Tokį sprendimą komitetas priėmė, apsvarstęs konservatorių siūlymą nustatyti du gyventojų pajamų apmokestinimo tarifus, o socialdemokratų – keturis.

Sprendimą šiuo klausimu dar turi priimti Biudžeto ir finansų komitetas – tada Seimas spręs, kaip elgtis – toliau svarstyti pataisas ar įpareigoti iniciatorius jas tobulinti.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas vienintelis priešinosi, kad sprendimo priėmimas būtų atidėtas. Pasak jo, dalis žmonių uždirba labai didelius atlyginimus – nuo 20 tūkst. iki 100 tūkst. eurų per mėnesį, todėl jiems didesni mokesčiai nebūtų skausmingi.

„Jeigu tie žmonės nuo didesnės sumos sumokėtų šiek tiek didesnius mokesčius, jų gyvenimo kokybė tikrai nepablogėtų, o mes galėtume spręsti švietimo, sveikatos ir kitas problemas“, – teigė A. Sysas.

Konservatorius Jonas Rimantas Dagys tikino, kad augant šalies ekonomikai, didėja atskirtis tarp skurdžiausių ir turtingiausių gyventojų.

„Mes esame vienintelė valstybė, kur augant ekonomikai, atskirtis didėja. Kodėl? Todėl, kad visi mokesčiai Lietuvoje skaičiuojami nuo darbo pajamų arba yra vartojimo mokesčiai. Kol taip bus, pažeidžiam balansą“, – kalbėjo parlamentaras.

Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento vadovė Jūratė Laurikėnaitė tvirtino, kad progresiniai mokesčiai gali atbaidyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus: „Yra rizika, kad gali paveikti aukštos kvalifikacijos darbo jėgos išlaikymą ir pritraukimą“.

Pasak jos, biudžetui teigiamos įtakos įvedus progresinius mokesčius gali nebūti.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Ieva Valeškaitė siūlė progresinių mokesčių neįvedinėti, o kurį laiką pasižiūrėti, kokios bus pasekmės Latvijoje, kur gyventojų pajamų mokestis sumažintas iki 20 proc., o metų pajamoms, viršijančioms 55 tūkst. eurų, taikomas 31 proc. tarifas.

„Tai puiki proga palaukti ir pažiūrėti, kaip latviai tvarkosi su tokio dydžio mokesčiais“, – tikino ji.

Seimas pernai lapkritį po pateikimo pritarė konservatorių ir socialdemokratų siūlymams nuo 2019–ųjų įvesti progresinius mokesčius.

Konservatoriai Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas ir Laurynas Kasčiūnas siūlo metinių pajamų dalį iki 21,6 tūkst. eurų per metus apmokestinti 12 proc., o didesnę sumą – 19 proc. tarifu. Socialdemokratai Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė bei Andrius Palionis, dabar priklausantis socialdemokartų darbo frakcijai, siūlo įvesti keturis GPM tarifus: iki 20 tūkst. eurų pajamų per metus - 15 proc. tarifą, 20–30 tūkst. eurų – 16 proc., 30–40 tūkst. eurų – 17 proc., o daugiau nei 40 tūkst. eurų – 20 procentų.

Socialdemokratų frakcija siūlo mėnesio pajamoms iki 1,5 tūkst. eurų taikyti 14 proc., 1,5–2,5 tūkst. eurų – 19 proc., 2,5–3,5 tūkst. eurų – 24 proc., o nuo 3,5 tūkst. eurų – 29 proc. tarifą.

Tokie tarifai būtų taikomi ne vien darbo, bet ir turto, individualios veiklos pajamoms, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.