aA
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas kalbėdamas apie mažėjantį bankų skaičių skyrių pastebi, kad gyventojams atsiranda kiti pasirinkimai, kur išsigryninti pinigus. Tačiau daugiausia problemų patiria smulkusis ir vidutinis verslas, kuriems tenka ieškoti alternatyvių skolinimosi šaltinių.
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

Seime vykusioje konferencijoje „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose: problemos, galimybės ir perspektyvos“ Lietuvos banko vadovas V. Vasiliauskas kalbėjo, kad situacija skirtinga mokėjimų ir paskolų rinkoje. Mat paskolų rinkoje su problemomis daugiausia susiduria smulkusis ir vidutinis verslas, o mokėjimų – gyventojai, kuriems sunku naudotis skaitmeninėmis bankų paslaugomis.

Gyventojų įpročiai po truputį keičiasi

Štai mokėjimų rinkoje, pastebima, kad situacija labai greitai keičiasi, viskas juda link skaitmenizacijos. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. II pusmetį Lietuvoje dar buvo 321 bankų skyrius, o 2019 I pusmetį – 157. Tačiau grynieji Lietuvoje vis dar labai reikšmingi ir užima nemažą atsiskaitymų dalį.

„Šių metų apklausa parodė, kad 20 proc., kas penktas gyventojas vis dar gauna darbo užmokestį arba pagrindinį savo pajamų šaltinį grynaisiais pinigais“, – teigė V. Vasiliauskas ir pridėjo, kad yra ryškūs skirtumai tarp miesto ir kaimo – mieste elektroniniai atsiskaitymo būdai populiaresni.

Kokios alternatyvos lieka regionų gyventojams? Pasak V. Vasiliausko, alternatyvos daugiausia susijusios ne su pačiu bankiniu sektoriumi, o su trečiosiomis šalimis – paslaugų terminalai, spaudos kioskai, prekybos centrai, kurie teikia pinigų išgryninimo paslaugas.

„Mūsų skaičiavimais, grynųjų pinigų aptarnavimo vietų skaičius nėra sumažėjęs, o padaugėję“, – teigė V. Vasiliauskas.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Jis taip pat nurodė, kad Lietuvos banko duomenimis, pamažu keičiasi ir pačių gyventojų įpročiai – sparčiai auga mokėjimų negrynaisiais pinigais atvejų skaičius. Skaičiuojama, kad Lietuvoje žmogus atlieka 200 mokėjimų per metus, ES šis vidurkis siekia 270.

„Grynieji vis dar vyrauja, bet elektroninė forma populiarėja ir priežastys keistis ateityje nemenkos, turint omeny, kad 88 proc. gyventojų turi mokėjimo sąskaitą ir kortelę. Mano asmenine nuomone, elektroninė erdvė turi potencialą plėstis. (…) Kalbant apie miestus ir regionų skirtumus, žinoma, jie yra. Regionų gyventojams atsiskaitant prekybos vietose ne vien išgryninimo klausimas yra svarbus“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.

Tai ilgalaikis projektas tam, kad tos keturios bankinės licencijos taptų mažmenines paslaugas teikiančiais rinkos dalyviais, reikia laiko.
Vitas Vasiliauskas

Anot Lietuvos banko vadovo, problemas gali padėti išspręsti kredito unijos, kurios sparčiai auga, bei naujų įstaigų finansų rinkoje pritraukimas.

„Nuo 2018 m. pabaigos išduotos 4 licencijos. Tai ilgalaikis projektas tam, kad tos keturios bankinės licencijos taptų mažmenines paslaugas teikiančiais rinkos dalyviais, reikia laiko. Keturios licencijos dabar dar svarstomos“, – teigė V. Vasiliauskas.

Skolintis sunkiausia verslui

Lietuvos banko vadovas konferencijoje apžvelgė ir kreditavimo paslaugų prieinamumą Lietuvoje.

„Bankų skolinimas pastaruoju metu prislopęs, nors įmonėms ir namų ūkiams, bendrai kalbant, paskolų portfelis toliau didėja, bet reikia kalbėti apie atskiras kredito rūšis: atskirti namų ūkius ir skolinimą verslui“, – teigė V. Vasiliauskas.

