Dėl papildomų pinigų kainos ženkliai neišaugs
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kalbėjo, kad dėl įvairių numatytų priemonių: minimalios algos ir vaiko pinigų didinimas, kai kurių tarnautojų algų pakėlimas bei gyventojų pajamų mokesčių ir „Sodros“ mokesčių pakeitimai – kiek padidės ir kainų augimas. Tikėtina, kad labiausiai pokyčiai pasijaus paslaugų kainose.
„Mūsų prognozė yra, kad šiuos metus baigsime maždaug su 2,6 proc. infliacija, kitais metais matome infliacijos augimo tempą mažesnį – 2,2 proc., bet tai pat reikėtų įvertinti papildomus pinigus, kurie bus įliejami į ekonomiką per įvairias priemones. Ta suma kiek didesnė nei 500 mln. eurų. Mūsų vertinimu, tai infliaciją padidins nuo 0,1 iki 0,3 proc. Tai grynai dėl tų 500 mln. eurų, nekalbant kaip keistųsi, pavyzdžiui, žaliavų kainos.
Matyt, tendencija nepasikeis. Didžiausią įtaką paskutiniais metais infliacijai daro paslaugų kainos. Tai, manau, kad tendencijos neturėtų keistis, pirmiausia matysis paslaugų kainose“, – po posėdžio DELFI teigė Lietuvos banko vadovas.
Skiriasi požiūriai dėl ekonomikos įkaitimo
Pateikiant Seimo nariams išvadas paaiškėjo, kad Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko išvados skiriasi nuo Finansų ministerijos išvadų ekonominio perkaitimo atžvilgiu.
„Dėl ekonominio ciklo ir ilgalaikio valdžios sektoriaus tvarumo išsiskiria Lietuvos banko ir Finansų ministerijos vertinimas. Mes manome, kad ekonominis ciklas tokioje stadijoje, kurioje tas atotrūkis tarp bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo ir potencialo yra 2,4 proc. Finansų ministerija kiek mažesnį nurodo, kad mažiau ekonomika įkaitusi – 1,5 proc. Atkreipsiu dėmesį, kad biudžete įdėtas skirtumas mažesnis nei stabilumo programoje buvo prognozuotas 1,8 proc.
Remiantis šiomis prielaidoms dėl ekonominio ciklo atitinkamai dėl to skiriasi požiūris į pajamas ir išlaidas, t.y. į struktūrinį balansą. Finansų ministerija sako, kad valdžios sektoriaus struktūrinis balansas arba deficitas 2019 metais bus –0,2 proc. ir tai bus 0,1 geriau nei 2018 m. Mes manome, kad tas deficitas kaip tik nepagerėjo o pablogėjo per 0,1. Apibendrinant pagrindiniai skirtumai susiję dėl papildomų pajamų sugeneravimo vertinimo 2019 metais, mes išlaikome toliau rezervuotą požiūrį į papildomų pajamų sugeneravimą susijusį su mokesčių administravimo gerinimu. Vėlgi, kad dviejų pakankamai svarbių mokesčių pelno ir PVM prognozė, mūsų vertinimu, per daug optimistinė vertinant su mokesčių bazės augimu 2019 metais. Galime sutikti su Valstybės kontrole, mūsų vertinimu 2019 metais bus vykdoma prociklinė fiskalinė politika, nors projektuose sakoma, kad politika neutrali“, – posėdyje kalbėjo V. Vasiliauskas.
Po posėdžio V. Vasiliauskas plačiau DELFI pakomentavo, kad dėl tokių skirtumų jie laikosi pozicijos, jog valstybės išlaidos turėtų būti planuojamos atsakingiau.
„Mes sakome, jog ekonomika yra labiau įkaitusi, Finansų ministerija sako, kad ekonomika yra mažiau įkaitusi, dėl šių prielaidų skirtumo mes darome išvadą, kad kitų metų biudžetas bus atspindys būtent prociklinės fiskalinės politikos. Dėl to atitinkamai, kadangi mes įžvelgiame procikliškumą, mes sakome, kad reikia būti labiau atsargiems su papildomomis išlaidomis. Arba toms papildomoms išlaidoms numatyti gerokai tvaresnius, pavyzdžiui, mokestinius šaltinius“, – DELFI sakė V. Vasiliauskas.
Finansų ministerija savo ruožtu teisinosi, kad jų prognozės sutampa su Europos Komisijos vertinimais.
DELFI paklaustas apie Vyriausybės planuojamą „vaučerių“ sistemą V. Vasiliauskas nurodė, kad tai gali padidinti valstybės išlaidas, bet kol kas sistemai lėšų 2019 metų biudžete nėra numatyta.
„Mes šito klausimo tikrai neanalizavome, aš tai matau kaip potencialą išlaidų didėjimo. Todėl labai svarbu, kad būtent šis instrumentas būtų diskutuojamas ir jam būtų pritariama jau kitų metų biudžetų kontekste“, – teigė jis.
Jis viliasi, kad principingai bus pasielgta ir dėl Seimo narių užregistruotų įvairiausių pageidavimų didinti išlaidas.
„Visą laiką yra įpareigojimas teikiant pasiūlymus dėl išlaidų pateikti ir šaltinį. Manau, kad kaip visada taip ir šiuo atveju bus principingai pasielgta, jei tai tiesiog pasiūlomas bendras hipotetinis šaltinis, tai visa tai bus atmesta“, – DELFI sakė jis.
Tikrasis „krizės rezervas“ – per mažas
Lietuvos banko vadovo teigimu – ekonomikos augimo sulėtėjimas yra daugiau nei faktas. Tačiau tai nereiškia ekonominio nuosmukio. Nors daug yra kalbama apie 1,5 mlrd. eurų rezervą, kurį tikimasi sukaupti iki 2020 metų, V. Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad ne visa šia suma bus galima pasinaudoti.
„Mes girdime viešojoje erdvėje daug pasisakymų, kad įvairiose srityse turime rezervus, bet iš karto noriu pasakyti, kad valstybinio socialinio draudimo rezervo, privalomo sveikatos draudimo fondo rezervo, garantinio fondo rezervo – jų naudojimas yra labai tikslinis. Negali šiaip paimti pinigų iš ten ir panaudoti kažkokioms kitoms valstybės išlaidų poreikiams.
Tai vienintelis tikrasis rezervas, kuris egzistuoja šiai dienai, vadinamas rezervo fondas, kur tikimasi, kad metų gale bus netoli 300 mln. eurų. Jeigu susidurtume su ekonominės situacijos pablogėjimu, šis rezervas būtų akivaizdžiai per mažas. Nes, sakykime, tarptautiniu mastu įvertinus įvairias krizes ir tas pats Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) sako, kad maždaug bendras BVP krinta apie 8 proc., mes savo praeitos krizės istorijoje matėme ir 15 proc. kritimą. Palyginkime, minus 15 proc. nuo BVP su sukauptu tikruoju rezervu. Net ir pamikime visus rezervus, apie 1,5 mlrd. eurų. Darykime prielaidą, kad galima juos visus panaudoti, akivaizdu, kad mums vis tiek neužtenka“, – konstatuoja V. Vasiliauskas.
