Jos pranešime spaudai rašoma, kad 2022 m. pasaulio ekonomika buvo atsparesnė, nei tikėtasi, tačiau recesijos rizika nusikėlė į 2023 m. Išliekanti geopolitinė įtampa, aukštos infliacijos užsitęsimo rizika, dėl kurios numatytas tolesnis palūkanų normų didinimas, lemia, kad tarptautinės institucijos kitų metų didžiųjų pasaulio ekonomikų, įskaitant ir euro zoną, augimo perspektyvas peržiūri žemyn. Tai veiks ekonominį aktyvumą ir kainų raidą Lietuvoje.
„Šiuo metu prognozės susiduria su ypatingu neapibrėžtumu, todėl neatmestina, kad šalies ūkio ir viešųjų finansų padėtis gali būti ir blogesnė, nei tikimasi“, – pranešime cituojamas VK Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslav Mečkovski.
Anot jo, 2022 m. Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo didesnis nei tikėtasi dėl netikėtai gerų III ketv. tarptautinės prekybos rezultatų, o 2023 m. planuojamas didesnis ekonomikos augimas, nei prognozuota rudenį.
Ekonominės raidos scenarijuje projektuojamas realiojo BVP augimas kitais metais sieks 0,7 proc. Pasak VK, dideliu atvirumu pasižyminčiai Lietuvos ekonomikai pasaulio ekonomikos aktyvumo lygis yra ypač svarbus.
Lėtėjant pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų plėtrai, Lietuvos BVP augimą palaikys investicijos ir namų ūkių vartojimas. 2023 m. projektuojama, kad infliacijos tempas sumažės, tačiau kainų augimas išliks reikšmingas. 2023 m. biudžete numatytos priemonės gyventojų pajamų didinimui ir energijos kainų augimo poveikio švelninimui, spartus darbo užmokesčio augimas teigiamai veiks namų ūkių disponuojamų pajamų lygį ir realųjį namų ūkių vartojimą.
Išaugusi imigracija, daugiausia sietina su atvykusiais ukrainiečiais, ir darbingo amžiaus gyventojų aktyvumo lygio padidėjimas spartina VK projektuojamą potencialaus BVP augimą. Sulėtėjus 2023 m. realiojo BVP augimui numatoma, kad ekonomika bus žemiau savo potencialaus lygio.
