Europos teisės departamentas (ETD) yra išaiškinęs, kad sąvoka "galutinė kaina” yra suprantama kaip kaina, už kurią pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka prekę ir kuri yra su PVM ir visais kitais mokesčiais.
Todėl reikalavimas nurodyti turguje parduodamos prekės kainą neprieštarauja Civilinio kodekso nuostatai, jog "parduodamo daikto kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu".
“Atsižvelgiant į tai, kad direktyva yra skirta vartotojų apsaugai, manytume, jog ir turgavietėse turėtų būti žymimos prekių kainos taip, kaip nustatyta direktyvoje. Tačiau tai neužkerta kelio sudaryti dar palankesnes sąlygas vartotojams tartis su pardavėju dėl norimos (paprastai mažesnės negu parašyta ant prekės) kainos turgavietėse”, - apibendrina Skirgailė Žalimienė, ETD generalinio direktoriaus pavaduotoja.
