aA
„Valstybei tikrai reikia pradėti laikytis to, kas yra susitarta, o šiuo atveju net to, kas užfiksuota įstatymu. O dėl mokesčių klausimų, jeigu mano atmintis nemeluoja, taigi buvo susitarimas praėjusiais metais socialinių partnerių, kad daugiau jokių mokestinių pakeitimų nebus per šią kadenciją. O ką turime dabar? Ką dabar diskutuojame? Jeigu norime pasitikėjimo, tai reikia, kad džentelmenai laikytųsi žodžio“, – apie naujausius pasiūlymus dėl mokesčių laidoje „DELFI diena“ kalbėjo Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Bankų aktyvų mokesčio įvedimo iniciatoriai tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras Saulius Skvernelis teigia, jog skaičius ko gero būtų mažesnis. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai dar 2016-ųjų kovą Seime registravo įstatymų pataisas, kuriomis didesnius kaip 100 mln. eurų finansų įstaigų aktyvus ir didesnius kaip 50 mln. eurų draudimo įmonių aktyvus siūlo apmokestinti 0,0334 proc. mėnesiniu arba 0,4 proc. metiniu tarifu.

Įvertino siūlymus dėl bankų

Laidoje V.Vasiliauskas įvertino tokius pasiūlymus ir tikino, kad dar nėra aišku, kokio dizaino bus tas siūlomas bankų mokestis.

„Kol kas, kokio dizaino mokestis tai bus, man nėra aišku. Aktyvuose trys ketvirtadaliai yra paskolos, tai reiškia, kad būtent nuo paskolų bazės 0,4 proc. punkto. Tai, mano galva, turint omeny koncentracijos laipsnį mūsų bankinio sektoriaus, akivaizdus kanalas būtent mokesčio pavirtimu į papildomas palūkanas paskoloms arba dar labiau mažesnes palūkanas už indėlius“, – DELFI sakė valdybos pirmininkas.

Lietuvos bankų asociacija sako, kad visa tai guls ant vartotojų pečių. Pasiteiravus, kaip vertina bankų atstovų poziciją, V.Vasiliauskas tikino, kad efektyvus tarifas būna 0,2 proc.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Karolina Pansevič

„Įvertinus bankų balansus tai tikėtinas variantas. Kai mes lyginame, čia Lietuva, Lenkijoje kitaip, analogiški mokesčiai Rumunijoje ir Vengrijoje. Mes negalime lyginti bankinių sistemų. Lietuvoje bankų koncentracija yra didelė ir tai yra faktas. Antra, toje pačioje Lenkijoje mes remiamės naujausiu jų tyrimu, kuriame buvo vertintas mokesčio tarifas. Efektyvus tarifas būna 0,2 proc. Tai išvada vienareikšmė – net ir toje rinkoje, kuri, mano vertinimu, yra pakankamai konkurencinga, tai atsispindėjo paskolų palūkanų normose ir indėlių palūkanų sumažėjime“, – sakė jis.

„Reikia vieną kartą atsisėsti ir apsispręsti, kokios mes mokesčių sistemos sistemiškai norime, nes dabar mes žvelgiame į atskiras nuotraukėles, ne bendrą vaizdą“, – pridūrė jis.

„Jeigu kalbėtume apie bankų apmokestinimą, mano manymu, tikslas tokio apmokestinimo turėtų būtų ne fiskalinis, o reguliacinis. Turime Vokietijos, Slovakijos pavyzdžius, kur apmokestinama yra įsipareigojimų pusė tam, kad prevenciškai bankus saugotų nuo įvairių sudėtingų finansinių dalykų, kitas dalykas – būtų kaip kompensacija už praeities klaidas. Kaip žinome, tiek Vokietija, tiek Jungtinė Karalystė, pakankamai nemažai įmerkė finansų, kad išeitų iš 2008-2009 metų krizės.

