Įvyko balsavimas dėl pritarimo po svarstymo: už balsavo 61 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė - 6. Tam, kad jos būtų priimtos, Seimas turės balsuoti dar kartą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas dėstė, kad pataisos yra reikalingos kaip viešojo intereso gynimas, nes ir Seimo nariams ne kartą teko bendrauti su rinkėjais, kurie „pakliuvo į pinkles“ ir nesusitvarko su prisiimtais finansiniais įsipareigojimais šeimai.
Pasak jo, siūlomi pakeitimai neužkirs kelio smulkių įmonių veiklai, tačiau bus aiškiai numatyta, kokių reikalavimų jos turi laikytis.
Esminiai numatyti pakeitimai: nusiraminimo laikotarpis, kuris leistų per 2 dienas grąžinti greitąjį kreditą nepatyrus papildomų sąnaudų, privalomu tampa klientų mokumo vertinimas, bus ribojama šios paslaugos reklama, taip pat viliamasi, kad paslaugos kaina mažės.
Seimo narys Kęstutis Masiulis dėstė, kad nors finansinių paslaugų rinkos dalyviai prieštaravo 2 dienų „nusiraminimo laikotarpiui“, tačiau jis priminė, kad žmogus turi 2 savaites persigalvoti dėl, pavyzdžiui, įsigytų batų, tad atitinkamai jam reikalinga teisė ir persigalvoti dėl paimto kredito.
Seimo narys Povilas Gylys siūlė, kad 48 valandų apmąstymo terminas galiotų visiems prieš imant vartojimo kreditą, tačiau jo pataisai nebuvo pritarta, nes tokiu atveju greitieji kreditai nebūtų greitieji.
P. Gylys siūlė ir daugiau pataisų, pavyzdžiui, pinigus besiskolinančiam pervesti tik tuomet, kai yra identifikuojama jo tapatybė arba vartojimo kreditą asmeniui teikti tik tuomet, kai žmogui sukanka 21-eri metai, tačiau šiam ir kitiems pasiūlymams nebuvo pritarta.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlomiems pakeitimams pritarė.
Siūlomi sugriežtinimai
Pagal naujas nuostatas būtų draudžiama skleisti vartojimo kredito reklamą renginiuose ir jų reklamoje, skirtuose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, taip pat ugdymo įstaigose, kuriose ugdomi jaunesni kaip 18 metų asmenys, skelbiama Seimo pranešime spaudai.
Siekiant apsaugoti vartotojus, ypač tuos, kurie piktnaudžiauja sudarydami vartojimo kredito sutartis, numatoma įtvirtinti nuostatas, draudžiančias vadinamuosius naktinius kreditus – siūloma drausti išmokėti vartojimo kredito lėšas nuo 22 iki 7 valandos. Vartojimo kredito sutartis negalėtų būti sudaroma su jaunesniu kaip 18 metų asmeniu.
Prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalėtų įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.
Įstatyme ketinama įtvirtinti 2 kalendorinių dienų nusiraminimo laikotarpį, per kurį vartojimo kredito gavėjas, nenurodydamas priežasties galėtų atsisakyti vartojimo kredito sutarties ir grąžinti vartojimo kredito davėjui arba paskolos davėjui jam išmokėtą vartojimo kredito sumą be jokių palūkanų, mokesčių ar kompensacijų.
Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, šiuo metu teisės akte imperatyviai įtvirtinta maksimali 200 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinės norma kelia abejones, ar ji iš tiesų atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir ar toks dydis visada gali būti laikomas sąžiningu ir atitinkančiu vartotojo interesus.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti 2 pakopų vartojimo kredito kainos sudedamųjų dalių reguliavimo sistemą: vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma – ne didesnė kaip 75 proc., o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai – ne didesnės kaip 0,04 procentų bendros vartojimo kredito sumos. Vartojimo kreditų kaina negalėtų viršyti bendros vartojimo kredito sumos.
Asmenims, kurie verčiasi vartojimo kredito teikimo, tarpininkavimo ar tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus veikla, tačiau nebūtų įrašyti į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, viešąjį nepriklausomų vartojimo kredito tarpininkų sąrašą ar viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą, priežiūros institucija turėtų teisę skirti iki 57 924 eurų baudą.
Asociacija - už tobulesnį vartojimo kreditų išdavimą
Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos (LSVKA) prezidentas Liutauras Valickas komentuodamas įstatymo pataisų svarstymą dėstė, kad pritaria vartojimo kreditų reglamentavimo tobulinimui.
„Su mažesnėmis palūkanomis ir atšalimo laikotarpiu susitaikysime, tai bent jau bus naudinga vartotojui, nors ne verslui, o reklamos ribojimus, nepilnamečių apsaugą nuo informacijos apie paskolas, draudimą teikti kreditus naktimis, registrą asmenims, nenorintiems gauti kredito, visada palaikėme. Tačiau tikimės, kad Seimo nariai nesuteiks neribotų galių Lietuvos bankui“, - rašė komentare jis.
Pasak L. Valicko, kurios Lietuvos banko pasiūlytos įstatymo nuostatos tiesiog neproporcingai padidins verslo sąnaudas ir rizikas.
„Bankas nori priversti bendroves atlikti dvigubą darbą – ne tik dėl kiekvieno itin mažo kredito davimo tikrinti gyventojo mokumą keliolikoje duomenų bazių, ką darome iki šiol, bet dar ir gauti įrodymus apie pajamas ir įsipareigojimus iš pačių paskolų gavėjų. Įmonės, ypač apribojus palūkanas ir administravimo sąnaudas, tiesiog neišgalės vykdyti šių reikalavimų. Prie to dar pridėkime pasiūlymus drastiškai didinti baudas, - komentavo L. Valickas. - Siūlomas baudų didinimas bei nuostata, kad pažeidimą padariusi įmonė niekada nebegalėtų teikti vartojimo kreditų, yra neadekvatūs ir netgi korupciniai. Tokios baudos atgrasys ne nuo pažeidimų, o nuo veiklos.“
Jo nuomone, siūlomas įstatymas yra griežtas, o tai, kad tūkstančiai gyventojų nebegalės skolintis, paskatins šešėlinę rinką.
„Koks įstatymas bebūtų, dalis verslo turės išnykti, o dalis prisitaikys. Bet tikrai prašysime Seimo, kad pataisų įsigaliojimui būtų suteiktas sąžiningas laiko terminas. Įmonės yra suplanavusios metų biudžetus, strategiją, pagaliau ir šalies biudžetas gauna įplaukas iš šio verslo, kurios, akivaizdu sumažės. Pataisų įgyvendinimui reikėtų skirti bent pusę metų, juolab ir pats Lietuvos bankas turės metus įdiegti registro sistemą asmenims, kurie nenori gauti kredito. Visiems tai bus didelis iššūkis“, - komentavo jis.
