aA
Seime trečiadienį Audito ir Biudžeto ir finansų komitetų posėdžiuose bus svarstomas Finansų ministerijos pristatytas Lietuvos ekonominės raidos scenarijus 2019-2022 m. ir Valstybės kontrolės išvados dėl jo.
Valstybės kontrolės išvados dėl Finansų ministerijos ekonominių prognozių: scenarijus atsargus
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaip pažymima Valstybės kontrolės išvadose, neapibrėžtumas tarptautinėje aplinkoje ir išliekantis neigiamas išorės rizikos veiksnių balansas lemia šių metų Lietuvos ūkio raidos peržiūrą lėtėjimo kryptimi, o dėl lėčiau augančios išorės paklausos mažinamos eksporto ir importo augimo šiemet projekcijos.

Vidaus paklausa ir toliau turėtų išlikti pagrindiniu veiksniu, lemiančiu Lietuvos ekonomikos augimą. Didėjantis šalies vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, šiemet padidintas neapmokestinamas pajamų dydis, vaiko pinigai, nedarbo išmokos, indeksuojamos pensijos ir dėl to išaugsiančios disponuojamos pajamos bus pagrindiniai veiksniai, skatinantys privataus vartojimo augimą.

Fiskalinės institucijos patvirtintų projekcijų 2018 m. ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtų faktinių šių rodiklių skirtumų Valstybės kontrolės analizė atskleidė, kad Finansų ministerijos parengti scenarijai buvo atsargūs ir atitiko ES Tarybos direktyvos dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms nuostatas.

Kaip ELTA jau rašė, Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos ekonomika pernai išaugo 3,4 proc. - beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis. Pastebimai pagerėję tarptautinės migracijos rodikliai mažino įtampą darbo rinkoje, sparčiau nei kainos augęs darbo užmokestis bei palankios kreditavimo sąlygos užtikrino stiprią vidaus paklausą.

Įvertinus pasikeitusią išorės aplinką, Finansų ministerija numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet galėtų padidėti 2,6 proc. Tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Nors ir nuosaikiau, bet vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ekonomika turėtų augti ir toliau: 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. - 2,3 proc., 2022 m. - 2,3 proc.

Stabilizavęsi maisto kainos mažins infliaciją, todėl šiemet ją Finansų ministerija prognozuoja mažesnę, nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. Taip pat vėlesniais vidutinio laikotarpio metais spaudimą infliacijai mažins žemos naftos kainos ir lėčiau augsiantys atlyginimai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sumažės nuo 2,5 proc. pernai iki 2,2 proc. 2019 m. ir 2020 m., 2021 m. - 2,1 proc., 2022 m. - 2 proc.

Finansų ministerijos prognozėmis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje šiemet augs 8 proc. - tai 0,5 p. p. daugiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais darbo užmokestis šalyje turėtų augti vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus. Vis dėlto Finansų ministerija projektuoja, kad dėl natūralios gyventojų kaitos darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti.

Vasarį paskelbtose Europos Komisijos (EK) žiemos prognozėse numatoma, kad kai kurių Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos raida 2019 m. sulėtės nuo 0,2 procentinio punkto iki 0,8 p. p., palyginti su techninėmis prielaidomis, naudotomis sudarant 2018 m. rudens ekonominės raidos scenarijų. Lėčiau auganti išorės paklausa neigiamai veiks Lietuvos užsienio prekybą.

Finansų ministerijos duomenimis, eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (53,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (13,8 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs organinių chemijos produktų (41,5 proc.), žalios naftos (3,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 1,6 proc., importas padidėjo 0,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 3,5 proc., be mineralinių produktų - 3,1 proc.

Pasak ministerijos, optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija ir ilgametė Lietuvos eksportuotojų patirtis dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje - numatoma, kad šiemet realus prekių ir paslaugų eksportas augs 4,1 proc., 2020 m. - 4,4 proc., 2021-2022 m. - po 4,3 proc., o vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti stipri ir bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis.

