„Luminor“ banke neaktyvios sąskaitos administravimas jau balandį turėjo brangti 20 Eur, tačiau tik paskelbus apie tokį sprendimą, po savaitės bankas persigalvojo – paslaugos klientams nebrangs.
„Luminor“ aiškina, kad persigalvoti privertė ekonominė situacija ir Lietuvos banko patarimai.
„Bankas priėmė tokį sprendimą, jis įvyko po mūsų pasikalbėjimo, gal tai turėjo įtakos. <...>
Aišku, toks motyvas, kaip pajamų didinimas, šiuo metu atrodytų keistai“, – sakė LB rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.
Buvęs bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius teigia, kad bankų apetitai mąžta, nes valdžia svarsto papildomai apmokestinti jų pelnus. Nieko nedarant Lietuvoje veikiantys bankai šiemet uždirbs rekordinį milijardinį pelną.
„Tai, kad jūsų minimas bankas priėmė tokį kainodarinį sprendimą, tai visiškai yra jo teisė ir rodo, kad bankas reaguoja į kontekstą, kuris šiuo metu yra“, – sakė finansų ekspertas M. Zalatorius.
Kaip anksčiau informavo bankas, balandį, 20 centų turėjo brangti debetinės kortelės mokestis, 5 Eur kilti standartinių bankų pažymų kainos, o 30 Eur – nestandartinių pažymų. Naujų kortelių pristatymas paštu būtų kainavęs 2 Eur.
„Kodėl reikėjo būtent tokiu būdu bandyti klientą, ieškoti ir versti jį susisiekti su banku per mokesčio prizmę? Vis tik iniciatyva turėtų būti banko pusėje, kad jis įdėtų visas pastangas surasti klientą ir išsiaiškinti, kodėl jis nesinaudoja sąskaita“, – teigė LB atstovas.
LB kištis į kainodarą gali ribotai. Nuo Sausio 1-osios bankams ir kredito unijoms nustatyta būtiniausias kredito paslaugas suteikti už ne daugiau, kaip 1,37 Eur, nepasiturintiems – už 0,7 Eur.
Naujus įkainius LB paskelbs rudenį. Ar jie bus mažesni, kol kas negalima pasakyti.
„Atsižvelgiama į du kriterijus: vidutinius įkainius rinkoje ir į gyventojų pajamų lygį“, – teigė T. Karpavičius.
Bankai, savo nuožiūra, įkainius peržiūri kartą ar du pe metus. Apie branginamas paslaugas kitose finansų įstaigose LB signalų neturi.
Vartotojų atstovas tikina, kad nepaisant to, ar bankai didina, ar mažina įkainius, problema išlieka.
„Tai niekaip nepakeičia dabartinės situacijos. Jie tik sako: „Mes buvom jums paruošę blogą dovanėlę, o dabar nuo jos susilaikome, bet realiai mes vis tiek šiemet uždirbsime tą milijardą pelno“, – teigė vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.
LB ir Finansų ministeria svarsto, kaip bankai uždarbiu galėtų pasidalinti su visuomenė. Vienas iš siūlymų – apmokestinti netikėtai gautą pelną.
„Mes nekalbame apie kažkokį stabilų papildomą viršpelnio mokestį, kuris būtų ilgam laikui. Tai – laikina priemonė, galvojami, ieškomi mechanizmai“, – sakė Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.
Apie sparčiai augančius bankų pelnus valdžia žinojo dar prieš ketverius metus. Tačiau nei dabartinė finansų ministrė Gintarė Skaistė, nei LB vadovas tada viršpelnių apmokestinimo nepalaikė.
„Nebuvo jokios reakcijos nei Vyriausybėje, nei iš LB aiškiai ir suprantamai, kokias priemones reikėtų taikyti, kad tas pelningumas taip sparčiai neaugtų“, – kalbėjo BFK narys Algirdas Butkevičius.
Finansų ekpertas teigia, kad bankai arba gali laukti, kol bus nubausti naujais mokesčiais, arba patys imtis sprendimų.
„Pirmas strateginis pasirinkimas yra nedaryti nieko ir sakyti, kad tokia situacija susiklostė, o antras strateginis sprendimas yra, kad rinkos dalyviai priimtų sprendimus, kaip dalintis šia situacija su savo klientais“, – sakė M.Zalatorius.
