aA
Valdantieji užregistravo siūlymą dėl papildomo pelno mokesčio kredito įstaigoms. Teigiama, kad tai galėtų būti alternatyva bankų mokesčiui. Pelno mokestis bankams tuomet didėtų nuo 15 iki 22 proc.
Valdantieji siūlo alternatyvą bankų mokesčiui
© DELFI / Andrius Ufartas

Seimo nariai Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Viktoras Rinkevičius ir Andrius Palionis užregistravo pelno mokesčio įstatymo pakeitimą.

Aiškinamajame rašte argumentuoja, kad pastaruoju metu bankų veiklos rodikliai ženkliai gerėjo, pelno mokesčio deklaracijų duomenys rodo, kad krizės metu sukauptų nuostolių sumos iš esmės jau yra padengtos, tačiau bankams vis dar taikoma palanki apmokestinimo tvarka. Seimo narių teigimu, siekiant, kad bankų sektorius labiau prisidėtų prie socialinių ir kitų valstybės įsipareigojimų įgyvendinimo, siūloma kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui taikyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį.

„Siekiant, kad papildomas apmokestinimas būtų proporcingas ir nesudarytų prielaidų nepagrįstam banko paskolų palūkanų ir kitų paslaugų kainos augimui, siūloma nustatyti neapmokestinamąjį kredito įstaigų pelno dydį.

Siūlomas papildomas kredito įstaigų pelno mokestis yra alternatyvus Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo projektui Nr. XIIIP–3948, kadangi svarstant pastarąjį mokesčio įstatymo projektą, kurio bazės – turto – apmokestinimas iššaukė pagrįstas diskusijas dėl galimo neigiamo poveikio finansų sektoriaus stabilumui: mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Atsižvelgiant į tai, tikslinga svarstyti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį, taip susiejant mokesčio dydį su kredito įstaigos veiklos rezultatu ir nekeliant grėsmės jos veiklos tvarumui“, – rašoma aiškinamajame rašte.

7 proc. papildomas pelno mokestis

Įstatymo pakeitimuose nurodoma, kad į kredito įstaigos pajamas neįtraukiamos pozityviosios pajamos ir gauti dividendai.

„Apmokestinamasis pelnas būtų apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudų padidintų atskaitymų sumą, apmokestinamųjų pajamų sumažinimo dėl filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų sumą, atskaitomą suteiktos paramos sumą ir praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių, atskaitomų iš mokestinio laikotarpio pajamų, sumą, apmokestinamas 7 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifu“, – rašoma projekte.

Būtų taikoma ir išimtis – papildomu kredito įstaigų pelno mokesčiu neapmokestinama nustatyta tvarka apskaičiuoto pelno dalis, neviršijanti 2 mln. eurų. Kitaip tariant, papildomas 7 proc. tarifas būtų taikomas didesniam nei 2 mln. eurų pelnui.

Skelbiama, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2020 m. sausio 1 dienos.

Alternatyvą palaiko

Seimo posėdžio metu, Vyriausybės valandoje, palaikymą šiai alternatyvai išreiškė ir konservatorius Mykolas Majauskas, ir finansų ministras Vilius Šapoka.

Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Yra registruotas naujas pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuris didina pelno mokestį bankams nuo 15 iki 22 proc. Panašu, kad valdančioji dauguma atsisako sprendimo, iniciatyvos apmokestinti aktyvus ir eina prie pelno mokesčio didinimo bankams. Žinant, kad bankai Lietuvoje veikia oligopolinėmis sąlygomis ir jų pelningumas dvigubai didesnis Lietuvoje nei euro zonoje, panašu, kad jie turi resursų. Tikrai neblogas siūlymas pabandyti priversti bankus prisidėti prie valstybės gerovės papildomai nei prisideda dabar. Norėjau paklausti jūsų nuomonės, kaip jūs vertinate didinti pelno mokestį kredito įstaigoms ir tokiu būdu užtikrinti, kad jos papildomai prisidėtų prie valstybės gerovės?“, – klausė M. Majauskas V. Šapokos.

M. Majauskas DELFI taip pat patvirtino, kad kaip Biudžeto ir finansų komiteto narys, argumentų balsuoti prieš, mato nedaug.

Finansų ministras Seimo nariui atsakė, kad vertinant dvi alternatyvas – ankstesniąją apmokestinti aktyvus ir dabartinę didinti pelno mokestį – pastaroji yra geresnė.

„Manau, kad neigiamų pasekmių antra alternatyva turi tikrai nepalyginamai mažiau, nes ji susieta ir su ekonomikos ciklu. Ji nėra diskriminacinė ta prasme, kad papildomas tarifas yra taikomas toms įstaigoms, kurios gali naudotis atskaitydamos rezervus blogoms paskoloms, tai manau, kad šis variantas yra tikrai žymiai geresnis“, – sakė finansų ministras.

M. Majauskas DELFI taip pat teigė, kad tokiu sprendimu apmokestinamas taptų panašus į esantį Latvijoje.

„Bankai Lietuvoje veikia oligopolinėmis sąlygomis. Dėl to Lietuvoje pusantro karto aukštesnė būsto paskolų palūkanų norma ir daugiau nei dvigubai didesni pelningumo rodikliai lyginant su euro zonos šalių vidurkiu. Tai reiškia, kad bankai neabejotinai turi papildomų resursų prisidėti prie valstybės gerovės. Pelno mokesčio didinimas kredito įstaigoms, mano nuomone, būtų mažiausiai žalingas sprendimas. Apmokestinimas būtų panašus kaip ir Latvijoje, kur yra 20 proc. ir jo išvengti būtų daug sunkiau nei anksčiau siūlyto aktyvų mokesčio“, – teigia jis.