Po 2018 m. Finansų ministerijos rudens ekonominės raidos scenarijaus paskelbimo tarptautinės institucijos jau kelis kartus mažino tiek pasaulio ekonomikos, tiek pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos rinkos - ES ekonomikos - perspektyvas.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
4.0000

Medienos kainų šuolis vos neuždarė 30 metų veikusios įmonės: šie metai mums smogė į paširdžius (137)

UAB „Tyla“ , taip vadinasi Biržų rajone įsikūrusi medienos gamybos įmonė. Jos direktorius...

Dėlioja kelis galimus rudens scenarijus: naują karantiną atlaikytų ne visi (162)

Pasigirstant perspėjimų apie ketvirtą koronaviruso pandemijos bangą ir galimą naują karantiną,...

Labiausiai imunizuotos įmonės moka didesnius atlyginimus ir turi aukštesnį kredito reitingą (8)

Įmonės, kurios yra pasiekusios didžiausią imunizacijos lygį, vidutiniškai moka 1622 Eur darbo...

Per pandemiją įkūrė verslą, kuris sulaukė didžiulės sėkmės: dabar net riboją gamybą, kad išlaikytų kokybę (151)

Tautvydo ir Arūnės Švenčionių „Obels dūmas“ – per pandemiją įkurtas šeimos verslas....

Aistė Žebrauskienė | D+

Siūlo 6 savaičių visuotinas atostogas: verslas kritikuoja, darbuotojai tikina esą neišleidžiami jau dabar (1)

Be trumpesnės darbo savaitės, Lietuvoje siūloma įteisinti ilgesnes kasmetines atostogas. Ekspertai...

Top naujienos

Nausėdos ir valdančiųjų kare Skvernelis stojo į Šimonytės pusę: puikiai žinau, ką ji dabar jaučia (145)

Po to, kai prezidentas Gitanas Nausėda apibendrindamas antruosius savo kadencijos metus pažėrė...

SAM inicijuojant naują vakcinavimo kampaniją ekspertai kategoriški: nelaikykite žmonių kvailiais (35)

Atskiriems politikams vis pasisakant apie vakcinavimo politiką ir skiepų atsisakančią visuomenęs...

Dėlioja galimą Rusijos įsiveržimo scenarijų: įžengti būtų lengva, ištrūkti – ne (879)

Nepaisant daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių, šių metų balandžio mėn. atsiųstų prie...

Skaičiai negerėja: per praėjusią parą – 189 nauji Covid-19 atvejai (81)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 189 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos naujų...

Futuristai išpranašavo, kokį maistą valgysime ir kaip jį ruošime ateityje (1)

Kaip maitinsimės 2030-aisiais? Ar dirbtinis intelektas parinks patiekalus už mus, atsižvelgdamas į...

Akylesni pastebėjo keistą detalę, sutrikdžiusią princo Williamo gerbėjus: sudvejojo jo ir Kate santuokos stiprumu (39)

Britų žiniasklaida kasdien narplioja itin skirtingus brolių Williamo ir Harry gyvenimus....

Nė nežinodamos kartojate intymios higienos klaidas – taip atsiranda grybelis (43)

Makšties grybelis – itin dažna moterų liga, kuri linkusi kartotis. Mokslų daktarė,...

Vos per vieną parą sulaikyti dar 133 neteisėti migrantai (215)

Pirminiais duomenimis, praėjusią parą pasieniečiai sulaikė dar 133 iš Baltarusijos neteisėtai...

Žurnalas „Mano namai“ | D+

Kils noras pasigaminti patiems: 3 gardžiojo čatnio receptai

Ar čatnis – tai ta pati daržovių mišrainė, kurią gaminame žiemai iš sezoninių daržo...

Puolimo šventė ant Tokijo parketo: vokiečiai ir italai sumetė po 15 tritaškių (19)

Atkakliose vyrų olimpinio krepšinio turnyro B grupės varžybų atidarymo rungtynėse sekmadienį...