Farmacijos įstatymo pataisomis buvo siūloma valstybines vaistines steigti ne tik ligoninėse, bet ir poliklinikose bei ambulatorijose. Taip pat, kad jose vaistai galėtų būti parduodami ne tik gydomiems toje sveikatos įstaigoje, bet ir kitiems gyventojams.
Tokios vaistinės, kaip teigiama pataisose, būtų vadinamos ligoninės vaistinėmis, o jose vaistais būtų prekiaujama ir nuotoliniu būdu. Tokias vaistines būtų galima steigti nuo 2021 metų sausio.
Dar prieš rytinį Seimo posėdį antradienį „valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis pareiškė, kad tokios vaistinės padės didinti konkurenciją ir sudarys didesnę galimybę gyventojams įsigyti vaistus.
„Įstaigos neprivalės turėti tokių vaistinių, tai bus kiekvienos įstaigos pasirinkimas, mes norime duoti galimybę“, – pabrėžė politikas.
Tiesa, opozicijos atstovai yra sakę, kad jei tokioms įstatymo pataisoms bus pritarta, prezidento bus prašoma jas vetuoti, taip pat opozicija kreipsis į Konstitucinį teismą bei Europos Komisiją.
Rytinio Seimo posėdžio pradžioje Eugenijus Gentvilas bei Jurgis Razma frakcijų vardu siūlė Farmacijos įstatymo pataisų priėmimą išbraukti iš darbotvarkės, tačiau Seimas tokiam siūlymui nepritarė.
Jurgis Razma posėdžio metu teigė iš principo nepritariantis tokių vaistinių steigimui, tačiau pabrėžė, kad jei tokias vaistines visgi būtų nuspręsta kurti, jo siūlymas yra, kad jos dirbtų tik tuo laiku, kai atitinkamame mieste nėra nei vienos dirbančios vaistinės. Seimas siūlymą atmetė. Taip pat J. Razma siūlė, kad tokios vaistinės negalėtų prekiauti nuotoliniu būdu, tačiau Seimas siūlymui nepritarė.
Jonas Liesys taip pat siūlė, kad įstatymo projekto pataisos įsigaliotų 2023 sausio mėnesį, bet ir šis siūlymas buvo atmestas.
Seimo narys Mykolas Majauskas pasisakė prieš tokių vaistinių kūrimą.
„Turime savęs paklausti, kokio tikslo siekiame? Nes iš šių diskusijų, nėra aišku.
Jeigu tikslas atpiginti vaistus, sutikime, kad yra daug paprastesnių būdu jį pasiekti ir matyti aiškų rezultatą. Tam reikia skirti finansavimą ir kompensuoti. Bet vietoj to jūs siūlote valstybinį banką, valstybines vaistines, betrūksta valstybinių parduotuvių ir partijų ir būsime grįžę ten, iš kur nelengvai išsivadavome. Kviečių nebalsuoti“, – kalbėjo jis.
Valius Ąžuolas pasisakė už tokias vaistines.
„Atvažiuokite į Akmenę, atvažiuokite į kitus rajonus. Artimiausia vaistinė – už 50-70 km. Tai ką, siūlote žmonės kiekvieną kartą važiuoti tiek įsigyti vaistus? Mes tik sudarome galimybę žmonėms įsigyti tų vaistų. Šiai dienai žmonės eina į ligonines ir prašo tų vaistų paskolinti“, – sakė V. Ąžuolas.
Kaip anksčiau skelbė BNS, valdančiųjų nuomone, valstybinių vaistinių steigimas pagerins vaistų prieinamumą, didės konkurencija ir mažės vaistų kaina. Tuo metu opozicija, atvirkščiai, tikina, kad konkurencija sumažės, bus švaistomos sveikatos sistemos lėšos.
Tokių pakeitimų priėmimas buvo numatytas dar praėjusią savaitę, bet matydamas, kad valdantiesiems gali pritrūkti balsų, R. Karbauskis pareiškė, kad balsavimas bus, kai bus aišku, jog užteks balsų priimti pataisas.
Nemano, kad padės mažinti kainas
„Nemuno vaistinė“, valdančios vaistinių tinklą „Camelia“, generalinė direktorė Aušra Budrikienė atsiųstame komentare Delfi teigė, kad kol nežinoma, kokiais būdais bus realizuota valstybinių vaistinių idėja, vienareikšmiškai įvertinti šiuos planus yra sunku. Anot jos, jei valstybiniam vaistinių tinklui būtų taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir privataus kapitalo vaistinėms – tuomet problemų dėl naujojo konkurento nebūtų.
Vis dėlto nemanoma, kad valstybinės vaistinės padės sumažinti vaistų kainas.
„Ar valstybinių vaistinių tinklas padėtų atpiginti vaistus, stipriai abejoju. Pirma, vaistų kainos ir dabar yra reguliuojamos – valstybė nustato ribas tiek didmeniniams, tiek mažmeniniams vaistų antkainiams, o didelė konkurencija rinkoje lemia tai, jog vaistinės daugeliu atvejų taiko mažesnius nei leistina antkainius. Tiesa, didžiausią dalį galutinėje vaistų kainoje sudaro gamintojo kaina, kuri kol kas yra vienintelė valstybės nereguliuojama vaistų sudedamosios kainos dalis.
Sukurti stiprų valstybinių vaistinių tinklą pareikalautų nemažų investicijų, kurios vargu ar duotų lauktą efektą. Jei valstybinis vaistinių tinklas veiktų siekdamas ekonominės naudos, kaip ir kiti rinkos dalyviai – tuomet įtaka vaistų kainoms būtų minimali arba jos išvis nebūtų, kadangi rinka ir dabar yra labai konkurencinga“, – komentuoja A. Budrikienė.