Lietuva daro blogai tai, kad mes visiškai negalvojame apie investicinę aplinką. Aš matau yra padaryta klaidų. Mes prieš trejus metus esame pasitvirtinę strategiją, tai yra naujų rinkos žaidėjų pritraukimo strategija. Šiuo atveju mes kalbame apie internetinius, fintechinius rinkos žaidėjus“, – kalbėjo V.Vasiliauskas.

Ragina liautis tikėti mitais

Galiausiai pasiteiravus, ar reikia kaip nors apmokestinti bankus, V.Vasiliauskas tikino, kad pirmiausia reikia liautis stigmatizavus bankus ir pradėti ieškoti susitarimo.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Bankų stigmatizvimas mūsų visuomenėje, ypač skandinavų, yra tapęs gero elgesio taisykle. Aš tkrai nebūsiu tas, kuris prisidės prie šito choro. Mano galva, ta korporatyvinė kultūra, kuri dabar yra Lietuvoje, iš tikrųjų yra privalumas. Taip, yra problemų, tas savaime suprantama. Dabar pakalbėkime apie finansus. Vien 2018 metais bankų sektorius sumokėjo 51 milijoną eurų pelno mokesčio, 25 milijonus moka kiekvienais metais įvairių įmokų forma. Į indėlių draudimo fondą 12 mln., į persitvarkymo europinį fondą, į priežiūros mechanizmą“, – sakė jis.

„Nepamirškime, kad Europoje finansų sistema yra orientuota į bankus. Pagrininis kredito srautas ateina iš bankų. Svarstamt, kokį priimti sprendimą, mes pirmiausia turime atlikti kaštų naudos analizę ir tada apsispręsti, kaip mes judame.

Aš manau, kad tiesiog siūlomi greiti sprendimai, greiti receptai, tačiau pasekmės nebus tokios, kokių tikisi gydytojas, išrašydamas tokį receptą. Jeigu šio mokesčio tikslas būtų kažkokių rezervų sukaupimas, finansiniam stabilumui, nuo galimų turbulencijų ateityje, kodėl ne, bet šiandien, kaip aš suprantu idėjos tikslą, tai yra fiskalinis rezultatas, kad būtų galima padengti einamąsias biudžeto išlaidas“, – svarstė V.Vasiliauskas.

Nesupranta, kodėl NT mokestis nukeliauja į biudžetą

Šiuo metu visuomenėje daug diskusijų sukėlė NT mokestis. Finansų ministerija parengė NT mokesčio įstatymo projektą, kuriuo siūloma plėsti fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto apmokestinimo bazę. Siūloma dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų – apie 26 tūkst. Vilniuje. Dėl šių pakeitimų, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 8 mln. eurų per metus.

Vitas Vasiliauskas
Vitas Vasiliauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Mes esame savo pasiūlymus pateikę prieš maždaug metus, diskutojant dėl 2019 metų biudžeto. Mes siūlėme visuotinį NT mokestį, graduojat tarifą priklausomai nuo vertės ir atitinkamai varijuojant su neapmokestinamo vertės turto dydžiu. Tai tokį siūlėme sisteminį sprendimą. Tai, kas dabar yra, tai kryptis yra, bet pats mechanizmas, mano galva, yra pilnas išimčių ir landų. Kas yra man labiausiai nesuprantama, kodėl NT mokestis arba dalis jo nukeliauja į valstybės biudžetą“, – DELFI sakė V.Vasiliauskas.

Vasiliauskas: reikia, kad džentelmenai laikytųsi žodžio

Europos šalių ekonomikos lėtėja, Lietuvos – taip pat. Pasiteiravus, ar visos didinamos išlaidos ir desperatiškas ieškojimas, iš kur gauti pajamų, neprimena noro puotauti ne pagal kišenę, V.Vasiliauskas tikino, kad labai svarbu atkrepti dėmesį į bendrą susitarimą.

