Daugiau pirko, nors daugiau negavo
Finansų specialistės duomenimis, pastaruosius metus namų ūkių vartojimas Lietuvoje augo. „Jeigu lygintume 2011-ųjų antrą ketvirtį su 2012-ųjų antru ketvirčiu, namų ūkių vartojimas išaugo beveik 8 procentais. Metinė infliacija šalyje yra apie 3 procentus. Antai Statistikos departamento duomenimis, 2008 metų sausio mėnesį metinė infliacija Lietuvoje sudarė 9,9 procento, tačiau namų ūkių, kurių pajamos mažesnės, infliacija didesnė dėl spartesnio prekių ir paslaugų kainų augimo. Taigi tiems namų ūkiams, kurių pajamos yra pakankamos tik būtiniesiems poreikiams – maisto, būsto šildymo išlaidoms, tenka peržiūrėti savo išlaidas ir ieškoti pigesnių alternatyvų. Taigi tokie namų ūkiai skaudžiausiai išgyvena kainų augimą“, – svarstė O.Bložienė.
Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės, infliacijos rodiklį sudaro daug komponentų ir vertinamos įvairių prekių ir paslaugų kainos, būtinosios prekės ir paslaugos nors ir brango sparčiausiai, bendrame rodiklyje su kitais komponentais jų reikšmė mažėja.
Baltijos šalyse vartojimas auga sparčiau negu žmonių pajamos – nors daugiau negavo, bet daugiau pirko. Ar tai reiškia, jog žmonės mažiau rūpinasi ateitimi ir šiandien daugiau išleidžia kasdieniniams pirkiniams, ar tai atspindi šešėlinės ekonomikos dalį? Prognozuojama, kad 2013 metais vidutinis žmonių atlyginimas Lietuvoje augs apie 2–2,5 procento. Ar tai lems dar didesnį vartojimo augimą kitąmet?
Vartojimas augs atsargiai
„Vartojimas auga jau kelerius metus iš eilės ir prognozės yra tik teigiamos, šiemet prognozuojamas didesnis kaip 9 procentų, ateinančius metus – beveik 6 procentų augimas”, – spėja finansų specialistė.
Anot pašnekovės, vartojimo augimas pernai gali būti lemtas ir šešėlinės ekonomikos mažėjimo, daugiau prekių ir paslaugų buvo apskaitoma, pavyzdžiui, įvesti kasos aparatai turgavietėse. „Taigi, prieš dvejus metus turguje perkamos maisto prekės statistikoje neatsispindėjo, o dabar jos jau patenka į skaičiuojamus rodiklius,“ – nurodo O. Bložienė.
Šiais metais pastebimas lėtesnis santaupų augimas, nei buvo prieš metus. O.Bložienės nuomone, tai rodo, jog gyventojai renkasi daugiau vartoti nei taupyti. Nors reikšmingo elgsenos pasikeitimo sverto nėra, pašnekovė perspėja, kad kol kas neturėtume tikėtis didelių pasikeitimų – gyventojų lūkesčiai prasidėjus rudeniui šiek tiek pablogėjo, todėl jie liks atsargūs ir vartos panašiai kaip ir iki šiol. „Be abejo, neturime pamiršti artėjančių švenčių, tačiau pagal dabartines nuotaikas smarkaus gyventojų išlaidavimo prekybininkai neturėtų tikėtis“, – mano finansų specialistė.
Apie vartojimo augimą galima diskutuoti pasiremiant statistika, nors, kaip sakė Winstonas Churchillis, galima tikėti tik ta statistika, kurią pats suklastojai. Geriausias lakmuso popierėlis – eiliniai Lietuvos žmonės ir jų tikrosios galimybės. Gerbiami piliečiai, ar jūsų vartojimo įpročiai pasikeitė – ar savo skrandį palepinate sotesniais patiekalais, o laisvalaikį leidžiate prasmingiau ir turiningiau? Jeigu atsakėte „taip“, tuomet vartojimo rinkoje pastebima iš tiesų teigiamų ir daug žadančių pokyčių.
