Pernai gruodžio 29 dieną buvo skelbta, kad už nelegalų įdarbinimą Valstybinė darbo inspekcijavienai įmonei surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 17360 eurų baudą. Kaip pranešė VDI, 20 ukrainiečių neva buvo įdarbinti Lenkijos įmonėse ir komandiruojami į Lietuvą atlikti įvairių statybos darbų. Šią fiktyvaus užsieniečių komandiravimo į Vilniaus statybvietes schemą išsiaiškino Vilniaus jungtinių operacijų centras (VJOC).
Trišalėje taryboje iškelti klausimai, kodėl skirta minimali bauda – 868 eurai už nelegalų darbuotoją – jei žinoma, kad tai schema, kodėl nėra paviešintas nubaustos įmonės pavadinimas, komandiravusios įmonės pavadinimas, kokie numatyti prevenciniai veiksmai, kad tokios schemos Lietuvoje negalėtų veikti.
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė Aurelija Maldutytė stebėjosi, kad dėl nelegalaus darbo skiriamos menkos sankcijos. Ji nuogąstavo, kad nelegaliems darbuotojai neturėtų jokių socialinių garantijų, jei darbe įvyktų koks įvykis.
„Schema, kaip suprantu yra didelė – jei buvo 20 darbuotojų ir jei ilgai buvo vykdytas tyrimas, 17 tūkst. eurų bauda atrodo tikrai menka. Ir komentaruose buvo rašyta žmonių, kad čia jiems kaip ašara jūroje ir skatina tokius nelegalius dalykus su tokiomis mažomis baudom“, – norėjo detaliau išsiaiškinti situaciją darbdavių atstovė.
VDI: jungtinį centrą sudaro keletas institucijų
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Teisės skyriaus vedėja Birutė Macijauskienė informavo, kad tyrimų gali imtis ir kitos institucijos. Ji paaiškino, kad VJOC sudaro Valstybinė mokesčių inspekcija, VDI, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ar teisėsauga ir kitos institucijos, kurios paprastai atlieka atskirus tyrimus.
„Šie centrai užsiima stambesnėmis bylomis ir jų veiklą koordinuoja VMI. Pradžioje iniciatyvą, pilotinį modelį pradėjo VDI, o toliau, modeliui pasiteisinus, kontroliavimą perėmė VMI. Šis atvejis yra vienas iš šio VJOC nustatytų. VDI baigė tyrimą vienoje dalyje, kiek tai susiję su nelegaliu darbu“, – teigė B. Macijauskienė.
Ji atskleidė, kad į Lenkiją kreiptasi dėl informacijos, ar ukrainiečiai darbuotojai buvo įdarbinti Lenkijoje.
„Turime IMI sistemą, kuri yra vidaus rinkos sistema keistis informacija tarp institucijų. Per tą sistemą kreipiamės į Lenkijos pareigūnus, siekiant išsiaiškinti, ar darbuotojai įdarbinti Lenkijos įmonėje/ Gavome atsakymą, kad šie darbuotojai neįdarbinti“, – kalbėjo VDI atstovė.
Atsakydama į kritiką dėl mažo baudos dydžio, ji paaiškino, kad dėl sankcijos sprendžia inspektorius, įvertindamas daug dalykų, tarp jų ir įmonės galimybę apskritai baudą sumokėti.
„Šiuo atveju buvo VDI protokolas ir nutarimas ir tiesiog inspektorius, priimdamas nutarimą, vertino tiek lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes ir juridinių vienetų finansinę padėti, ir finansines galimybes, kad ta sankcija bus įvykdyta. Pats inspektorius įvertino, kad ta sankcija pasiektų jos tikslus, ir tokia sankcija buvo skirta“, – teigė B. Macijauskienė.
Operacija buvo pradėta šių metų pradžioje, bendradarbiaujant Lietuvos bei Lenkijos institucijoms buvo nustatyta, kad ukrainiečiai Lenkijos įmonėse nebuvo įdarbinti, jų komandiravimas fiktyvus ir Vilniaus statybvietėse jie dirbo nelegaliai.
Žada patikrinimų šiemet
VDI atstovė informavo Trišalę tarybą, kad šiemet bendradarbiaujant su „Sodra“ ketinama organizuoti daug patikrinimų.
„Esam nusimatę planinę akciją, pastebime pažeidimų su fiktyviu komandiravimų. Esam numatę konkrečia akciją, kad kartu su „Sodra“ vertinsime rizikingiausias įmones ir siųsime joms ir prevencinius laiškus ir eisime į patikrinimus į rizikingiausias įmones“, – sako B. Macijauskienė.
Ji įvardijo, kad statybų sektorius yra vienas problematiškiausių, jame kyla didžiausia rizika dėl nelegalaus darbo.
Paklausta, kaip užtikrina, kad „darbuotojai neišsibėgiotų“ tikrinimo metu, VDI atstovė patikino, kad prireikus pasitelkiama ir policija.
„Mes vis dar laukiame statybininko kortelės, kuri mums būtų tikrai labai aktuali. Nuėję į statybos objektą galėtume matyti, kas jame turėtų būti, kas neturėtų būti“, – siūlė vieną sprendimą B. Macijauskienė.
Ji taip pat pasigenda subrangovų duomenų bazės, kuri leistų kontroliuoti, kokią veiklą konkrečiuose objektuose vykdo kokie subrangovai – tuomet būtų aišku, kam taikyti atsakomybę.
Minėtų ukrainiečių įdarbinimo atveju atsakomybę padėjo išaiškinti užfiksuoti faktai, kad konkreti įmonė grynaisiais pinigais mokėjo darbo užmokestį Lietuvoje.
„Tikimės, kad kada išeis reikalavimas, kad darbo užmokestis būtų mokamas į banko sąskaitą, tai apribos mokėjimus ir piktnaudžiavimus grynųjų pinigų mokėjimą“, – Trišalėje taryboje kalbėjo VDI atstovė.
