aA
„Valstybei tikrai reikia pradėti laikytis to, kas yra susitarta, o šiuo atveju net to, kas užfiksuota įstatymu. O dėl mokesčių klausimų, jeigu mano atmintis nemeluoja, taigi buvo susitarimas praėjusiais metais socialinių partnerių, kad daugiau jokių mokestinių pakeitimų nebus per šią kadenciją. O ką turime dabar? Ką dabar diskutuojame? Jeigu norime pasitikėjimo, tai reikia, kad džentelmenai laikytųsi žodžio“, – apie naujausius pasiūlymus dėl mokesčių laidoje „DELFI diena“ kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bankų aktyvų mokesčio įvedimo iniciatoriai tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigia, jog skaičius ko gero būtų mažesnis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.

Įvertino siūlymus dėl bankų

Laidoje V.Vasiliauskas įvertino tokius pasiūlymus ir tikino, kad dar nėra aišku, kokio dizaino bus tas siūlomas bankų mokestis.

„Kol kas, kokio dizaino mokestis tai bus, man nėra aišku. Aktyvuose trys ketvirtadaliai yra paskolos, tai reiškia, kad būtent nuo paskolų bazės 0,4 proc. punkto. Tai, mano galva, turint omeny koncentracijos laipsnį mūsų bankinio sektoriaus, akivaizdus kanalas būtent mokesčio pavirtimu į papildomas palūkanas paskoloms arba dar labiau mažesnes palūkanas už indėlius“, – DELFI sakė valdybos pirmininkas.

Lietuvos bankų asociacija sako, kad visa tai guls ant vartotojų pečių. Pasiteiravus, kaip vertina bankų atstovų poziciją, V.Vasiliauskas tikino, kad efektyvus tarifas būna 0,2 proc.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Įvertinus bankų balansus tai tikėtinas variantas. Kai mes lyginame, čia Lietuva, Lenkijoje kitaip, analogiški mokesčiai Rumunijoje ir Vengrijoje. Mes negalime lyginti bankinių sistemų. Lietuvoje bankų koncentracija yra didelė ir tai yra faktas. Antra, toje pačioje Lenkijoje mes remiamės naujausiu jų tyrimu, kuriame buvo vertintas mokesčio tarifas. Efektyvus tarifas būna 0,2 proc. Tai išvada vienareikšmė – net ir toje rinkoje, kuri, mano vertinimu, yra pakankamai konkurencinga, tai atsispindėjo paskolų palūkanų normose ir indėlių palūkanų sumažėjime“, – sakė jis.

„Reikia vieną kartą atsisėsti ir apsispręsti, kokios mes mokesčių sistemos sistemiškai norime, nes dabar mes žvelgiame į atskiras nuotraukėles, ne bendrą vaizdą“, – pridūrė jis.

„Jeigu kalbėtume apie bankų apmokestinimą, mano manymu, tikslas tokio apmokestinimo turėtų būtų ne fiskalinis, o reguliacinis. Turime Vokietijos, Slovakijos pavyzdžius, kur apmokestinama yra įsipareigojimų pusė tam, kad prevenciškai bankus saugotų nuo įvairių sudėtingų finansinių dalykų, kitas dalykas – būtų kaip kompensacija už praeities klaidas. Kaip žinome, tiek Vokietija, tiek Jungtinė Karalystė, pakankamai nemažai įmerkė finansų, kad išeitų iš 2008-2009 metų krizės.

Lietuva daro blogai tai, kad mes visiškai negalvojame apie investicinę aplinką. Aš matau yra padaryta klaidų. Mes prieš trejus metus esame pasitvirtinę strategiją, tai yra naujų rinkos žaidėjų pritraukimo strategija. Šiuo atveju mes kalbame apie internetinius, fintechinius rinkos žaidėjus“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Ragina liautis tikėti mitais

