39 asmenų sudėties grupė, be kita ko, ketina apsvarstyti 358,6 mln. eurų per metus kainuojančias lengvatas taršiems degalams, lengvatas viešbučiams ir filmų gamybai, investicinės sąskaitos modelį, nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas ir pan.
Grupės darbas turėtų tęstis bent iki 2022 metų. Valdantieji nurodo, kad mokesčių pertvarka galėtų įsigalioti 2023 metais.
Taikinyje – 790 mln. eurų
Prieš antradienį numatytą antrąjį mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimą jos nariams išplatinta Finansų ministerijos parengta medžiaga apie siūlomas apsvarstyti lengvatas.
Pabrėžiama, kad nors visų lengvatų kaina yra apie 2,2 mlrd. eurų per metus, jos taikinyje yra lengvatos, kurios valstybės ir savivaldybių biudžetams per metus kainuoja apie 790 mln. eurų.
Ministerija peržiūrėdama ketina koncentruotis į šešias kryptis. Tai – pelno reinvestavimo skatinimas, žaliasis kursas, pajamų nelygybės mažinimas, specialiųjų apmokestinimo sąlygų ir lengvatų peržiūra, investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelis, savivaldos finansinio savarankiškumo stiprinimas.
Ministerija žada vadovautis kaštų ir naudos analize, vertinti alternatyvų tikslingumą. Pavyzdžiui, galbūt taiklesnė būtų valstybės parama? Tada lengvatos galima atsisakyti.
Technologinis atsinaujinimas
Pateiktoje informacijoje svarstoma pelno mokesčio lengvata investicijoms į technologinį atsinaujinimą.
Šiuo metu investicijų į nustatytus reikalavimus atitinkantį ilgalaikį turtą, įskaitant ir į mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (MTEP) veikloje sukurtas aukštąsias technologijas, suma mažinamas apmokestinamasis pelnas iki 100 proc., o nepanaudota investicijų suma perkeliama į 4 ateinančius metus.
Taip siekiama skatinti produktyvias investicijas, prisidėti prie aukštųjų technologijų dalies didinimo pramonės struktūroje, o per metus biudžetui tai kainuoja 83,5 mln. eurų.
Žaliasis kursas
Žaliojo kurso srityje ministerija svarsto apie akcizų lengvatas iškastiniam kurui ir biodegalams, PVM lengvatą malkoms.
Šiuo metu lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas buitiniams energijos vartotojams tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenti, ir per metus kainuoja 1,9 mln. eurų.
Mažesnis tarifas (21,14 euro / 1 tūkst. litrų) taip pat taikomas „raudonajam dyzeliniam kurui“: šildymui (taip pat KN 2710 19 91‒2710 19 99 klasifikuojamiems energiniams produktams) ir skystajam kurui (mazutui). Biudžetui tai kainuoja 18,1 mln. eurų per metus.
„Žaliajam dyzeliniam kurui“, kuris naudojamas žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, taikomas 60 eurų / 1 tūkst. litrų tarifas. Kaina – 82,9 mln. eurų per metus.
Mažesni tarifai dar taikomi akmens anglims (3,77 euro / toną), dėl ko biudžetas netenka 0,6 mln. eurų, o koksui ir lignitui (4,63 euro / toną) – 0,1 mln. eurų.
Nuo akcizų iš viso atleidžiami naftos dujų ir dujiniai angliavandeniliai, skirti buitinėms reikmėms. Tai kainuoja 14 mln. eurų.
Kalbant apie gamtines dujas, akcizai netaikomi toms, kurios naudojamos variklių degalams (kainuoja 2,3 mln. eurų per metus), tiekiamos buitiniams vartotojams ir paramos gavėjams (49,1 mln. eurų), naudojamos mišriai šilumos ir elektros gamybai (46,4 mln. eurų).
Kaip šildyti skirtas kuras ne verslo reikmėms naudojamos dujos apmokestinamos 1,08 eurų už megavatvalandę ir tai kainuoja 1,6 mln. eurų per metus. Verslo reikmėms taikomas 0,54 euro/MWh tarifas (kainuoja 137 mln. eurų).
Verslo reikmėms naudojama elektros energija apmokestinama 0,52 euro/MWh (netenkama 2,1 mln. eurų), o buitiniams vartotojams ir paramos gavėjams tiekiamai energijai apskritai netaikomi akcizai (netenkama 2,3 mln. eurų).
Biodegalams taikomas akcizų tarifas, sumažintas dalimi, proporcingai atitinkančia biologinės kilmės priemaišų dalį (procentais) biodegalų ir degalų mišinyje, praktikoje taikoma E85 benzinui ir grynam RRME. Netenkama 0,2 mln. eurų.
Bendrai žaliajame kurse svarstytinos lengvatos kainuoja 358,6 mln. eurų per metus.
