Tokią poziciją ketvirtadienį spaudos konferencijoje išsakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Jo teigimu, tokio scenarijaus sukelti ekonominiai ir finansinio stabilumo sunkumai turėtų pasekmių ir Lietuvoje, nes Šiaurės šalių kapitalo bankai galėtų mažinti skolinimo apimtį Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, paskolų palūkanos padidėtų.
„Kol kas nekilnojamojo turto kainų korekcija Švedijoje yra nuosaiki ir finansų sistemai grėsmės nekelia, tačiau padėtį atidžiai stebime. Lietuvos bankų priklausomybė nuo skandinaviškų bankų kapitalo pastaruosius kelerius metus mažėjo, ir šiuo metu iš esmės veikla finansuojama ne paskolomis iš patronuojančių bankų, kaip buvo prieš ankstesnę krizę, bet vietoje pritrauktais indėliais“, – sakė V. Vasiliauskas.
Centrinio banko vertinimu, šalies finansų sistema veikia stabiliai ir yra atspari sukrėtimams. Lietuvos ekonomika išgyvena pakilimą: gyventojai ir įmonės finansiškai stiprėja, kreditavimas auga, o nekilnojamojo turto rinka tebėra aktyvi.
„Toks metas itin palankus finansų sistemai stiprinti ir kaupti atsargas blogesniems laikams“, – sakė V. Vasiliauskas.
Rezervo norma galėtų didėti iki 1 proc.
Pasak V. Vasiliausko, šiuo metu svarbiausias prioritetas – stiprinti kapitalą, kuris per ekonominius sukrėtimus veikia kaip šarvas.
Lietuvos banko vertinimu, gera ekonomikos ir finansų sektoriaus būklė ir didelis būsto rinkos aktyvumas leidžia stiprinti bankų atsparumą kaupiant kapitalo atsargą – vadinamąjį anticiklinio kapitalo rezervą.
„Bankai iki šių metų pabaigos turi sukaupti 0,5 proc. anticiklinio kapitalo rezervą, t. y. apie 60 mln. Eur atsargą. Lietuvos bankas nuosekliai laikosi pozicijos, kad subalansuoto augimo laikais anticiklinio kapitalo rezervo norma turėtų siekti 1 proc., todėl dar šiemet planuojama iki šio lygmens padidinti minėtą kapitalo reikalavimą.
Dauguma bankų jau dabar turi pakankamai kapitalo, kad tenkintų net ir padidintą reikalavimą. Kai kurie mažesnieji bankai, kuriems aktualiausia didinti kapitalo atsargą, šiuo metu tai daro savo iniciatyva – skiria tam dalį pelno ar papildomas akcininkų lėšas“, – rašoma spaudos konferencijos metu išplatintame pranešime žiniasklaidai.
Jame dar nurodoma, kad kreditavimas šiemet turėtų išlikti aktyvus, jį skatins augančios įmonių investicijos, geri verslo ir gyventojų lūkesčiai, stiprėjanti namų ūkių finansinė padėtis. Didelis būsto rinkos aktyvumas 2018 metais turėtų išlikti panašus, o kainos – augti nuosaikiau nei 2017 metais.
„Nekilnojamojo turto rinką nuo perkaitimo pavojaus saugo lanksti naujų būstų pasiūla ir Lietuvos banko taikomi atsakingojo skolinimo reikalavimai. Kasmetinio bankų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankų sektorius yra atsparus sukrėtimams.
Net jei šalies BVP smuktų daugiau nei 7 proc., o nekilnojamojo turto kainos – daugiau nei 20 proc., bankai sugebėtų sugerti 835 mln. eurų nuostolį, o papildomas kapitalo poreikis būtų palyginti mažas ir siektų 3 mln. eurų. Be to, bankai turimu turtu gebėtų padengti 28 proc. indėlių sumažėjimą“, – rašoma pranešime.
Kibernetinis saugumas
Dar vienas V. Vasiliausko įvardintas svarbus iššūkis finansų sistemai yra kibernetinio saugumo užtikrinimas.
„Elektroninių incidentų skaičius šalyje vis dar auga, o galima kibernetinių nusikaltimų žala pačių finansų rinkos dalyvių laikoma viena didžiausia rizikų šalyje. Lietuvos bankas pirmasis euro zonoje atliko kibernetines pratybas, įvertino bankų atsparumą kibernetiniams išpuoliams ir identifikavo tobulintinas sritis.
Šiais metais Lietuvos bankas ypatingą dėmesį skiria ne tik didžiųjų finansų įstaigų, bet ir naujų rinkos dalyvių – „fintech“ įmonių kibernetiniam atsparumui įvertinti. Bus atliktas kibernetinės rizikos testavimas ir parengti minimalūs informacijos, IT ir kibernetinės saugos valdymo reikalavimai“, – rašoma centrinio banko pranešime.
Būsto rinka stabilizuojasi
V. Vasiliauskas teigė, kad Lietuvos būsto rinkoje daugėja stabilizavimosi ženklų. Spaudos konferencijoje jo rodytose skaidrėse teigiama, kad 2017 metai būsto rinkoje buvo aktyviausi po krizės, tačiau antroje metų pusėje aktyvumas kiek sumažėjo.
„2018 metų pradžioje aktyvumas liko iš esmės toks pats kaip kaip pernai“, – teigė centrinio banko vadovas.
Jis taip pat pateikė statistikos, kad 40 proc. būsto sandorių buvo sudaryti įkeičiant būstą, o 2017 metais sutektų naujų būsto paskolų vertė siekė 70 proc. visos būsto rinkos apyvartos.
„2017 metų antrąjį pusmetį kainos augo lėčiau. Tikėtina, kad 2018 metais būsto kainos augs lėčiau, poveikį darys pasiūla ir lūkesčiai, vėliau – ir demografinė padėtis“, – dėstė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko vertinimu, būsto rinką šiuo metu vėsina didėjanti pasiūla, atsakingojo skolinimo nuostatai, prastėjanti demografinė padėtis ir atsargesni lūkesčiai.
Tuo metu rinką kaitina kylantis atlyginimai, pigios paskolos, kol kas gera demografinė padėtis sostinėje ir vis dar aktyvūs investuotojai.
V. Vasiliauskas prognozavo, kad mažėjant jaunesnių gyventojų, būsto paklausa taip pat mažės.
„Tipinis būsto pirkėjas – 25–35 metų amžiaus gyventojas“, – priminė jis.
