aA
Vieno miesto ar kelių miestų šalis bei gyventojus prarandančios provincijos – su tokiais iššūkiais susiduria ne tik Lietuva. Kol vienose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad į kaimus investuoti nebeapsimoka, reikia skatinti miestų augimą, Lietuva ėmėsi tolygios plėtros idėjų.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Vokietijoje esantis Halės ekonominių tyrimų institutas (IWH) atlikęs tyrimą rytinėje ir vakarinėje Vokietijos dalyse priėjo išvados, kad net po trijų dešimtmečių ir daugybės investicijų, rytinis regionas vis dar smarkiai atsilieka nuo vakarinio, rašo dw.com. IWH tyrėjai nustatė, kad 93 proc. 500 didžiausių Vokietijos įmonių vis dar yra įsikūrusios vakarinėje šalies pusėje. Prieinama išvados, kad reikėtų skatinti didesnių miestų augimą.

Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą. Tiek patvirtinti Nacionalinės regioninės politikos prioritetai iki 2030 m., tiek „Baltoji knyga“ numato, kad viešosios paslaugos būtų lengvai pasiekiamos kiekvienam Lietuvos gyventojui, žmonėms turi būti sudarytos palankios sąlygos gyventi ne tik didmiesčiuose.

„Tolygus visų regionų plėtros skatinimas labiausiai atitinka Lietuvos galimybes ir poreikius šiuo laikotarpiu. Atstumai tarp didžiųjų miestų yra dideli, gyventojai yra plačiai pasklidę, todėl turime stengtis pasiekti kiekvieną iš jų. Bandymai viską koncentruoti keliuose didžiuosiuose miestuose paliktų daugiau kaip milijoną gyventojų be ar su prastos kokybės viešosiomis paslaugomis ir toli nuo darbo vietų. Gyventojai taip pat nebūtinai turėtų galimybę kraustytis ar keliauti didesnius atstumus. Dabartinėmis sąlygomis, su esamomis gyventojų pajamomis, kelių ir geležinkelių tinklu, viešojo transporto prieinamumu, ir kitais apribojamais, 10 apskričių centrų yra būtini“, – DELFI komentuoja Vidaus reikalų ministerija (VRM).

Ministerijos atsiųstuose atsakymuose taip pat nurodoma, kad naujų regionų plėtros planų įgyvendinimas pilna apimtimi prasidės 2021 m., šiuo metu įgyvendinamos tik tam tikros pilotinės iniciatyvos.

Regionų ir jų centrų sistema (3 + 2 + 5)
Regionų ir jų centrų sistema (3 + 2 + 5)

„Viena iš naujovių regioniniame planavime bus išankstinės sąlygos (angl. ex–ante) ir poveikio rodikliai (KPI angl. key performance indicators), t.y. esminės pačių savivaldybių iš apačios įgyvendinamos reformos ir pasiekimų rodikliai, pagal kuriuos bus vertinami atskirų regionų pasiekimai.

Tarpinė peržiūra atliekama laikotarpio viduryje (2025 m.), pagal tai ir bus vertinama ar regionams pavyko pasiekti tarpinius tikslus, ir apskritai, kaip regionas susitvarko su jam keliamais uždaviniais. Apskritai, jeigu regionų skaičius ir būtų mažinamas, tai būtų daroma tik užtikrinat tuos pačius Baltojoje knygoje sutartus paslaugų ir darbo vietų pasiekiamumo standartus“, – teigiama ministerijos atstovai.

Profesorius: bandymas prisirišti prie sovietmečio gyvenviečių sistemos yra žlugęs reikalas

Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, Vilniaus universiteto profesorius Donatas Burneika pritaria Vokietijos mokslininkų išvadoms iš dalies. Kaip jis sako, turtingi miestai išties galėtų garantuoti geresnį kaimo gyvenimą. O tolygiai investuoti, vienodai plėsti visus regionus nėra ir prasmės, ir galimybių. Tad reikėtų atskirti ekonominį klestėjimą nuo būtinų investicijų socialinei infrastruktūrai.

