„Tokios išlaidos 2023 m. sudarys 1,6 proc. BVP, o 2017–2021 m. vidutiniškai sudarydavo 0,9 proc. BVP. Kylant palūkanų normoms finansuoti deficitus ir refinansuoti jau turimus įsipareigojimus bus brangiau, o rizikos dėl ekonominės raidos išlieka reikšmingos, todėl ypač svarbu, kad sprendimai, didinantys išlaidas ir mažinantys pajamas, būtų pagrįsti“, – teigia Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė.

Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, įvertino Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir pateikė Seimui savo išvadą.

Fiskalinė institucija, kurios funkcijas vykdo Valstybės kontrolė, projektuoja, kad 2023 m. valdžios sektoriaus deficitas bus artimas biudžeto projekte nurodytam ir sudarys 4,9 proc. BVP. Tačiau pabrėžia, kad dėl kylančių rizikų jis gali būti ir didesnis.

„Pavyzdžiui, kai kurios 2023 m. biudžeto projekte numatytos pagalbos priemonės yra planuojamos 2023 m. pirmajam pusmečiui. Kyla rizika dėl galimo jų pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Be to, geopolitinė įtampa regione ir jos aštrėjimas gali lemti didesnį išlaidų poreikį krašto gynybai ir saugumui. Pasikeitus ekonominei aplinkai, ūkio raida galėtų būti vangesnė, o tai sukurtų spaudimą papildomoms išlaidoms ir sumažintų valdžios sektoriaus pajamas“, – rašoma pranešime.

Vyraujant išskirtinio neapibrėžtumo sąlygoms, netaikant fiskalinės drausmės taisyklių, 2023 m. numatomas stiprus šalies ekonomikos skatinimas.

Kadangi kylančios palūkanų normos lemia brangstantį deficito finansavimą, Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad, augant ilgalaikėmis pajamomis nepadengtoms išlaidoms, ateityje būtinos konkrečios priemonės, siekiant 2024–2025 m. valdžios sektoriaus deficito mažėjimo.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją