Pagal nuo balandžio 2 dienos įsigaliojusią tvarką, valstybės institucijos gali reikalauti tik tų duomenų, kurių nėra jos registruose ar kitose informacinėse sistemose. Tačiau taip yra tik teoriškai.
© DELFI / Andrius Ufartas

Praktiškai, kaip pripažįsta vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, šios nuostatos ne visada laikomasi.

Vyriausybės kanceliarijos atstovai DELFI nurodė, kad sankcijų už šio reikalavimo nesilaikymą nėra.

„Bet kiekvienas asmuo, iš kurio reikalaujama informacijos (duomenų), kuri jau yra valstybės registruose, galėtų tokį reikalavimą skųsti teismui, tuo pačiu reikalauti ir žalos atlyginimo“, – nurodyta jų atsakyme.

Skvernelio iniciatyva

Minėta reikalavimą įtvirtinančią Viešojo administravimo įstatymo pataisą pernai užregistravo premjeras Saulius Skvernelis.

Kaip rašoma jos aiškinamajame rašte, pataisa užregistruota tam, kad būtų užtikrintas efektyvesnis, spartesnis bei ekonomiškesnis bendravimas tarp viešojo administravimo subjektų ir į juos besikreipiančių asmenų, nes šiuo metu vyrauja biurokratizmas.

Pirminėje registruotos pataisos versijoje buvo pateikta ir biurokratizmo sąvoka. Jis suprantamas kaip „Tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai“.

Tačiau vėliau šio apibrėžimo Viešojo administravimo įstatyme atsisakyta, nes, kaip paaiškino Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) biuro vedėja Lina Milonaitė, „biurokratizmas“ lygiai taip pat jau apibrėžtas kitame – Seimo kontrolierių įstatyme.

Valdininkams bus sunkiau: institucijos nebegali reikalauti perteklinių duomenų
© DELFI / Domantas Pipas

Ruošiasi išspręsti iš esmės

K. Vaitkevičius atkreipė dėmesį, kad nuo balandžio įsigaliojusi nuostata nereikalauti jau turimų duomenų taikoma tik skundų nagrinėjimo atveju.

„Kalbant apie nuostatą nereikalauti dokumentų, ji imperatyvi, tačiau akivaizdu, kad de facto jos ne visada laikomasi“, – sakė jis.

Vidaus reikalų ministro atstovas pasakojo, kad šiuo metu ministerija iš esmės peržiūri visų valstybės teikiamų paslaugų paketą, pertekliniai reikalavimai šalinami iš procesų.

„Paraleliai vyksta valstybės informacinių technologijų sektoriaus konsolidavimas. Šiuo metu daug problemų kyla dėl menko tarpinstitucinio bendradarbiavimo, skirtingi registrai neturi sąsajų“, – dėstė jis.

K. Vaitkevičius perdavė, kad ministerijos nuomone, peržiūrėjus teikiamas paslaugas ir jas optimizavus, taip pat konsolidavus IT sektorių šis nepatogumas turėtų būti išspręstas iš esmės.

Komentuodamas naujos nuostatos nesilaikymą, jis nurodė, kad įstaigos vadovas atsako už įstatymų laikymąsi. „Įstaigos vadovų veikla vertinama kasmet“, – pridūrė K. Vaitkevičius.

Povilas Urbšys
Povilas Urbšys
© LRS / Olga Posaškova

Gali imtis kontrolės

Įsigaliojusią pataisą svarsčiusio Seimo VVSK pirmininkas Povilas Urbšys DELFI sakė, kad jei yra akivaizdžių faktų, jog įstatymo nesilaikoma, komitetas galėtų inicijuoti parlamentinę kontrolę.

„Jei aiškiai matysis, kad valstybės institucijos nesilaiko įstatymo, piktnaudžiauja savo galiomis, tada tikrai galime įtraukti tą klausimą į komiteto darbotvarkę“, – komentavo jis.

P. Urbšys dar pridūrė, kad svarstymo metu konkrečių sankcijų už „biurokratizmą“ nesiūlė, nes pirmiausia reiktų įsitikinti, ar jų reikia.

„Mes, kaip politinė jėga, ir taip garsėjame draudimais“, – sakė jis.

Raimondas Andrijauskas
Raimondas Andrijauskas
© DELFI / Domantas Pipas

Reikia tinkamo reglamento

Tiesioginėje DELFI TV laidoje „Gyvai“ dalyvavęs Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) direktorius Raimondas Andrijauskas sakė, kad šiuo metu valstybinio sektoriaus užduotis yra padaryti taip, kad asmeniui vieną kartą kreipusis, sistemos tarpusavyje „bendrautų“.