„Jei kalbėtume tik apie ekonominį efektyvumą, geriausia būtų galvoti apie miestus, gyventojų koncentraciją ypač didžiuosiuose miestuose. Bet ne vien efektyvumas turbūt yra svarbu. Tolygi plėtra, tolygus gyventojų išsidėstymas turi savo privalumų. Atsakyti vienareikšmiškai negalima, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos atveju ir taip turime gerokai per daug žmonių gyvenančių kaime, mažuose miesteliuose ir panašiai. Sovietmečio gyventojų sistemos kaita yra natūrali ir jos nesustabdysi. Bet reikia turėti omenyje, kad didžioji dalis įvairių partijų rėmėjų gyvena tokiose teritorijose, tai pabandykit dabar pasakyti, kad jų nereikėtų remti.

Tokia parama, kuri skirta status quo išlaikymui – tiesiog pinigų švaistymas. Tai nereiškia, kad nereikia pasirūpinti tais žmonėmis, kurie ten gyvena ir negali išvažiuoti. Tai gal socialinės infrastruktūros palaikymo klausimas. (…) Jei valstybė renovuos daugiabučius kaime, kur gyventojai baigia išmirti, tai kvaila tiesiog, o investuoti į geresnį susisiekimą, viešąjį transportą palaikyti, geležinkelį ir kelius gerinti – taip“, – DELFI komentuoja mokslininkas.

Viskas yra žmonių rankose, jei jie patys sau nepagelbės, jokia valdžia jiems nepagelbės.
Donatas Burneika

Kalbant apie viešųjų paslaugų tinklą – ligoninės, mokyklos – svarbiausia yra ne tai, kad jos būtų prie pat namų, o kokia kokybė yra suteikiama, sako mokslininkas.

Vertindamas valdžios paruoštus regioninės Lietuvos plėtros planus D. Burneika pabrėžia, kad viskas priklauso nuo pačių žmonių ir nuo jų iniciatyvų.

„Šiaip ar taip viskas yra žmonių rankose, jei jie patys sau nepagelbės, jokia valdžia jiems nepagelbės. Tas bandymas prisirišti prie sovietmečio gyvenviečių sistemos yra žlugęs reikalas. Tai yra politinis reikalas, reikia galvoti apie kitus dalykus, kaip ir kiek gerai žmonės gyvens, o ne kiek jų daug gyvens ir kur.

Manau, kad Lietuvos mastu turėtų būti užtikrintas puikus susisiekimas, jog eitų nesunkiai pasiekti Vilnių, Kauną, Klaipėdą, gal bandyti gelbėti kokius Šiaulius, dėti pastangas ir kurti aukštesnio rango ligonines ar mokyklas, valstybines institucijas. Bet 10 centrų tai – svajonė ir klausimas. Reikėtų dėl rangų susitarti, kiek turėtų būti nacionalinio masto centrų, skirtų plačiau nei savo savivaldybei aptarnauti ir tada objektyviai paaiškėtų, kad nėra Lietuva tokia didelė, tankiai gyvenama, turtinga, kad reikėtų 10 platesnio rango centrų. Tai faktas, bet politika yra politika“, – DELFI komentavo D. Burneika.

Bandymas prisirišti prie sovietmečio gyvenviečių sistemos yra žlugęs reikalas.
Donatas Burneika

Mokslininkas svarsto, kad kurį laiką matysime tris pagrindinius centrus Lietuvoje, tačiau ilgainiui situacija ir šiuo atžvilgiu gali keistis – centrų mažės.

„Iš esmės europiečiai yra mažiau mobilūs nei amerikiečiai, tai viena priežasčių kodėl JAV ekonomika gyvesnė. Lietuviai taip pat pasižymi bendru sėslumu, lyginant su kai kuriomis kitomis šalimis, bet jei pažiūrėtume tarptautinės migracijos statistiką, pamatytume kai ką kita. Nėra kažko išskirtinio, visose šalyse yra tas žmonių skaičiaus mažėjimas periferijoje, kur darbų mažai. Tai yra normalus reiškinys, reikia džiaugtis, kad taip vyksta, o ne galvą laužyti. Kai kuriose vietose darbuotojų trūksta, kai kuriose per mažai. Sukurti tokius darbus kaime, kurie garantuotų gerą gyvenimą, yra labai sunku, atskirais atvejais neįmanoma, ir tai gali padaryti ne valstybė, o patys vietos verslai.