„Didžioji dalis išlaidų ir didžioji dalis pajamų yra sukonstruoti ankstesniais sprendimais, ar tai būtų NPD klausimai, kalbant apie Gyventojų pajamų mokestį, ar tai būtų koaliciniai susitarimai. Todėl mūsų mintis yra tokia, kad tame debesų horizote būtų pats laikas viską peržiūrėti, permąstyti, bet, matyt, tai yra nerealu, nes horizontai skiriasi: Centrinio banko, ekonomistų ir tų žmonių, kurie priima sprendimus, kurie fokusuojasi į artimą laikotarpį. Manau, kad čia yra susitarimo reikalas, bet reikia ieškoti susitarimo ne metų gale, o metų pradžioje.

Vasiliauskas apie naujus mokesčius: reikia, kad džentelmenai laikytųsi žodžio
© DELFI / Karolina Pansevič

Kalbant apie pensijas, pensijų indeksavimas yra užfiksuotas jau įstatymo. Valstybei tikrai reikia pradėti laikytis to, kas yra susitarta, o šiuo atveju net to, kas užfiksuota įstatymu. O dėl mokesčių klausimų, jeigu mano atmintis nemeluoja, taigi buvo susitarimas praėjusiais metais socialinių partnerių, kad daugiau jokių mokestinių pakeitimų nebus per šią kadenciją. O ką turime dabar? Ką dabar diskutuojame? Jeigu norime pasitikėjimo, tai reikia, kad džentelmenai laikytųsi žodžio, nes tada arba tai buvo duotas žodis po stalu laikant kumštį, arba tai nebuvo džentelmenai“, – tikino jis.

„Pirmiausia reikia apsispręsti, kur mes dėsime akcentą“, – paragino V.Vasiliauskas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(43 žmonės įvertino)
4.0000

Koronavirusas knygų pirkimą perkėlė į internetą

Koronaviruso pandemijai ir karantinui sumažinus knygynų klientų srautą, pastarieji stebi...

Atnaujinamas Kalnų parko Dainų slėnis

Ruošiantis kitąmet planuojamai studentų dainų šventei „Gaudeamus“, Vilniuje ketinama...

Po verslo kritikos ministerija ketina peržiūrėti tvarką dėl medicininių priemonių tiekimo (1)

Sveikatos apsaugos ministerija ketina peržiūrėti dar kovą patvirtintą tvarką, leidžiančią į...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (79)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Europos Parlamentas ir ES Taryba pasiekė susitarimą dėl 2021 metų Bendrijos biudžeto (2)

Penktadienį vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (ES) Taryba...

Top naujienos

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (124)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (79)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Ši žiema Lietuvoje nuo rekordiškai šilčiausios pernykščios skirsis vienu esminiu dalyku: jau aišku, kaip bus su sniegu (38)

Prasidėjusi kalendorinė žiema užklojo Lietuvą negausiu sniegu ir įkvėpė žmonėms tikėjimo,...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (45)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

10 gardžiausių kiaušinienių savaitgalio pusryčiams

Kiaušinienė – populiarus pusryčių maistas visame pasaulyje. Dažniausiai gaminamas...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (921)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...

Šiauliuose slapta įžiebta Kalėdų eglė: štai ji - tikra miesto pažiba (6)

Šiauliuose pradėjo tvyroti kalėdinė atmosfera – praeivių akis jau džiugina ir švenčių...

„Žalgirio“ krizės valdymo priemonės: komandos susirinkimas ir pakeista treniruočių programa

Kauno „Žalgirio“ (5/7) akcijos šiuo metu Eurolygoje smunka sparčiausiai: iki šešių jau...

Kaip gaminama dirbtinė mėsa, kiek kainuoja ir ką tai reiškia ekologijai (1)

Patraukli naujovė, turinti labai neaiškų potencialą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių...

Jurga Grigienė | D+

Dalykai, kuriuos astrologai verčiau nutyli: štai kas nutinka didžiausiems skeptikams

Viena populiariausių ir žinomiausių astrologių šalyje Lolita Žukienė atvira – dažnai tenka...