Jis atkreipia dėmesį, kad gyventojai ir toliau aktyviai skolinasi, tačiau skolinimas įmonėms yra prislopęs.

„Ne paslaptis, kad vidutiniškai darbo užmokestis metai iš metų didėja, gyventojų lūkesčiai taip pat. Natūralu, kad tai skatina gyventojus pirkti NT ir banko paskolų portfelis dėl to auga reikšmingai, beveik 10 proc. augimo nepristabdė ir paskutiniu metu ūgtelėjusios palūkanų normos.

Net ir pasyviausiame regione, kredito prasme, Utenoje, būsto paskolų portfelio augimas siekia maždaug 3 proc. Aktyviausi būsto paskolų ėmėjai tokiuose miestuose kaip Vilnius, Kaunas, Šiauliai. II ketvirtį augimas siekė maždaug 9 proc.“, – pastebi Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

V. Vasiliausko teigimu, šiek tiek lėčiau, bet taip pat auga ir vartojimo paskolų portfelis.

„Tarp vartojimo paskolų namų ūkiams teikėjų vyrauja ne bankinis sektorius, iš bankinio sektoriaus vartojimo paskolos po truputį migruoja link kitų paskolų teikėjų. Čia svarbiausi teikėjai yra lizingo kompanijos “, – sakė V. Vasiliauskas pridūręs, kad vartojimo paskolų segmente kuriasi alternatyvos.

Tačiau sunkiausia dėl finansavimo yra įmonėms.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Matėme, kad bankų skolinimas įmonėms prislopo, o naujausi duomenys sako, kad per metus net sumažėjo 1 proc. Mūsų apklausos rodo, kad padidėjo ir atmetamų paraiškų skaičius. 2017 m. apie 16 proc. paraiškų bankai atsisakydavo finansuoti, šiais metais artėja prie 30 proc. Mažų įmonių kategorijoje ši dalis dar didesnė. Sumažėjęs kredito srautas fiksuojamas praktiškai visose srityse“, – teigia Lietuvos banko vadovas.

Tada kiti du bankai yra praradę rizikos apetitą, nes kam stengtis, jei vienas užsiėmęs kitais reikalais nei kreditavimas.
Vitas Vasiliauskas

V. Vasiliauskas pažymi, kad trys didžiausi bankai užima apie 80 proc. rinkos. Pasak jo, tai turi įtakos ir tokiems prastiems verslo kreditavo rezultatams.

„Kaip žinome, iš tų trijų didžiausių bankų, vienas didelis dabar yra užsiėmęs namų darbais, vyksta jungimosi procesas, tad tiek šiemet, tiek pernai dėmesys skirtas pagrindinei savo veiklai, o kreditavimui yra nuslopęs. Tada kiti du bankai yra praradę rizikos apetitą, nes kam stengtis, jei vienas užsiėmęs kitais reikalais nei kreditavimas.

Kita priežastis yra susijusi su ekonominiu ciklu. Ne paslaptis, kad ateinantys metai žymi tam tikro ekonominio augimo lėtėjimą, natūraliai bankinis sektorius reaguoja. Trečia, susiję su NT statybomis, kur irgi reaguojant į ekonominį ciklą, istorines patirtis, skolinimas traukiasi“, – priežastis vardijo V. Vasiliauskas.

Mūsų apklausos rodo, kad įmonės linkusios eiti į alternatyvius finansavimo šaltinius ir noras finansuotis ne bankuose yra išaugęs.
Vitas Vasiliauskas

Tačiau nepaisant to, kad kredito apimtys mažėja, V. Vasiliauskas teigia, kad įmonių prisiskolinimas juda link prieškrizinio lygio. Tam įtakos turi atsiradusios įmonių finansavimo alternatyvos, kaip prekybos kreditas, ilgalaikės paskolos iš kitų įmonių. Vardijama, kad prekybos kredito apimtys išaugo iki 1 mlrd. Eur, lizingo – iki maždaug 260 mln. Eur.

„Mūsų apklausos rodo, kad įmonės linkusios eiti į alternatyvius finansavimo šaltinius ir noras finansuotis ne bankuose yra išaugęs. Kol kas negalima kalbėti apie bankinio kredito pakeitimą alternatyviais finansavimo šaltiniais, bet judesys link ten yra“, – pastebi V. Vasiliauskas.