Demografiškai skaičiuojant, yra aiški koncentracija didžiuosiuose miestuose, kurį laiką taip ir tęsis. Vėliau, kaip ir visame pasaulyje, prasidės dispersija, žmonės išvažiuos iš miesto, nes ar triukšmas atsibos, ar ekologinės kokios problemos kils, jie gali dabar plačiai rinktis, kur gyventi. Jei Lietuvoje pavyks tris miestus išlaikyti, kaip didžiuosius centrus, tai būtų gerai. Nes nėra nė vienos valstybės mūsų dydžio, kuri turėtų daugiau negu vieną aiškiai dominuojantį centrą. Visos valstybės turi vieną aiškų didelį miestą, o kiti gerokai mažesni. Tik didelės valstybės kaip Vokietija, JAV gali turėti, nes turi potencialą. Bet ten regionai didesni už Lietuvą“, – sako profesorius.

Didžiausias verslininkų aktyvumas – Vilniuje, bet šansų yra ir regionuose

Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Gytis Morkūnas DELFI teigia manantis, kad mokslininkų tyrimų ir siūlymų gali būti įvairiausių, tačiau svarbu ne begalinis galimybių svarstymas ir taip brangaus laiko praradimas, o pasirinkimas krypties ir nuoseklus darbas.

Visgi jis pastebi, kad daugiau verslų renkasi didmiesčius. Komentuojama, kad tradiciniai verslai dažniausiai įsikuria didžiuosiuose miestuose, kadangi ten didesnė vartotojų rinka. O tokie šiuolaikiniai verslai kaip elektroninė prekyba, kuriems nesvarbi fizinė buvimo vieta, įsikuria ir mažesniuose regionuose, kur gyvenimo ir darbo kaštai yra mažesni, daugiau gamtos.

„Pastebime, kad Vilnius pasižymi didžiausiu verslumo aktyvumu iš visų miestų, nes sulaukiame apie 40 proc. verslo pradžios konsultacijų užklausų būtent iš sostinės. Pridėjus kitus didžiuosius Lietuvos miestus būtų dar daugiau – apie 70–80 proc.

„Versli Lietuva“ analitikų duomenimis, 2010–2018 m. didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) registruojama virš 60 proc. visų naujai įkurtų įmonių. 2011–2014 m. buvo stebimas naujų verslų koncentracijos didžiuosiuose miestuose augimas, kai didmiesčiuose registruojamų verslų dalis padidėjo nuo 60 proc. iki 69 proc. Tai sietina su tuo, kad didieji miestai anksčiau pajuto ekonomikos atsigavimą. Regionai ekonomikos atsigavimą pajuto kiek vėliau (maždaug nuo 2015–2016 m.), nuo tada ir juose naujai sukuriamų verslų dalis pradėjo augti. 2018 m. regionuose buvo įregistruota apie 38 proc. visų naujų įmonių Lietuvoje, kai, pavyzdžiui, 2014 m. buvo tik 31 proc.

Tačiau naujų įmonių įregistravimas yra tik pradžia ir neparodo, ar nauja įmonė taps gyvybingu verslu. Tai ypatingai matosi Vilniaus ir Kauno miestų statistikoje. Vilniuje pirmus metus išgyvena tik apie 25–35 proc. visų įsteigtų įmonių, Kaune 60–78 proc., Klaipėdoje kiek daugiau – 70–90 proc., kai regionuose įmonių išgyvenamumas viršija 90 proc.

Taigi nors regionuose įkuriama mažiau verslų, tačiau jie kuriami labiau pasvertai su mažesne nesėkmės rizika. Tuo tarpu didmiesčiuose kuriami verslai galbūt yra labiau ambicingi, globalesni, tačiau ir nesėkmės tikimybė yra ganėtinai didelė. Taip pat neatmestume galimybės, kad tokią didelė disproporciją susijusi ir su jaunimo vidinės migracijos procesais, kai dauguma Lietuvos aukštųjų mokyklų susikoncentravusios didžiuosiuose miestuose, ir studijuojantis ar studijas ką tik pabaigęs, verslo idėjų turintis jaunimas, verslą įkuria tame mieste, kur studijuoja. Ir tai iš dalies gali paaiškinti intensyvią naujų verslų registraciją ir santykinai mažą naujų verslų išgyvenamumą“, – komentuoja G. Morkūnas.

