Kaip rašo „Klaipėda”, L. Makūnui paskambino mergina, kuri pasiūlė ištirti jo namuose vandens kokybę. Vadovas nusprendė pažiūrėti, kas bus, todėl sutiko.
L.Makūno teigimu, skambinusi mergina davė kitos darbuotojos – ponios Genovaitės telefono numerį. Sutartu laiku ši moteris atvažiavo ir atsinešė filtrą, kurį prijungė vonioje.
Anot L.Makūno, kol vanduo buvo filtruojamas, viešnia pateikė įmonės "Klaipėdos vanduo" suklastotą vandens tyrimo protokolą, kuris neva atliktas 2009 m. rugsėjo 2 d. Tą dieną tokio tyrimo nebuvo. Tuo metu net įmonės statusas buvo kitas, nei nurodyta pateiktame protokole. Minėtas tyrimas buvo atliktas 2003 m. vienai įmonei. Jo rezultatai buvo geri.
Mandagiai išklausęs paskaitą apie filtrų teigiamas savybes, L.Makūnas pardavėjai prisistatė, kas toks yra. Viešnią jis išlydėjo, o filtruotą vandenį nunešė ištirti į laboratoriją, rašo dienraštis „Klaipėda”.
Didžiausią nerimą sukėlė vandenilio jonų koncentracijos kiekis. Jis siekė 5,45 pH.
"Tai reiškia, kad vanduo – rūgštinis. Pagal higienos normą turi būti nuo 6,5 iki 9,5 pH. Jei jis siekia 7, tai vanduo yra neutralus – nei rūgštinis, nei šarminis", – atskleidė vadovas.
Pasak jo, rūgštinis vanduo yra nuodingas. Jis naudojamas tik apsiprausti, nes dezinfekuoja. Tik labai retais atvejais tokį galima gerti. Be to, kietas vanduo yra sveikesnis nei minkštas. Tai, ką ponia Genovaitė įvardijo nuodais, yra mikroelementai, kurie būtini žmogui.
L.Makūnui darbuotoja tvirtino, kad pats filtras kainuoja 3,5 tūkst. litų ir teigė, kad jam garantija suteikiama 10 metų, o atlaiko 30 metų. Įmonės "Klaipėdos vanduo" vadovas suskaičiavo, kad per metus aparatas atsieina 750 litų, įskaitant išlaidas jo priežiūrai. Jį naudojantiems asmenims litras geriamojo vandens kainuoja 0,2 lito.
