aA
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje kėlė klausimą, ar dviženklis biudžeto deficitas ir skolos augimas kuria potencialą ateičiai. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos skolos augimas būtų vienas iš didžiausių istoriškai, ir dar kartą paragino peržiūrėti šių metų biudžetą.
Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Kalbėdamas apie valstybės paramos naudojimą LB vadovas kelia klausimą, ar dviženklis biudžeto deficitas ir skolos augimas kuria potencialą ateičiai. Pasak V. Vasiliausko, poveikis biudžeto deficitui su naujomis pagalbos priemonėmis vis didėja.

„Bandėme paskaičiuoti priemonių poveikį, jos keitėsi. Buvo pirmas, antras etapai, paskui vis intensyvėjo, buvo skelbiamos naujos priemonės. Pirmo paketo poveikis stipriausias ekonomikos augimui, amortizavimui, o paskui su kiekvienu paketu poveikis mažėja. To nepasakysi apie poveikį biudžeto deficitui.

Jeigu būtų visos priemonės įgyvendintos, kaip suplanuota, biudžeto deficitas viršytų dviženklį skaičių. Čia mes būtume pirmūnai. Atkreipčiau dėmesį, kad ir skolos augimas būtų vienas iš didžiausių istoriškai.

Jeigu įveikliname visas priemones, skolos augimas yra maždaug 9 mlrd. Eur, o skolos ir šalies BVP santykis ūgtelėtų iki 50 proc. Skaičiai įspūdingi. (…) Klausimas yra – ar tai kuria potencialą ateičiai, ar ne. Čia yra daug klaustukų. Mes nesame kaip didžiosios ekonomikos – pilti pinigus į kairę ir dešinę, mums reikia pasiėmus pipetę dėlioti, kad vėliau galėtume sukurti potencialą vidutiniu laikotarpiu“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Gegužės duomenimis, bendras ekonomikos pagalbos paketo panaudojimas siekė 10,4 proc.

„Kai kalbame apie tokios apimties skatinimo priemones, pirmiausia jos turėtų atsigulti į biudžetą. Nesvarbu, kad faktas tik kiek daugiau kaip 10 proc. Labiausiai juda mokesčių atidėjimai. Kaip gali eiti tokios priemonės šalia biudžeto? Keistai atrodo“, – akcentavo jis.

Posėdyje Ingrida Šimonytė minėjo, kad po šios krizės įvairiomis formomis liks daug valstybės versle. Ji klausė, ar čia LB įžvelgia rizikų.

„Kitos valstybės turi panašius instrumentus – taip pat investuoja ne tik per skolos priemones į realią ekonomiką, bet taip pat ir per įėjimą į kapitalą. Mes nusprendėme, kad tokį instrumentą galima sukurti ir Lietuvoje. Geriau turėti ir pamėginti, negu neturėti. Be jokios abejonės, pavojų yra“, –kalbėjo V. Vasiliauskas.

Vasiliauskas: negalime pilti pinigų į kairę ir į dešinę
© Lietuvos bankas

V. Vasiliauskas, pristatydamas Lietuvos ekonomines perspektyvas, pažymėjo, kad šiuo metu yra daug neapibrėžtumų. Lietuvos bankas sumodeliavo tris scenarijus – optimistinį, bazinį ir pesimistinį.

Pagal atnaujintą Lietuvos banko bazinį, t. y. labiausiai tikėtiną, scenarijų, numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 proc. V. Vasiliauskas pažymi, kad infliacijai didžiausią įtaką daro naftos kainos mažėjimas.

„Lietuvos darbo rinkoje matome didelį apdraustųjų skaičiaus sumažėjimą. Tai reiškia, kad nedarbas išaugo maždaug 2 proc. Gegužės mėnesio duomenys rodo stabilizavimą“, – sako V. Vasiliauskas.

Vertinant per dieną teikiamų pinigų srautą, anot jo, balandis yra pats juodžiausias mėnesis – įvykęs susitraukimas.

„Kalbant apie įmones – susitraukė penktadaliu, apie namų ūkius – trečdaliu. Gegužės mėn. srautas rodo, kad yra tam tikras stabilizavimasis“, – sakė jis.

Pagal bazinį scenarijų, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet kris 9,7 proc. Kovo pabaigoje prognozuota, kad pagal bazinį scenarijų BVP 2020 metais susitrauks -11,4 proc.