Diskusijoje įvardytos alternatyvos gyventojams

DELFI jau rašė, apie Seime vykusią konferenciją, kurioje aptartos alternatyvos, kuo pakeisti bankų skyrių ir bankomatų skaičiaus mažėjimą Lietuvoje.

Skaičiuota, kad 450 tūkstančių Lietuvos gyventojų vis dar nesinaudoja internetinėmis paslaugomis. Vis dėlto skaitmenizacija ir toliau tęsis, tad gyventojai skatinami domėtis ir finansinėmis alternatyvomis.

Pavyzdžiui, konferencijoje įvardyta, kad Lietuvoje yra apie 4000 vietų, kur galima išsigryninti pinigus. Nebūtinai reikia eiti į banką ar ieškoti bankomato, bet galima pasinaudoti „Perlo“ paslaugų terminalais, apsilankyti spaudos kioskuose ar didžiuose prekybos tinkluose.

Kaip kitas alternatyva gyventojams yra minima kredito unija bei pašto skyriai. Taip pat kalbama apie naujų finansinių žaidėjų pritraukimą į rinką.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
2.1481

Seimas galutinai spręs dėl GPM ir NPD pakeitimų (1)

Seimas ketvirtadienį galutinai balsuos dėl gyventojų pajamų mokesčio ( GPM ) tarifo pakeitimo...

Į „Barclays“ vietą žengę indai: čia atėjome ilgam (77)

„ HCL Technologies “ finansinių technologijų paslaugų centrų vadovas Sudipas Lahiri sako, kad...

JAV centrinis bankas, kaip ir prognozuota, nepakeitė bazinės palūkanų normos

JAV federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pasibaigusiame paskutiniame šiais metais...

Pasaulio žemėlapis 2020 metams: kur ekonomika augs sparčiausiai (166)

Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, kitais metais bendrasis vidaus produktas labiausiai augs...

Ursula von der Leyen pristatė ES „žaliojo kurso“ planą (41)

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį pristatė Europos Parlamentui...

Top naujienos

Paluckas: išvados paprastos – lengva nebus (80)

Opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas negaili kritikos ir...

Į „Barclays“ vietą žengę indai: čia atėjome ilgam (77)

„ HCL Technologies “ finansinių technologijų paslaugų centrų vadovas Sudipas Lahiri sako, kad...

Prekybos karui nepavyko: verslininkai rado būdų, kaip apeiti tarifus (25)

Pasak Europos kompanijų , vystančių veiklą antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje, užsitęsęs...

Arti trigubo dublio likęs Sabonis solidžiai prisidėjo prie pergalės prieš „Celtics“ (11)

Trečiadienį naktį Indianos „Pacers“ (16/9) namuose po atkaklios kovos 122:117 (30:32, 31:25,...

Kaip reikėtų elgtis spūstyse, kad netektų pildyti įvykio deklaracijos (3)

Didžiausias metų šventes keliuose ne visada lydi geros emocijos. Vienas labiausiai vairuotojus...

The Economist

Pasaulio prekybos organizacija jau nebėra, kokia buvo

„Artėja žiema“ , – lapkričio 22 d. perspėjo Norvegijos atstovas Pasaulio prekybos...

Finikse – kuklus Valančiūnas, fantastiškas dėjimas per Baynesą ir „grizlių“ šypsenos (4)

Memfio „Grizzlies“ (8/16) trečiadienį naktį svečiuose 115:108 (27:19, 24:32, 33:28, 31:29)...

9 banalios klaidos, kurios gali sugadinti sriubą (3)

Sriuba dažnoje šeimoje verdama praktiškai kasdien, vis tik daugelis daro klaidų, dėl kurių...

Kodėl lėktuve užsidegusios ličio baterijos įgula bijo taip, kad siunčia bene rimčiausio pavojaus signalą? (16)

Gruodžio 3-ą iš Londono pakilęs kanadiečių oro linijų „Air Canada“ lėktuvas buvo...

Svitojus apie užburtą ratą – didesnė ES parama kuria tik dar didesnes problemas (17)

Gruodžio 12 d. Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių ūkininkai renkasi protestuoti...