Nepaisant to, kad išaugo likviduojamų įmonių skaičius, bendras įmonių rizikos lygis nepasikeitė – aukštos rizikos įmonių dalis jau keli mėnesiai laikosi apie 12 proc.
Žemiausios rizikos zonoje Lietuvoje įsitvirtino finansų ir draudimo sektoriaus įmonės, šiame sektoriuje sparčiausiai per metus – 9 proc. – paaugo ir darbuotojų skaičius. Žemos rizikos zonoje taip pat veikia profesinio, mokslinio ar techninio konsultavimo, vandens tiekimo bei nuotekų valymo įmonės.
Žemės ūkyje, kaip viename iš stambesnių ūkio sektorių, rizika taip pat yra žema ir nesikeičia jau keleri metai – aukštos rizikos įmonių dalis čia jau ilgą laiką neviršija 7 proc.
„Tikėtina, kad karo Ukrainoje akivaizdoje šis sektorius taip pat išliks vienu iš didžiausių stabilumo ir mažos rizikos pavyzdžiu. Visgi visai verslo ekosistemai svarbu suprasti, kokią įtaką šis karinis konfliktas darys atskiriems ūkio sektoriams, kaip jie, deja, bet vėl pasiruošę sutikti naujus logistikos, tiekimo, brangstančių energetikos resursų, ir iš to kylančios infliacijos iššūkius, – sako „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė.
Didžiausiame įmonių skaičiumi prekybos sektoriuje, panaikinus pandeminius ribojimus, įmonės jau grįžo į savo įprastos rizikos rėžius – čia aukščiausios rizikos įmonių skaičius neviršija 10 proc., o žemos rizikos įmonių skaičius nuosekliai auga. Pasak „Scorify“ ekspertės, šis sektorius yra visiškai stabilus ir pasiruošęs sutikti naujus logistikos ar infliacijos iššūkius.
Aukšta rizika neramina
Aukšta rizika vis dar išlieka dvejuose svarbiuose sektoriuose – statybos bei apdirbamosios gamybos.
Kas trečiai statybos įmonei „Scorify“ analitikai priskiria aukštą riziką. Verta pastebėti, kad žemiausios rizikos įmonių šiame sektoriuje liko minimali dalis – apie 1 proc.
„Net įvertinus iki šiol augusią statybų paslaugų paklausą ir darbų apimtis, vis dėlto įmonės šiame sektoriuje nepasižymi patvarumu – ir dėl sektoriaus šešėlio, ir dėl darbuotojų trūkumo, ir dėl dažnai trūkinėjančių finansinių srautų, – komentuoja J.Tamašauskaitė. – Atkreipiu dėmesį tai, kad tarp verslo „zombių“ (įmonės kurios nebankrutavo, nors įprastomis sąlygomis turėjo) statybų įmonės sudaro apie 20 proc.“.
Kita vertus, NT operacijų įmonės gyvena ramų verslo gyvenimą ir mėgaujasi žemos bei vidutinės rizikos teikiamais privalumais.
Apdirbamosios pramonės sektorius taip pat patiria vieną aukščiausių verslo rizikų ekonomikoje – 16 proc. šio sektoriaus įmonių veikia su aukšta rizika. Šios įmonės jau susiduria ir ateityje susidurs su sutrūkinėjusiu žaliavų tiekimu, todėl tikėtina, jų rizika ateityje gali augti, taip pat daugėti iššūkių užtikrinant veiklos tęstinumą.
Apgyvendinimo ir maitinimo sektorius artėjantį atostogų sezoną pasitinka dar vis neatsigavęs nuo pandemijos – 27 proc. įmonių yra vertinamos kaip aukštos rizikos. „Šis sektorius pasibaigus pandemijai dėjo daug vilčių į naująjį atostogų sezoną, tačiau patirs naujų iššūkių, – sako „Scorify“ ekspertė. – Viena vertus, visiškai išseko turistų iš Rytų kaimynių srautai, kurie iki pandemijos sudarė nemažą dalį turistų Lietuvoje. Antra vertus, Vakarų turistai iš naujo įvertina kelionių ir atostogų rizikas Rytų Europoje, pašonėje vykstant karui“.
Dirba 4 proc. daugiau nei prieš metus
Kovo 1 d. Lietuvoje dirbo 4 proc. daugiau darbuotojų nei prieš metus. Daugiausiai darbuotojų skaičiumi per metus išaugo finansinių paslaugų bei apskritai paslaugų sektorius. Statybų sektorius šiuo metu įdarbina 8 proc. daugiau darbuotojų nei prieš metus – vien per vasario mėn. šis sektorius įdarbino 1 proc. daugiau nei sausį.
Pagal apskritis absoliučia čempione lieka Vilniaus apskritis, bet metus išauginusi darbuotojų skaičių 4 proc. Toliau rikiuojasi Kauno bei Tauragės apskritys. Darbuotojų skaičiaus nesiseka auginti Panevėžio, Alytaus ir Utenos apskritims. Pastarojoje per metus darbuotojų sumažėjo 3 proc.
