aA
Nors valstybės skola praėjusiais metais didėjo kiek daugiau nei 11 proc. ir pasiekė 47,3 proc. BVP, ekonomistai teigia labai didelių grėsmių čia nematantys. Kaip įspėja, jaudintis reikėtų tik tuo atveju, jeigu prasidėtų pasaulinė ekonomikos krizė. Taip pat teigiama, kad išaugusi skola galėtų būti padengta iš augančios ekonomikos kaštų, tačiau pabrėžiama, kad pokyčiai šalies mokestinėje sistemoje, nors ir nesusiję su įsiskolinimais, būtini.
Valstybės skola auga, bet būtinų mokesčių pakeitimų su tuo nesieja: dėl grąžinimo mato tik vieną pavojų
© DELFI / Andrius Ufartas

Per metus – šoktelėjo

2019 metais valdžios sektoriaus skola sudarė 35,9 procento BVP ir per metus didėjo iki 47,3 procento BVP.

Finansų viceministras Gediminas Norkūnas teigė, kad tokį skolos didėjimą pernai lėmė Vyriausybės sprendimai padidinti skolinimąsi atsižvelgiant į neapibrėžtą situaciją dėl koronaviruso, poreikį paremti ekonomiką šiuo sudėtingu laikotarpiu ir užtikrinti reikalingas priemones pandemijos padariniams suvaldyti.

Iš pasiskolintų pinigų praėjusiais metais, kaip teigė, 3,2 mlrd. Eur buvo skirta ekonomikos skatinimui ir koronaviruso sukeltų pasekmių mažinimo priemonių finansavimui, o valstybės biudžetas nesurinko apie 0,9 mlrd. eurų pajamų.

Viceminsitro teigimu, kiekvienais metais dalis skolos yra refinansuojama, o atitinkamų rizikos limitų laikymasis užtikrina šios rizikos, t.y. skolos grąžinimo, valdymą.

„2020 metų trumpalaikės skolos pagal likutinę trukmę ir visos skolos santykinis rodiklis buvo 9,5 proc. Šis rodiklis rodo, kokia skolos dalis bus refinansuota per metus“, – aiškino jis.

Anot G. Norkūno, valstybės skola galėtų mažėti tuo atveju, jeigu valstybės biudžetas būtų perteklinis ir jeigu šis perteklius būtų skirtas skolos grąžinimams, o ne rezervui kaupti.

„Tam tikra skolos dalis yra išperkama kiekvienais metais, t.y. refinansuojama skolintomis lėšomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje viena iš iniciatyvų yra parengti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją, ilguoju laikotarpiu siekiant grįžti prie optimalaus valdžios sektoriaus skolos lygio.

Pandemijos suvaldymas ir ekonomikos atsigavimas, leistų grįžti prie fiskalinės drausmės taisyklių ir skolos lygi trajektorijos keitimo“, – sakė jis.

Pasiteiravus, kiek realu, kad siekiant grąžinti skolą reikės keisti mokestinė sistemą ir didinti mokesčius, viceministras teigė, kad mokestinė sistema ir jos keitimo klausimas yra tiesiogiai susijęs su fiskaline politika ir valdžios sektoriaus balansu.

Pavojus – pasaulinė krizė

Ekonomistas prof. Rimantas Rudzkis „Delfi“ tikino dabartinėje Lietuvos situacijoje dėl ženkliai paaugusios valstybės skolos didelio pavojaus nematantis, tačiau, kaip įspėjo, jei skola tiek augtų kasmet, tai nebūtų geras ženklas.

„Pernai metai buvo COVID-19 metai, kai visos Europos ir pasaulio ekonomika smuko ir visame pasaulyje buvo priimta vidaus politika stipriai didinti Vyriausybės išlaidas, kad būtų sušvelnintas koronaviruso poveikis. Net Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris šiaip visada agituoja laikytis griežtos valstybės finansų politikos, šį kartą elgėsi priešingai ir rekomendavo išlaidas didinti, kad neįsisuktų nauja krizė.

Lietuva darė tą patį, ką ir kitos šalys, skolinosi ir metė pinigus į ekonomiką. 2019 m. gale buvo beveik 36 proc., o 2020 m. pabaigėme su kiek daugiau nei 47 proc. skola nuo BVP. Taip, tai didelis šuolis, bet jis vienkartinis“, – kalbėjo ekonomistas.