Nelygybė
Pajamų nelygybės mažinimo srityje kalbama apie dovanų, NPD, PVM šildymui, 30 proc. individualios veiklos išlaidų prezumpcijos ir paveldimo turto lengvatas.
Kaip žinia, lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui. Taip siekiama sumažinti mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų išlaidas, skirtas sumokėti už būtiniausias komunalines paslaugas, o per metus kainuoja 37,5 mln. eurų.
Šiuo metu maksimalus 400 eurų per mėnesį NPD taikomas darbo užmokesčiui (DU), neviršijančiam MMA (642 eurų), DU kylant 100 eurų – mažėja 18 eurų, kol „išnyksta“ gaunant 2864,22 euro. Vien 2021 metais prognozuojami 875 mln. eurų netekimai, o šia lengvata siekiama proporcingai sumažinti mažiausias ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų apmokestinimo naštą.
Kalbant apie individualią veiklą, visi ją vykdantys gyventojai turi galimybę pasirinkti kaip išlaidas atskaityti 30 proc. apmokestinamųjų pajamų sumos (pasirinkus šį būdą, nereikalaujama išlaidų pagrįsti dokumentais).
Taip siekiama sumažinti administracinę naštą. Tokia galimybe naudojasi 67 tūkst. asmenų, iš jų 7 tūkst. PVM mokėtojų. Ministerija nurodo, kad nėra duomenų, kurie leistų įvertinti, kiek ši lengvata kainuoja.
GPM lengvatos dovanoms netekimai siekia 64,6 mln. eurų per metus. Kaip žinia, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos dovanos, neatsižvelgiant į jų vertę, gautos iš artimų giminaičių: sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taip siekiama išvengti dvigubo apmokestinimo ir supaprastinti administravimą, o biudžetui per metus tai kainuoja 64,6 mln. eurų.
Lietuvoje neapmokestinamas paveldimas sutuoktinio, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių turtas. Nėra duomenų, kurie leistų įvertinti, kiek tai kainuoja.
Viešbučiai, filmai ir kt.
Ministerija taip pat ketina peržiūrėti PVM lengvatą viešbučiams, pelno mokesčio (PM) tvarką smulkioms įmonėms. Taip pat dėmesio sulaukti turėtų įmonių grupių nuostoliai, PM lengvata kolektyvinių sutarčių pagrindu, lengvata sveikatos priežiūros įstaigoms, filmų gamybai ir samdant riboto darbingumo asmenis.
Kaip žinia, žemės ūkyje šiuo metu neapmokestinamos tiesioginės išmokos jo subjektų pajamų lygiui palaikyti. Per metus taikymas fiziniams asmenims valstybės biudžetui kainuoja 13,7 mln. eurų, juridiniams asmenims – 2,1 mln. eurų
Ūkininkai gali pasinaudoti neapmokestinamomis kompensacijomis už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, tačiau pastaraisiais metais šia lengvata nesinaudota.
9 proc. PVM lengvatinis tarifas taikomas turizmo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka teikiamoms apgyvendinimo paslaugoms. Per metus tai kainuoja 19,1 mln. eurų, o lengvata siekiama pagerinti verslo konkurencines sąlygas regione ir padidinti atvykstančių į Lietuvą turistų srautus.
Šiuo metu Lietuvoje smulkioms įmonėms (kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, vidutinis darbuotojų skaičius – 10) taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas ir kitos lengvatinės apmokestinimo sąlygos. Siekiama paskatinti verslumą ir smulkaus verslo plėtrą, o per metus tai kainuoja 41,3 mln. eurų.
Įmonės, neatlygintinai suteikusios lėšų filmui gaminti, gali 75 proc. suteiktos sumos atskaityti iš pajamų ir suteikta suma susimažinti mokėtiną pelno mokestį. Paslaugų eksporto skatinimas, kino pramonės plėtra, šalies žinomumo ir patrauklumo didinimas kainuoja 8,5 mln. eurų per metus.
Kolektyvinių sutarčių pagrindu gali būti atskaitoma išlaidų darbuotojų naudai (jeigu nelaikoma GPM objektu) dalis, neviršijanti 5 proc. bruto DU, jeigu tokios naudos teikimas numatytas sutartyje. Toks darbuotojų sąlygų gerinimas, įmonių socialinės atsakomybės didinimas kainuoja 3,9 mln. eurų.
Sveikatos priežiūros įstaigų pajamos už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų, neapmokestinimas valstybei atsieina 3,1 mln. eurų per metus. Taip siekiama padidinti privačiai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Gamybos įmonės, kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, gali sumažinti PM iki 100 proc. Riboto darbingumo asmenų užimtumo skatinimas kainuoja 1,5 mln. eurų per metus.
Lietuvoje taip pat gali būti dengiami įmonės nuostoliai su kitos įmonių grupės įmonės pelnu be papildomų dydžio apribojimų, nors įmonės „savų“ nuostolių atskaitymas ribojamas iki 70 proc. pelno. Investicinės aplinkos patrauklumo didinimas kainuoja 2,7 mln. eurų per metus.