Rokiškio kaimai
Rokiškio kaimai
© Gimtasis Rokiškis

Pasiteiravus apie Vyriausybės priimtus strateginius regionų plėtros dokumentus, G. Morkūnas atsakė, kad nei vienas strateginis dokumentas pats savaime nesukurs jokio pokyčio.

„Pokytį padarys institucijos ir žmonės, kurie jį įgyvendins, todėl viskas priklausys nuo to, į kokius konkrečius veiksmus pavirs gana abstraktūs strategijų teiginiai.

Be abejo, savivaldybės gali padaryti daug – pavyzdžiui, pirmiausiai susitvarkyti smulkius dalykus – licencijų ir leidimų išdavimą, kitų klausimų operatyvų sprendimą savivaldybėje. Tačiau svarbiausia, žinoma, savivaldybės požiūris ir atvirumas dialogui su verslu – dirbant kartu visada galima rasti būdus pagerinti verslo aplinką net ir mažiausiosiose savivaldybėse“, – mano „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius.

Trūksta sklypų visoje Lietuvoje

Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros komandos vadovė Živilė Kazlauskaitė mano, kad regionams padėtų kompetencijų centrai. Tai yra, atsižvelgiant į regionuose išvystytas pramonės sritis ir esamas kompetencijas, kompetencijų centrai turėtų identifikuoti, kokiems investuotojams regiono privalumai gali būti patrauklūs ir kaip tuos privalumus dar labiau sustiprinti. Ji taip pat prideda, kad dabartiniai sprendimai regionų plėtros atžvilgiu gali turėti naudos.

„Tikėtina, jog neseniai patvirtinta savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodika sukurs didesnes paskatas savivaldybėms gerinti ekonominę aplinką ir siekti geresnių ekonominių rodiklių. Savivaldybės bus skatinamos už darbo vietų pritraukimą ir darbo užmokesčio fondo augimą.
Regioninės politikos prioritetuose numatytas ir ekonominės specializacijos skatinimas ir tam reikiamų finansinių, ekonominių ir švietimo išteklių paskirstymas. Teigiamas ir palankesnių sąlygų sudarymas formuojant ir palaikant LEZ tinklą, konsoliduojant finansinius išteklius, kuriant papildomas paramos priemones LEZ, pramonės parkų ir kitų pramonės teritorijų inžinerinei infrastruktūrai (keliams ir vandens, nuotekų bei kitiems inžineriniams tinklams)“, – komentuoja ji.

Ž. Kazlauskaitės teigimu, didesniems miestams investuotojus pavyksta pritraukti dėl vieno pagrindinio kriterijaus – ten įsikūrę daugiau gyventojų, tad ir rasti potencialios darbo jėgos šansų daugiau. Tačiau didesni investuotojai, dirbantys gamybos sektoriuje, Lietuvoje susiduria ne vien su darbuotojų skaičiaus problema.

„Investuotojo pirmasis ir esminis klausimas yra: ar potencialioje lokacijoje pakankamai darbuotojų, atitinkančių poreikius? Pavyzdžiui, jeigu mes sakome, kad inžinieriai šiame regione neruošiami, bet juos galima pasikviesti iš Vilniaus, investuotojas vertina tikimybę, kiek realu, kad vilnietis ar kaunietis važiuos gyventi (arba važinės į darbą) į mažesnį miestelį už 150 km. Lietuva visada konkuruoja su kitomis šalimis, tad jei Lenkijos miestas konkurentas inžinierius ruošia, mūsų galimybės laimėti konkurencinėje kovoje stipriai mažėja.