Rimantas Rudzkis
Rimantas Rudzkis
© Lietuvos mokslo taryba

Jo teigimu, 2021-aisiais situacija jau turėtų būti kiek kitokia, o ir tiek skolintis, ko gero, nebeprireiks.

Lygindamas dabartines paskolas su 2008-aisiais, R. Rudzkis skaičiavo, kad anuomet situacija buvusi visai kitokia. Kaip aiškino, tada mūsų šalis nepriklausė euro zonai, todėl buvo skolinamas už 9,4 proc. palūkanas, kai dabar jos siekia nulį, o ir ekonomika 2008 m. buvo kritusi 15 proc., dabar – vos procentą.

„Ir dabartiniai 47 proc. nuo BVP įsiskolinimo Europos kontekste – labai maža suma. Dauguma šalių turi keliskart didesnį rodiklį.

Aš manau, kad mūsų ekonomika pradės augti, o skolos aptarnavimas bus nulinis“, – sakė jis.

Tiesa, ekonomistas įspėjo apie galimus pavojus.

„Matau vienintelį pavojų – jeigu įsisuks rimta pasaulinė krizė. Tada bus labai prastai: kris ekonomikos, pajamos.

Jeigu išaugs infliacija, centriniai bankai pradės kelti palūkanas. Jie nedarys to iškart, nes bijos iššaukti krizę, bet vis dėl to amžinai negalės taip būti, bet jei infliacija Europoje bus 3-4 proc., bus spaudimas iš Šiaurės šalių.

Žinoma, nepamirškime, kad infliacija mums skolą mažins, bet grėsmė, kad jei ji atsiras, ji privers centrinius bankus kelti palūkanas, pakeltos palūkanos turės du blogus poveikius: brangs skolos aptarnavimas, antras, greičiausiai tai iššauks pasaulinę krizę“, – įspėjo jis.

Skola grąžins auganti ekonomika

Paklaustas, kaip Lietuva galėtų grąžinti susidariusią skolą, ekonomistas teigė, kad taip pat, kaip ir JAV, Vokietija, Prancūzija, Italija ar kitos šalys – niekaip.

„Niekas dabartiniame pasaulyje skolų negrąžina.

Visi jas perfinansuoja. Kai ateina laikas išpirkti skolos popierius, yra išleidžiami nauji. Aš vėl pasiskolinu, kad padengčiau seną skolą. Viską lemia ne poreikis grąžinti skolą, bet skolos aptarnavimo kaštai“, – aiškino R. Rudzkis.

„Skolos mažės kitokiu būdu. BVP vardiklis augs, ekonomika augs, kils infliacija, paskolos vertė mažės. Jei ekonomika augs, viskas išsispręs.

Valstybė dabar turėtų rūpintis dviem dalykais: ekonomikos augimu bei, kad nebūtų per didelės turtinės nelygybės. “, – pridūrė ekonomistas.

Mokestinę sistemą keisti būtina, bet ne dėl skolos

Nors valstybės skola pernai augo dideliu tempu, ji, anot „Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio, piką pasieks šiemet ir sieks apie 51 proc. nuo BVP.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Andrius Ufartas

Kalbėdamas apie skolos grąžinimą jis aiškino, kad valstybė nėra įmonė, ar namų ūkis, kuris anksčiau ar vėliau turi grąžinti skolas. Pasak jo, paprastai visos valstybės, kai ateina laikas išpirkti obligacijas, refinansuoja skolas, kitaip tariant, vienas obligacijas išperka, kitas – išleidžia.

„Tai nereiškia, kad valstybei skolą reikia mažinti staiga.

Žinoma, valstybė gali atsidurti tokioje situacijoje, kaip atsidūrė Graikija, kur tarptautiniai kreditoriai nenori skolinti ir kitų išeičių nėra, kaip tik didinti mokesčius ir mažinti išlaidas ir tokiu būdu spręsti valstybės skolos klausimą. Tai Lietuva nuo to yra labai labai toli“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad mokestinę sistemą mūsų šalyje keisti būtina ir tai visiškai nesusiję su įsiskolinimais.

„Mokesčių sistemą reikia atsieti nuo pandemijos, tai nesusiję klausimai“, – tikino N. Mačiulis.

Jo nuomone, biudžeto deficitas mažės natūraliai ir bus susijęs su ekonomikos augimu, didėjančiu užimtumu bei dabar užšaldytų sektorių veiklos pradžia.