Galiausiai pasiteiravus, ar reikia kaip nors apmokestinti bankus, V.Vasiliauskas tikino, kad pirmiausia reikia liautis stigmatizavus bankus ir pradėti ieškoti susitarimo.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Bankų stigmatizvimas mūsų visuomenėje, ypač skandinavų, yra tapęs gero elgesio taisykle. Aš tkrai nebūsiu tas, kuris prisidės prie šito choro. Mano galva, ta korporatyvinė kultūra, kuri dabar yra Lietuvoje, iš tikrųjų yra privalumas. Taip, yra problemų, tas savaime suprantama. Dabar pakalbėkime apie finansus. Vien 2018 metais bankų sektorius sumokėjo 51 milijoną eurų pelno mokesčio, 25 milijonus moka kiekvienais metais įvairių įmokų forma. Į indėlių draudimo fondą 12 mln., į persitvarkymo europinį fondą, į priežiūros mechanizmą“, – sakė jis.

„Nepamirškime, kad Europoje finansų sistema yra orientuota į bankus. Pagrininis kredito srautas ateina iš bankų. Svarstamt, kokį priimti sprendimą, mes pirmiausia turime atlikti kaštų naudos analizę ir tada apsispręsti, kaip mes judame.

Aš manau, kad tiesiog siūlomi greiti sprendimai, greiti receptai, tačiau pasekmės nebus tokios, kokių tikisi gydytojas, išrašydamas tokį receptą. Jeigu šio mokesčio tikslas būtų kažkokių rezervų sukaupimas, finansiniam stabilumui, nuo galimų turbulencijų ateityje, kodėl ne, bet šiandien, kaip aš suprantu idėjos tikslą, tai yra fiskalinis rezultatas, kad būtų galima padengti einamąsias biudžeto išlaidas“, – svarstė V.Vasiliauskas.

Nesupranta, kodėl NT mokestis nukeliauja į biudžetą

Šiuo metu visuomenėje daug diskusijų sukėlė NT mokestis. Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Mes esame savo pasiūlymus pateikę prieš maždaug metus, diskutojant dėl 2019 metų biudžeto. Mes siūlėme visuotinį NT mokestį, graduojat tarifą priklausomai nuo vertės ir atitinkamai varijuojant su neapmokestinamo vertės turto dydžiu. Tai tokį siūlėme sisteminį sprendimą. Tai, kas dabar yra, tai kryptis yra, bet pats mechanizmas, mano galva, yra pilnas išimčių ir landų. Kas yra man labiausiai nesuprantama, kodėl NT mokestis arba dalis jo nukeliauja į valstybės biudžetą“, – DELFI sakė V.Vasiliauskas.

Vasiliauskas: reikia, kad džentelmenai laikytųsi žodžio

Europos šalių ekonomikos lėtėja, Lietuvos – taip pat. Pasiteiravus, ar visos didinamos išlaidos ir desperatiškas ieškojimas, iš kur gauti pajamų, neprimena noro puotauti ne pagal kišenę, V.Vasiliauskas tikino, kad labai svarbu atkrepti dėmesį į bendrą susitarimą.

„Didžioji dalis išlaidų ir didžioji dalis pajamų yra sukonstruoti ankstesniais sprendimais, ar tai būtų NPD klausimai, kalbant apie Gyventojų pajamų mokestį, ar tai būtų koaliciniai susitarimai. Todėl mūsų mintis yra tokia, kad tame debesų horizote būtų pats laikas viską peržiūrėti, permąstyti, bet, matyt, tai yra nerealu, nes horizontai skiriasi: Centrinio banko, ekonomistų ir tų žmonių, kurie priima sprendimus, kurie fokusuojasi į artimą laikotarpį. Manau, kad čia yra susitarimo reikalas, bet reikia ieškoti susitarimo ne metų gale, o metų pradžioje.

Vasiliauskas apie naujus mokesčius: reikia, kad džentelmenai laikytųsi žodžio
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbant apie pensijas, pensijų indeksavimas yra užfiksuotas jau įstatymo. Valstybei tikrai reikia pradėti laikytis to, kas yra susitarta, o šiuo atveju net to, kas užfiksuota įstatymu. O dėl mokesčių klausimų, jeigu mano atmintis nemeluoja, taigi buvo susitarimas praėjusiais metais socialinių partnerių, kad daugiau jokių mokestinių pakeitimų nebus per šią kadenciją. O ką turime dabar? Ką dabar diskutuojame? Jeigu norime pasitikėjimo, tai reikia, kad džentelmenai laikytųsi žodžio, nes tada arba tai buvo duotas žodis po stalu laikant kumštį, arba tai nebuvo džentelmenai“, – tikino jis.