Didesni Lietuvos miestai patrauklesni dėl žmogiškųjų išteklių potencialo, palyginti geriau išvystytos infrastruktūros laisvosiose ekonominėse zonose. Visgi, yra atvejų, kada mažesni Lietuvos miestai gali būti patrauklūs – tai daugiau jau egzistuojančių Lietuvoje investuotojų plėtros atvejai.
Kalbant apie investuotojus iš gamybos sektoriaus, pastarųjų metų poreikiai rodo vis didesnių sklypų paklausą – 10–15 ha, 30–35 ha ar didesnių siekiančių 70 ha ar net iki 100 ha. Tokio dydžio sklypų, kuriuose būtų pilnai užtikrinta visa reikalinga infrastruktūra trūksta visoje Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, labai svarbu kaip įmanoma greičiau vystyti pramonės zonas ar kitas, gamybos projektams, tinkamas teritorijas, kurias būtų galima pasiūlyti gamybos TUI projektams“, – teigia Ž. Kazlauskaitė.

Kadangi mažesni Lietuvos miestai dažniausiai patrauklūs jau atėjusiems ir tiesiog apie plėtrą svarstantiems investuotojams, pašnekovė siūlo, kad būtent į tokių investuotojų poreikius mažesnės savivaldybės turėtų atkreipti dėmesį.

„Visų pirma, daug pastangų bei resursų būtų galima skirti žmogiškųjų išteklių potencialo didinimui savivaldybėje, kadangi tokių įmonių didžiausia kliūtis plėstis dažniausiai įvardinama kaip tinkamų darbuotojų trūkumas. Tokios savivaldos iniciatyvos galėtų būti nukreiptos į, pavyzdžiui, finansinių paskatų, skirtų pritraukti darbuotojus ir/ar studentus, sukūrimą. Taip pat, profesinio orientavimo iniciatyvas, nukreiptas į regiono verslo poreikius“, – sako „Investuok Lietuvoje“ Regionų plėtros komandos vadovė.

VRM informuoja, kad iš paminėtinų investicijų pritraukimo į regionus pavyzdžių yra medicinos prietaisų gamintojo „Intersurgical“ pritraukimas į Visaginą, numatantis iki 1000 naujų darbo vietų sukūrimo. Kitas pasiekimas, kuri įvardija ministerija – reikšmingai praplėstos galimybės naudotis priemone, skirta verslui svarbios infrastruktūros sukūrimui (jai skirtos lėšos pasiekė iki 10 mln. eur.).

„Sklandžiai regionų plėtrai aktualus ir pastaraisiais metais vykdomas nuoseklus regionų plėtros tarybų vaidmens skirstant ES lėšas didinimas. Kiti svarbūs nuveikti darbai – savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu nustatyta paskatų savivaldybėms sistema, parengtas Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektas, numatantis iš esmės naują regioninės politikos įgyvendinimo sistemą“, – pridedama ministerijos komentare.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(40 žmonių įvertino)
3.4000

Ispanijos ekonomikos ministrė tikisi, kad dar galima išvengti JAV sankcijų „Airbus“ byloje

Ispanijos ekonomikos ministrė Nadia Calvino ketvirtadienį pareiškė besitikinti, kad Vašingtonas...

Politikų diskusija su bankininkais ir prekybininkais – kalbasi, kaip kurčias su aklu (86)

Seime registruoti siūlymai įvesti bankų turto ir prekybos tinklų apyvartos mokesčius....

Karaimas Trakuose atidarė restoraną ir gamina kibinus: paaiškino, kodėl pats dažnai jų nevalgo (49)

Karaimas Jurij Špakovski su kolega ant Galvės ežero kranto Trakuose turi nuosavą karaimų maisto...

TVF vadovė: JAV ir Kinijos paliaubos „nėra pakankamai geros“

Dalinis prekybos sandoris tarp JAV ir Kinijos yra laikomas malonia naujiena, tačiau jis...

Turniškių rezidencijos remontas didina kitų metų Prezidentūros išlaidas (12)

Vyriausybė trečiadienį pasiūlė kitąmet padidinti Prezidentūros biudžetą dėl rezidencijos...

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (268)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (274)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (54)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (19)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (191)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (11)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (38)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (267)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...