Didžiausią įtaką maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų mėnesiniam kainų pokyčiui turėjo 8 procentais pabrangusios daržovės ir bulvės, 1,3 procento – duona ir grūdų produktai, 3,9 – vaisiai ir uogos, 4,5 – sviestas, aliejus ir riebalai, 0,9 – pienas ir jo produktai, sūris, kiaušiniai, 1,5 – žuvys ir jų produktai ir 0,4 procento atpigusi mėsa ir jos produktai.
Drabužių ir avalynės grupės kainų pokyčiui įtaką darė dėl sezoninių nuolaidų 2,9 procento sumažėjusios drabužių ir 3,1 procento – avalynės kainos.
Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų sumažėjimui įtakos turėjo 6,8 procento atpigęs alus, 0,5 – spirituoti gėrimai ir 0,4 procento pabrangę tabako gaminiai, 0,5 – vynas, fermentuoti gėrimai.
Kaip teigia „Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, „šiai dienai yra aiški rizika, kad Lietuvoje vartojimo kainos gali didėti ir sparčiau nei mes prognozavome. Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose tvyranti įtampa didina pasaulines naftos kainas. Nors ši situacija vertintina kaip trumpalaikė, tačiau neapibrėžtumas ir rizika išlieka vis dar didelė. Maisto produktų kainų augimas jau gali būti vertinamas kaip ilgo laikotarpio šokas. Be to, šio veiksnio įtaka atskiroms ekonomikoms pasireiškia su tam tikru vėlavimu, o tai reiškia, kad maisto produktai gali brangti ir toliau.”
Vasario mėn. metinė infliacija sudarė 3,1 procento. Metinį kainų pokytį lėmė pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, transporto prekės ir paslaugos ir atpigę drabužiai ir avalynė, ryšių prekės ir paslaugos, būsto apstatymo, namų apyvokos įrangos ir kasdienės būsto priežiūros prekės ir paslaugos.
Vartojimo prekės per metus pabrango 4 procentais, o paslaugų kainos beveik nepasikeitė.