Investicinė sąskaita
Kalbant apie investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų modelį, svarstomos kolektyvinio investavimo subjektams ir gyvybės draudimo įmonėms taikomos PM lengvatos. Taip pat – GPM paskatos kaupti ir investuoti.
Dabar kolektyvinio investavimo subjektų ir jų dalyvių iš šių subjektų gautos pajamos neapmokestinamos. Alternatyvaus kapitalo rinkos plėtros skatinimas, alternatyvaus įmonių finansavimo prieinamumo didinimas kainuoja 7,9 mln. eurų per metus.
Taip pat neapmokestinamos draudimo įmonių gautos gyvybės draudimo įmokos ir gyvybės draudimo investicinės pajamos. Gyvybės draudimo sektoriui plėsti mokesčių mokėtojai skiria 6,7 mln. eurų per metus.
Pagal dabartinį GPM paskatos kaupti ir investuoti modelį neapmokestinamoms pajamoms priskiriamos 500 eurų neviršijančios vertybinių popierių pardavimo pajamos ir dauguma palūkanų, išmokos iš pensijų fondų, pensijų anuitetai ir gyvybės draudimo išmokos bei grąžinamos įmokos.
Iš pajamų dar leidžiama atimti 1,5 tūkst. eurų neviršijančias įmokas į pensijų fondus ir gyvybės draudimo įmokas. Biudžetui tai atsieina 53,7 mln. eurų.
Ministerija siūlo svarstyti modelį – investicinę sąskaitą. Joje pajamos iš kaupimo ar aktyvaus investavimo priemonių būtų apmokestinamos tada, kai būtų išimamos iš investicinės sąskaitos, o išimta suma viršytų įneštąją.
NT mokesčio pokyčiai
Galiausiai, didinant savivaldos finansinį savarankiškumą, svarstytina jai perduoti teisę spręsti dėl kai kurių NT mokesčio lengvatų tolesnio taikymo. T. y. dėl lengvatų švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigoms ir fiziniams asmenims, naudojantiems turtą švietimo darbui atlikti ar socialinei globai įgyvendinti, daugiabučių namų, garažų, sodininkų bendrijoms ir asociacijoms ir žemės ūkio veikloje naudojamam nekilnojamajam turtui.
Šiuo metu neapmokestinamas žemės ūkio veikloje naudojamas NT (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų). 2019 metais šia lengvata naudojosi 4,3 tūkst. ūkininkų ir 4,4 tūkst. įmonių.
Ministerija taip pat svarsto kelis žemės mokesčio pakeitimus, t. y. įtraukti į mokesčio objektą miško žemę, peržiūrėti žemės ūkio paskirties žemei taikomą koeficientą, peržiūrėti lengvatą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemei.
Kaip žinia, šiuo metu į mokesčio objektą nepatenka miško žemė ir žemės ūkio paskirties žemė, kurioje įveistas miškas. Taigi, Registrų centras sklypų mokestinę vertę nustato be miško žemės.
Taip pat žemės ūkio paskirties žemei taikomas mokestinę vertę mažinantis 0,35 koeficientas ir dėl to savivaldybių biudžetai netenka 40,1 mln. eurų per metus.
Neapmokestinama vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė savivaldybėms kainuoja 11 mln. eurų per metus.
Grupės sudėtis
Darbo grupės vadovė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė per pirmąjį posėdį pristatė jos sudėtį. Iš viso joje yra 39 asmenys, iš kurių 23 – iš įvairių asociacijų, konfederacijų, rūmų ir pan.
Sudėtis: Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, Seimo narys Valius Ąžuolas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginių sprendimų paramos ir tarptautinio bendradarbiavimo grupės vyresnioji patarėja Eglė Čeponytė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavaduotojas Ričardas Garuolis, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas, aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Giedrius Vingis, „Investor`s Forum“ mokesčių darbo grupės vadovas Kęstutis Lisauskas, žemės ūkio tarybos atstovas Aušrys Macijauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Lietuvos auditorių rūmų apskaitos ir mokesčių komiteto narė Aistė Mikelionienė, premjerės patarėjas Vaidas Navickas, finansų analitikų asociacijos narė Daiva Rakauskaitė, Lietuvos mokslo tarybos valdybos pirmininkas Rimantas Rudzkis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos direktorė Gerda Sakalauskaitė, sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė, Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos narys Vaidotas Stackevičius, mažų alaus daryklų asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, Energetikos ministerijos energetikos konkurencingumo grupės vadovas Karolis Švaikauskas, Ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Ieva Valeškaitė, mokesčių konsultantų asociacijos narys Vygintas Valiulis, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius. Darbo grupės vadovės pavaduotojas – finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas.