Zalatorius: atvers kelią didinti pelno mokestį visam verslui

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius atsiųstame komentare teigia, kad svarbu yra tai, jog Seimas išgirdo ekspertų perspėjimus, kokios žalos žmonėms ir šalies ekonomikai būtų pridaręs bankų turto mokestis. Vis dėlto jis nerimauja dėl staigių mokestinių pakeitimų.

„Esminis klausimas – kodėl ir toliau einama sektorinio apmokestinimo keliu, juolab – išskiriant tik dalį finansų sektoriaus įmonių? Peršasi mintis, kad, apmokestinusi jas, valdžia atvers kelią didinti pelno mokestį visam verslui.

Nesuprantama ir skuba. Mokesčio įstatymas nėra įtrauktas į biudžeto paketą, tačiau jau planuojama kitąmet gauti iš jo pajamų. Tokie „paskutinės minutės“ mokesčiai yra ypač ydingi, nes jų apsvarstymui neturime nė dviejų savaičių. Staigūs mokestiniai pakeitimai naujų finansinių metų išvakarėse – neatsakingas sprendimas ir gali turėti neprognozuojamų pasekmių. Būtina nuosekli ir nuodugni diskusija siūlomų mokesčių tema“, – komentuoja jis.

Mantas Zalatorius
Mantas Zalatorius
© DELFI / Josvydas Elinskas

M. Zalatorius taip pat pastebėjo, kad Lietuva padidinusi pelno mokestį gali prarasti savo konkurencingumą.

„Šiuo metu Latvijoje ir Estijoje taikomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas, tad Lietuva su 15 proc. mokesčiu yra pranašesnė. 22 proc. pelno mokesčio tarifas mažins mūsų finansų sektoriaus konkurencingumą tarptautinėje aplinkoje ir Lietuvos, kaip šalies verslui steigti, patrauklumą“, – teigia jis.

Įstatymo projekte nurodoma, kad Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 m. uždirbo 357,9 mln. Eur pelno, palyginti su 2017 m., pelnas padidėjo 118,2 mln. (49,3 proc.). Teigiama, kad tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų.

DELFI primena, kad ankstesniu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nario Zbignevo Jedinskio siūlymu, būtų apmokestintas finansų rinkos dalyvių turtas 0,03 procento mėnesiniu mokesčio tarifu, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija 300 mln. eurų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
3.8889

„Huawei“ 5G ryšio įrangą gamins Prancūzijoje

Kinijos telekomunikacijų milžinė „Huawei“ paskelbė, kad Prancūzijoje pradės gaminti naujos...

Vokietijos pramonininkai pavadino naująjį koronavirusą „streso testu“ šalies ekonomikai

Vokietijos pramonininkų sąjunga BDI laiko naujojo koronaviruso plitimą savotišku „streso...

Alytuje – ginčas dėl patalpų nuomos nutraukimo radijui „FM99“

Alytuje ketvirtadienį diskusijų sukėlė miesto savivaldybės tarybos sprendimas nutraukti...

Lietuvos bankas ir Konkurencijos taryba kartu analizuoja verslo finansavimo iššūkių priežastis (1)

Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su...

Skvernelis sako, kad Nausėda atmetė jo teiktus kandidatus į VPT vadovus (7)

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad buvo pateikęs kandidatų vadovauti Viešųjų pirkimų...

Top naujienos

Veryga pasakė, kodėl neleis tirtis savanoriškai ir kas neturėtų eiti į darbą (211)

Po ekstremalios situacijos paskelbimo visoje Lietuvoje dėl koronaviruso grėsmės, ketvirtadienį...

Pasitikrinkite, ar mokate vairuoti – pamėginkite įveikti „Regitros“ teorijos egzaminą kokios klaidos dažniausios (49)

Norėdami sėsti prie automobilio vairo, užsilipti ant motociklo, kitaip tariant, tiesiog pradėti...

Arūnas Milašius. 7 lietuvio direktoriaus klaidos įdarbinant jauną žmogų (16)

Kaip žinia, dauguma direktorių jau solidaus amžiaus – perkopę 30 metų. Tokia dviprasmiška...

Lietuvės laukė nemaloni staigmena darbo susitikime Taline: kolegės iš Latvijos atvyko su užsikrėtusiu žmogumi (89)

Šiandien buvo pranešta, kad Estijoje užfiksuotas pirmasis koronaviruso atvejis. Buvo skelbiama,...

Orai: po žiemiškų išdaigų ateina pavasariška šiluma (17)

Antroje savaitės pusėje, paskutinėmis vasario dienomis, žiema bent simboliškai vis mėgins...

Parfumeris Aistis Mickevičius: gerų kvepalų paslaptis – visai ne kaina (4)

„Nėra pasaulyje kito miesto kaip Vilnius, kuriame tiek daug moterų kvepia „Portrait of a...

Kuo šiemet vadovausimės augindami vaikus: neutralios lyties vardai, naminis maistas ir mokymasis namuose (11)

2020 metai jau įsibėgėjo, ir atėjo laikas pažvelgti, kokios šiemet bus vaikų auklėjimo...

Aukštaičiai, žemaičiai, dzūkai ir suvalkiečiai: ar žinote, kokie patiekalai yra populiariausi jūsų krašte?

Skanaudami cepelinus ar šaltibarščius esame tikri, kad tai nacionaliniai mūsų šalies patiekalai...

|Maža didelių žinių kaina