Trečiadienį Seime Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS–LKD) į frakcijos posėdį pasikvietė Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinį direktorių Mantą Katiną.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis kėlė klausimus, ar Seime prieš vieną ar kitą įmonę kuriamos komisijos, keliančios priešpriešą kitų institucijų siekiui pritraukti naujų investuotojų, finansinių technologijų įmonių, nedaro įtakos tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui. Klausta, kokią įtaką gali turėti paskutiniai teiginiai, jog gali būti kreipiamasi į prokuratūrą dėl Lietuvos banko.
V. Vasiliausko teigimu, įtakos finansiniam stabilumui tikrai nebus, tačiau padarys įtaką pritraukiant finansinių technologijų (Fintech) įmones. Jis stebėjosi, kaip vienas žmogus gali vairuoti visą darbotvarkę. V. Vasiliauskas taip pat teigė, kad gali būti kreipiamasi į Europos centrinį banką (ECB) dėl bandymo paveikti centrinį banką.
„Grėsmės finansiniam stabilumui ar bankinei sistemai tikrai nėra. Bankai stabilūs, likvidūs. Dėl to nemanau, kad gali paveikti mūsų finansų sektorių. Be abejo, diskusija pakankamai keista dėl formato. Jeigu būtų argumentų diskusija, nematau problemų, bet matau daug emocijų, subjektyvumo ir interpretacijų, kurioms negaliu pritarti. Diskusijų ECB mes neturime, bet jei bus paliestas bankų nepriklausomumo klausimas, o tokių požymių čia matau, tai be abejonės reakcija bus, nes centrinio banko nepriklausomumas yra pamatinė vertybė.
Manau, kad įtaka verslo aplinkai yra. Kalbant apie Fintech, paveiks. Ir man labai gaila, nes valstybinės institucijos dirba ranka rankon ir seniai prisimenu tokį darbą. Tai ką pavyko pasiekti kalbant apie Lietuvos jurisdikciją ir konkrečias sėkmės istorijas, darbo vietų skaičių, tai nėra maži skaičiai. Be abejonės tai paveiks, ypač „Brexit“ kontekste, nes mūsų strategija buvo, pasiimk tuos mažesnius žaidėjus, kurie rinktųsi čia kaip jurisdikciją teikti paslaugas. Man gaila ir keista, kaip vienas žmogus gali vairuoti visą darbotvarkę. Fintech įdėtas iš tikrųjų į Vyriausybės programą.
Nurodymas centriniam bankui dėl vieno rinkos dalyvio padaryti tą arba aną. Pasvarstyti, gal suklydot išduodami licenciją, o ją ne mes, o ECB išleido. Visa tai papuola po įstatymo straipsniu, nurodymų nedavimas ir nurodymų neprisiėmimas“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Pasak jo, atskiras žinutes, kurias gavo V. Vasiliauskas, traktuoja, kaip bandymą daryti įtaką Lietuvos bankui. Jo teigimu, šios žinutės dabar sisteminamos ir bus paskelbtos viešai Lietuvos banko puslapyje.
Jo taip pat klausta, kaip vertina asmeniškai jam išreikštą kritiką, kalbas apie tai, kad reikėtų persvarstyti tokių pareigų užėmimą.
„Kalbant apie garbę, reputaciją, aš per savo profesionalią karjerą tų bandymų tiek ir tiek patyręs, žiūriu visiškai ramiai. Ne kartą tą reputaciją esu ir teisinėmis priemonėmis gynęs. Aš to nepriimu kaip kažkokių linijų peržengimo, kai kuriose valstybėse yra bandoma keisti centrinių bankų įstatymus. Tai čia jau būtų rimtas signalas. Negaliu pasakyti kaip ECB sureaguotų, bet pagal reakcijas praeityje į panašias situacijas, centrinio banko nepriklausomumas yra viena kertinių savybių“, – teigė jis.
Po susitikimo V. Vasiliauskas žurnalistams patikslino, kad žinutės susistemintos ir patalpintos turėtų būti per balandžio mėnesį. Gauti elektroniniai laiškai yra konkrečiai susiję su vienu rinkos dalyviu. Tikėtina, kalbama apie S. Jakeliūno laiškus dėl „Revolut“.
Bus paviešinti ne tik laiškai, bet ir tam tikri pasisakymai viešojoje erdvėje. Tačiau tik elektroniniai laiškai konkrečiai siejami su S. Jakeliūnu. Kieno dar pasisakymai bus paviešinti, kol kas neaišku.
„Be jokios abejonės keičiant centrinio banko statusą liečiančius teisės aktus, visą laiką yra prašoma ECB nuomonės. Na, ir tada atliekamas pagrindinis testas kaip tai gali paveikti banko nepriklausomumą. Yra buvę kitose valstybėse pavyzdžių, kur ir šiai dienai vyksta ir įvairiai interpretuojant tą statusą bandoma paveikti. Čia iš sferos kas būtų, jeigu būtų.
Kol kas tuos mėginimus tokius minkštus matai, kaip elektroninių žinučių forma, užuominų forma. Kažkokio institucinio judesio aš tikrai dabar nematau, bet, kaip sakoma, ruošk roges vasarą. (…) Mes dabar sisteminame visą informaciją, kur, mūsų nuomone, yra bandymai daryti įtaką centriniam bankui ir, be abejo, tą informaciją mes paviešinsime. Tai pagrinde elektroniniai laiškai, gal porą elektroninių laiškų ir pasisakymai viešojoje erdvėje. Elektroniniai laiškai taip, yra pono komiteto pirmininko“, – komentavo V. Vasiliauskas.
Kalbant toliau apie „Revolut“ Lietuvos banko vadovas akcentavo, kad išduodant licenciją į procesą buvo įtraukta ne viena institucija.
„Tikiu sveiku protu. Suprantu, kad politinė aistra kartais labai užgazuoja, bet praeina ir praeina. Panašu, kad šis atvejis netas. Klausimas pagrindinis bus Seimo nutarimas. Nes tai jau rimtas dokumentas, akcentuojantis vieną finansų rinkos dalyvį ir kvestionuojantis kompetentingas institucijas, kurios buvo įsitraukusios licencijavimo procese“, – dėl „Revolut“ kalbėjo V. Vasiliauskas.
M. Katinas patvirtino, kad tokie signalai iš Lietuvos tikrai nepadeda konkuruoti. Pasak jo, ta žala nėra neatitaisoma. Svarbu, kad būtų ir teigiamų žinučių.
„Yra klausimų, kodėl vyksta taip kaip vyksta. Gauname juos po „Revolut“, bet tai nėra toks signalas, kuris automatiškai atjungia“, – kalbėjo M. Katinas ir pabrėžė, kad būtų svarbu priimti įstatymą, kuriuo būtų leidžiama vartotojus identifikuoti naudojant vairuotojo pažymėjimą.
DELFI primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) trečiadienį nutarė siūlyti Seimui kreiptis į strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dėl finansų startuolio „Revolut“ poveikio nacionaliniam saugumui.
„Revolut Bank“ specializuoto banko veiklą ketina pradėti pirmoje šių metų pusėje. Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas yra ne kartą sakęs, kad kad licencija „Revolut“ buvo išduota įvertinus ne tik finansines rizikas, bet ir iššūkius nacionaliniam saugumui, politines ir geopolitines rizikas.