„Taip pat reikia tinkamo teisinio reglamento, kad nekiltų problemų perduodant duomenis iš vienos bazės į kitą“, – sakė jis.

R. Andrijauskas svarstė, jog tai turėtų būti motyvuojama teisinėmis priemonėmis – kad būtų užtikrinamas tam tikrų paslaugų teikimas.

„Tarkim, išduodant pažymėjimą, mano duomenų bazė turėtų kreiptis ir į Gyventojų registrą ir dar kažkur, gauti tuos duomenis, kad asmeniui kažkokių papildomų popierinių dokumentų nereikėtų atsinešti į instituciją.

Bet vėlgi, čia turbūt valstybės interesas yra sureglamentuoti tą procesą taip tinkamai ir tuo teisiniu pagrindu, kad išvengtume galbūt skirtingo interpretavimo, kokiais pagrindais galima prašyti arba, kad apskritai negali keistis valstybės institucijos tais duomenimis“, – kalbėjo jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Uždariusi paskutinį savo fabriką, „Crocs“ niekur nedingsta

Žiniasklaidoje pasirodę straipsniai, kad prekių ženklas „Crocs“ uždaro paskutinį fabriką...

Mokesčių inspekcija už 1,1 mln. eurų atnaujins elektroninio deklaravimo sistemą

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pasirašyta sutartis su bendrove NRD, kuri...

Masiulis prašo Skvernelio pasiaiškinimo, kodėl darbo vietos toliau telkiamos Vilniuje (5)

Konservatorius Kęstutis Masiulis prašo ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio paaiškinti, kodėl...

IKEA plečiasi į Latviją: atidaro parduotuvę Rygoje

IKEA , Švedijos baldų mažmeninės prekybos įmonė, rugpjūčio 30 d. atidarys pirmąją...

Jankevičius: didesnės kainos dėl Lietuvos rinkos dydžio – sena prekybininkų dainelė (100)

Tai, kad prekių kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi dėl rinkos dydžio, - sena...

Top naujienos

Nuo kitų metų pradžios gausite didesnį atlyginimą? Neskubėkite džiaugtis – piniginę paplonins papildomos sąlygos* (23)

Nuo kitų metų pradžios gausime didesnius atlyginimus – tokia džiugi žinia sklandė viešojoje...

Vilniaus stoties rajonas pasikeis neatpažįstamai (5)

Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo teritorijos, esančios tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties...

Po smūgio Karbauskiui – „valstiečių“ kirtis konservatoriams: minimos Langaičio, Kernagio ir Navickienės pavardės išlindo ir nauji LVŽS „skeletai“ (952)

Po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ištyrė ir nustatė, kad rinkimų kampanijos metu...

Uždariusi paskutinį savo fabriką, „Crocs“ niekur nedingsta

Žiniasklaidoje pasirodę straipsniai, kad prekių ženklas „Crocs“ uždaro paskutinį fabriką...

Piniginių tuštėjimo metas (30)

Įpusėjus rugpjūčiui daugeliui tėvų tenka plačiau atverti po atostogų ir taip suplonėjusias...

Tarptautinę šlovę pelniusi Mirga Gražinytė-Tyla: žmogaus prievolė sugalvoti savo būdą ištrūkti iš žiurkėno ratelio (2)

Su Mirga matėmės Londone prieš jos koncertą Karališkojoje Alberto salėje. Turėjome ketvirtį...

Pravieniškių audite – skandalinga informacija apie nuteistųjų gyvenimą žiemą (138)

Staiga kone perpus išaugusios komunalinio ūkio išlaikymo išlaidos, direktoriaus pavaduotojo...

Miestelis prie trijų valstybių sienų: žmonės čia plūsta prie dar vieno kryžių kalno (26)

Pačiame Lietuvos kamputyje, visai šalia sienos su Kaliningradu, įsikūręs mažas miestelis su...

Dėl galimo salmoneliozės užkrato kavinėje sunegalavo penki žmonės (10)

Specialistai tiria galimą salmoneliozė s užkrato atvejį Panevėžyje, prekybos ir pramogų centre...

Stojimų rezultatai: vėl ruošime bedarbius? (65)

Tarp gausiausiai valstybės finansuojamų studijų šiemet – teisės, politikos mokslų,...