„Mūsų vertinimu scenarijus yra atsargus ir tinkamas biudžetui rengti. Aišku yra rizikų, kurios gali lemti kitokią ekonominę situaciją“, – trečiadienį Audito komiteto posėdžio metu teigė J. Rukšėnaitė.
Finansų ministerijai prognozuojant, kad 2024 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,3 proc., o 2026-2027 m. paspartės iki 2,9 proc. Tuo metu VK vertina, kad augimas kitais metais sieks 2,2 proc., o ilguoju periodu – 3 proc.
„Visų rodiklių mūsų ir Finansų ministerijos projekcijos reikšmingai neišsiskiria. Scenarijaus projekcijos patenka į centrinį intervalų rėžį“, – lygindama institucijų pateiktus ekonomikos rodiklius, teigė VK atstovė.
J. Rukšėnaitės teigimu, VK vertinamas dėl augimo sutampa su ministerijos – daugiausiai Lietuvos ekonomika augs dėl gyventojų perkamosios galios atsigavimo.
„Šiais metais labiausiai teigiamai veiks stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. Prie BVP augimo prisidės ir teigiamas grynasis eksportas“, – tvirtino ji.
VK taip pat vertina, kad geopolitinės įtampos padidėjimas, lėtesnis Lietuvos eksporto partnerių atsigavimas, stipresnis klimato kaitos poveikis, ekonomikos neskatinanti fiskalinė politika ar iššūkiai konkurencingumui gali nulemti prastesnę padėti, nei numato prognozės.
Tuo metu, geresnė darbo rinkos padėtis, spartesnė investicijų plėtra, namų ūkių vartojimą didinantys taupymo normos pokyčiai, mažiau ribojanti monetarinė politika ir spartesnis žaliosios energetikos vystymas galėtų užtiktinti geresnę raidą, nei prognozuojama.
Nors dirbančiųjų kiekis auga, bendras darbo našumas mažėja
Vertindama Lietuvos ekonomikos padėtį VK užfiksavo, kad per pandemiją rekordines aukštumas pasiekęs darbo našumas nuo 2022 m. mažėja. Tuo pat metu, darbo jėgos daugėja, šis rodiklis didžiausias nuo 2005 m.
„Pastaraisiais metais Lietuvos ekonomikos augimą skatino ne augantis našumas, bet dirbančiųjų didėjimas sektoriuose, kurie kuria mažesnę pridėtinę vertę“, – situaciją paaiškino J. Rukšėnaitė.
Tačiau, anot Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento skyriaus vadovės Vaivos Šečkutės, tai gali būti ekonomikos ciklų pasekmė. Anot jos, nors eksporto apimtys sumažėjo, bendrovės „kaupia“ žmones, tad atsigaunant paklausai, našumo lygis turėtų vėl augti.
„Darbo našumas mažėjo šiuo metu. Ir viena iš to priežasčių galėtų būti ciklinė. Ši tendencija gali apsiversti atsigaunant užsienio paklausai. Lietuvoje, nepaisant prastėjančios situacijos, darbuotojų nemažėjo tiek, buvo stebimas tam tikras darbuotojų kaupimas. Tai turėjo įtakos neigiamam produktyvumo. Taigi kitais metias, kai matysime, kad kyla paklausa, tas produktyvumas turėtų cikliškai ir pakilti“, – aiškino V. Šečkutė.
Kaip anksčiau skelbė ELTA, rugsėjo pradžioje Finansų ministerijos pateiktame Ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP 2024 m. turėtų augti 2,3 proc., o infliacija toliau sparčiai lėtės ir šiemet sieks 1 proc.
Institucijos skaičiavimais, BVP augimas 2025-2027 m. periodu turėtų siekti po 2,9 proc. per metus.
Prognozuojama, kad 2024 m. darbo užmokestis vidutiniškai augs 10,1 proc., 2025 m. – 7,6 proc., 2026 m. galėtų augti 6,5 proc., o 2027 m. – 5,5 proc.
Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 3,3 proc., o kitąmet augimas turėtų paspartėti iki 3,6 proc.
Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 7,3 proc., o užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 1,4 proc.
Scenarijuje numatoma, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksporto metinis pokytis sieks 1,2 proc. Dėl palankesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos šio rodiklio metinis augimo tempas 2025–2027 metais galėtų paspartėti iki 3,9–4,2 proc.