„Tai reiškia, kad mokesčių reforma turi vykti atsižvelgiant į visai kitus kriterijus ir sprendžiant visai kitas problemas, ne skolos dydžio“, – sakė jis.

www.DELFI.lt
Viskas apie pinigus. Finansų konsultantė atsako
Reikia patarimo, kaip planuoti išlaidas, kaip sutaupyti, o gal – kaip daugiau uždirbti? Užduokite klausimą nepriklausomai finansų konsultantei Ievai Jazavitienei.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(29 žmonės įvertino)
2.6897

Verslo atstovai: Lietuva galėtų padėti kurti hipotekos sistemą Ukrainoje

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Andrius Romanovskis mano, kad Lietuvos...

„Luminor“ išplatino 500 milijonų eurų vertės padengtųjų obligacijų emisiją

Bankas „Luminor“ užbaigė 500 mln. eurų vertės, 5 metų termino padengtųjų obligacijų...

Armonaitė: Lietuva galėtų sukurti Ukrainos atstatymo fondą papildysime

Svarstant, kaip padėti karo niokojamai Ukrainai, Lietuva galėtų ne tik dalyvauti atstatant...

Skuodis Tarptautiniame transporto forume: būtina nedelsiant atblokuoti Ukrainos uostus ir užtikrinti krovinių judėjimą

Siekiant išvengti globalios maisto krizės ir tolesnio žaliavų kainų augimo, svarbu pasitelkti...

Startuolių asociacijos vadovė: po penkerių metų Lietuvoje turėti 10 vienaragių yra pakankamai realus siekis

Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Inga Langaitė mano, kad penkerių metų...

Top naujienos

Delfi PliusVaidas Saldžiūnas

Ką išduoda nauji Rusijos grasinimai kaimynėms: Kremlius sukūrė situaciją, kurios nebuvo šimtmečius

Šios šalis taps priešėmis – tą minutę, kai jos taps NATO narėmis, imsimės žingsnių. Jei...

Delfi PliusVytautė Merkytė

Išjuokta „Tinder Swindler“ auka – apie pragarą ir traumą, kurią patyrė: po to, kai prakalbau, tiek daug dalykų pradėjo vykti išskirtinis Delfi Plius interviu

Pernillos Sjoholm gyvenimas „ant popieriaus“ atrodo kone tobulas: jos darbas yra keliauti po...

Putino diagnozė slepia ir svarbesnę informaciją: šito dar niekas garsiai nesako

Tikra ar išgalvota Rusijos prezidento Vladimiro Putino sunki liga neabejotinai lems ir karo...

Delfi PliusRusnė Valatkaitė

Specialistė įspėja: pavalgius galima gerti tik vieną gėrimą, ir tai – ne vanduo

Skysčiai yra labai svarbūs mūsų organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti. Tačiau ar galima...

Karas Ukrainoje. Zelenskis: Ukrainos šiaurė jau išvaduota Rusija iš „Azovstal“ evakuotiems kariams nieko gero nežada: pasirodė nežmoniškų siūlymų (6)

Evakuacijos misija „ Azovstal “ plieno gamykloje Mariupolyje tęsiasi, trečiadienio naktį savo...

Delfi PliusJorge Valero, Alberto Nardelli, DELFI

ES rusų oligarchams ruošia dar vieną nemalonią staigmeną, Kremlius jau grasina atsaku

Europos Sąjunga (ES) ruošia rusų oligarchams nemalonų siurprizą.

Apmaudo dėl orų neslepia net klimatologai: turi prastą žinią dėl vasaros pradžios (2)

Iki vasaros – lygiai dvi savaitės, o antradienį sostinę plovė lietus, siaubė vėjas, net...

Pirmieji hipertenzijos simptomai gali būti nespecifiniai: gydytojas pamokė, kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą

Nors aukštas kraujospūdis yra itin pavojingas, tik pusė jį turinčiųjų apie tai žino. Pasak...

Rusijoje gali būti atšauktas kasmetinis didžiulio dėmesio sulaukdavęs festivalis: pajuto žvaigždžių iš Ukrainos deficitą

Kiekvienais metais Rusijoje rengiamas muzikinis festivalis „Pesnia goda“ („Metų daina“) gali...

Maršalo fondo ekspertė: Lietuvos sprendimas apstulbino kinus nemano, kad JAV paseks Lietuvos pavyzdžiu  (20)

Maršalo fondo Azijos tyrimų programos vadovė Bonnie Glaser sako nemananti, kad JAV pervadintų...