Valstybės kontrolė: ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas biudžetui rengti

Finansų ministerijos parengtas 2020–2023 metų ekonominės raidos scenarijus yra tinkamas valdžios sektoriui priskiriamiems biudžetams rengti, teigia scenarijaus vertinimą atlikusi Valstybės kontrolė (VK). Tačiau, anot jos, išlieka rizika, kad pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pablogėjimą, scenarijus gali neišsipildyti.

Pasak VK, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos metinis augimas buvo spartesnis nei tikėtasi ir siekė 2,4 proc., tačiau antrąjį ketvirtį ryškėja koronaviruso COVID-19 poveikis. Balandžio mėnesį dviženklis metinis kritimas buvo fiksuojamas lietuviškos kilmės prekių (be mineralinių produktų) eksporte ir mažmeninėje prekyboje, augo registruotas nedarbas, smuko verslo ir vartotojų lūkesčiai.

Gegužę vis dar krito pramonės produkcijos apimtys, tačiau mažmeninės prekybos apyvarta jau buvo didesnė nei prieš metus.

„Mažėjant ekonominių veiklų suvaržymams, smarkiai kritę verslo ir vartotojų lūkesčiai gerėja. Jei neigiamos nuotaikos užsitęstų, namų ūkių taupymas augs labiau, o tai lemtų tolimesnį šių metų vidaus paklausos smukimą. Didelis neapibrėžtumas vis dar išlieka ir dėl galimos antros pandemijos bangos, kuri galėtų paskatinti įmonių nemokumą ir dėl to labiau išaugsiantį nedarbo lygį“, – pranešime sakė VK Biudžeto politikos stebėsenos departamento vyriausiasis specialistas Jaroslavas Mečkovskis.

Jo teigimu, maža ir atvira Lietuvos ekonomika priklauso ne tik nuo vidaus sąlygų, bet ir nuo tarptautinės aplinkos pokyčių. Išlieka JAV ir Kinijos abipusiai ketinimai įvesti papildomus tarifus kai kurioms prekių grupėms. Situacijos nelengvina ES planai griežtinti konkurencijos taisykles didelį valstybinį finansavimą gaunančių trečiųjų šalių įmonių atžvilgiu. Taip pat neigiamą poveikį turi ir stringančios derybos dėl prekybos tarp JAV ir ES.

Europos Komisija, projektuodama reikšmingą ES BVP kritimą, siūlomu 750 mlrd. eurų vertės gelbėjimo fondu siekia atgaivinti ES ekonomikas. Augantis didžiųjų ES šalių namų ūkių taupymo lygis neigiamai veikia ne tik šių šalių vidaus vartojimą, bet ir tarptautinę prekybą ES. Vidutiniu laikotarpiu Lietuvos tarptautinei prekybai neigiamos įtakos turės galimas Mobilumo paketo priėmimas. Išlieka rizika, kad, ES ir Jungtinei Karalystei nepasiekus sutarimo, įvyks kietasis „Brexit“.

Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko susitrauks 7 proc., o 2021 metais šalies BVP augs 5,9 procento. Vėliau BVP vidutiniškai galėtų augti po 2,6 proc. per metus.