Kalbėdamas apie atskirų veiklos sričių ekonominę situaciją, V. Vasiliauskas pažymi, kad susitraukimai įvykę tiek pramonėje, tiek prekyboje. Be to, jį esą nustebino pirmojo ketvirčio teigiami duomenys – Lietuvos 2,4 proc. ekonominis augimas.

Mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas (+2,4 proc.), ne toks didelis, kaip manyta, prekybos (-14 proc.) ir pramonės (-12,5 proc.) nuosmukis balandį, kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai, teigė LB.

Anot jo, gegužės mėn. duomenys rodo grįžtantį gyventojų aktyvumą.

„Gyventojų mobilumas atsigauna. Jei per patį įkarštį mobilumas buvo 60-70 proc. sumažėjęs, tai gegužės mėn. duomenimis, aktyvumas yra 30 proc.”, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Elektros energijos suvartojimas taip pat esą stabilizavosi.

„Investicijos ir eksportas – du skaičiai, kurie neramina. Eksportas artėja prie 14 proc. susitraukimo, nedarbo lygis – apie 12 proc. Mes prognozuojame darbo užmokesčio kritimą -2,6 proc.”, –prognozes pristatė V. Vasiliauskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
3.9167

Hush.lt valdytojai – 9,7 tūkst. eurų bauda už vartotojų klaidinimą

Internetinę parduotuvę hush.lt valdančiai bendrovei „Odomena“ Vartotojų teisių apsaugos...

Klaipėdos savivaldybė nepritarė „Mestillos“ planuojamai plėtrai (2)

Klaipėdos miesto savivaldybė nepritarė aliejinių augalų perdirbimo ir biodyzelino gamintojos...

Ekonomistas tikisi, kad importo rodikliai iki rudens paaugs: žmonės vasarą nusiteikę išleisti daugiau pinigų (3)

„ SME Finance “ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad dviženklio importo sumažėjimo...

Per metus importas į Lietuvą sumažėjo daugiau nei trečdaliu (1)

Šių metų gegužę prekių eksportuota, kaip ir importuota, už 1,95 mlrd. eurų. Lietuviškos...

Žūčių darbe šiemet mažėjo trečdaliu (1)

Pirmąjį metų pusmetį pranešta apie 14 mirtimi pasibaigusių incidentų darbe – tai 7 atvejais...

Top naujienos

Loreta Graužinienė paskelbė grįžtanti į politiką (262)

Buvusi „darbietė“ Loreta Graužinienė pasiryžo grįžti į politiką, ir kaip nepriklausoma...

Vairuotojų laukia dar vienas pokytis: techninės apžiūros kainos turėtų didėti (72)

Pavasario pradžioje Susisiekimo ministerija siūlė, kad nuo birželio 1 d. techninės apžiūros...

Pentagonas griežtina toną dėl Rusijos: jei tai tiesa, imsimės veiksmų (240)

Pentagono aukščiausio rango pareigūnai ketvirtadienį pažadėjo „imtis veiksmų“, jei JAV...

Partijų reitinguose pokyčiai: LVŽS aplenkė konservatorius (548)

Iki Seimo rinkimų likus trims mėnesiams, partijų reitingų lentelėje – lyderių rokiruotė.

Darbo partija prieš rinkimus gaus nemenką sumą? VRK priėmė sprendimą dėl 1,8 mln. eurų (46)

Vyriausioji rinkimų komisija ( VRK ) penktadienį priėmė sprendimą, kuriuo Darbo partijai (DP)...

Paviešino skundą EK dėl neteisėto valstybės pagalbos teikimo Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (15)

Interneto žiniasklaidos asociacija ir UAB „All Media Lithuania“ viešina skundo, pateikto prieš...

Teigiamas COVID-19 testas nustatytas URM darbuotojos šeimos nariui: dezinfekuotos ministerijos patalpos (10)

Ketvirtadienį Užsienių reikalų ministerijoje atlikta patalpų dezinfekcija. Kaip Eltai patvirtino...

Naujausi duomenys dėl koronaviruso: Lietuvoje – dar 4 atvejai patikslinta (139)

Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti keturi nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius...

Italija: prasidėjo sunkesnis pandemijos etapas uždraudė atvykti užsieniečiams iš 13 šalių (42)

Italija uždraudė į šalį atvykti keliautojams iš Brazilijos ir dar 12 šalių, kuriose kilusi...

|Maža didelių žinių kaina