„Pirmiausia reikia apsispręsti, kur mes dėsime akcentą“, – paragino V.Vasiliauskas.

www.DELFI.lt
Turite teisinį klausimą?
Aiškiai ir konkrečiai aprašykite savo situaciją – jos teisinį vertinimą ir savo įžvalgas „Delfi Plius“ platformoje pateiks Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nariai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
4.0000

Finansų ministras: Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“

Prancūzijos valstybės skolos lygis pasiekė „pavojingą lygį“, pirmadienį pareiškė finansų...

CCC įmonių grupė plečia veiklą Baltijos šalyse

CCC įmonių grupė planuoja per artimiausius penkerius metus Baltijos šalių rinkose kelis kartus...

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (5)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Kremlius: nėra pagrindo kalbėti apie Rusijos skolinių įsipareigojimų nevykdymą

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nėra „jokio pagrindo“ tvirtinti, kad Rusija neįvykdė...

Rusijos programišiai atakuoja Lietuvos institucijas: stringa paslaugos, verslo veikla NKSC įspėja dėl artimiausių dienų (4)

Dėl su Rusija siejamos programišių grupuotės tebesitęsiančios kibernetinės atakos pirmadienį...

Top naujienos

Vienos žymiausių Taivano puslaidininkių bendrovių prezidentas: atsiprašau, tačiau neturiu planų jūsų šalyje (5)

Taivanui COVID-19 pandemijos metu nusiuntusi vakcinų ir taip užmezgusi glaudžius ryšius su šia...

Karas Ukrainoje. Rusija smogė prekybos centrui Kremenčuke, kuriame buvo daugiau nei 1000 žmonių Ukraina užkirto kelią bandymui apsupti strategiškai svarbų miestą (2)

Per Rusijos smūgius Ukrainos sostinei anksti sekmadienį žuvo vienas ir buvo sužeisti dar šeši...

Konservatoriai teigia, kad Bakas Bilotaitę Seimo salėje pavadino „nužmogėjusia kale“ papildyta, kliuvo ir kitam konservatoriui (22)

Konservatorius Andrius Navickas teigia, kad pirmadienio Seimo posėdyje parlamentaras Vytautas...

Vilniuje įlūžo asfaltas, duobėje įstrigo automobilis (3)

Bendruoju pagalbos telefonu paskambinęs žmogus informavo, kad Vilniuje, Naugarduko ir Žemaitės...

Verslas PliusChristopher Jasper

Europos keliautojų vargai nesibaigia: prie atšauktų skrydžių prisideda streikai

Oro linijų streikų ir atšauktų skrydžių banga gilina Europos transporto krizę ir jaukia...

Pagerintas 75 metų Lietuvos karščio rekordas: šįsyk termometro rodmenys pribloškė Kretingoje

Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, remiantis preliminariais 15 val. duomenimis, Kretingos...

Degalai galėtų pigti 6-7 centais: degalinių atstovas paaiškino, kodėl dar nematyti pokyčiai kainose (2)

Pastarąją savaitę naftos kainoms nukritus maždaug 5 proc., finansų analitikas Marius Dubnikovas...

Rusijos programišiai atakuoja Lietuvos institucijas: stringa paslaugos, verslo veikla NKSC įspėja dėl artimiausių dienų (4)

Dėl su Rusija siejamos programišių grupuotės tebesitęsiančios kibernetinės atakos pirmadienį...

Italijoje – 70 metų neregėta sausra: išdžiuvusi Po upė atidengė Antrojo pasaulinio karo metu nuskendusį laivą

Šios vasaros sausra Italijoje – rekordinė, o dėl sparčiai kylančios oro temperatūros ir...