„Jau ne kartą sakiau, kad, jeigu nebus SWIFT, nebus energetinių išteklių embargo, tai nebus atgrasančios sankcijos. Kitaip tariant, tai bus galbūt istoriškai stipriausios Europos Sąjungos sankcijos, kur ES šalys išlaikė vienybę, bet tai nebus tos sankcijos, kurios galėtų sustabdyti Rusiją“, – ketvirtadienį prieš neeilinį Seimo posėdį žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen: Ukrainą reikia remti visomis įmanomomis priemonėmis
Tuo metu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad sankcijų Kremliui įvedimas yra vienintelis būdas, Vakarams siekiant išlaikyti savo tarptautinį įvaizdį. Politikė pažymėjo, kad Lietuva imasi aktyvių veiksmų, siekiant užtikrinti, kad suvaržymai Rusijai būtų kuo platesnės apimties.
„Akivaizdu, kad vienintelis būdas Europai ir visam demokratiniam pasauliui išlaikyti savo veidą yra imtis griežčiausių įmanomų sankcijų. Lietuva pasisako už tai. Mes buriame savo partnerius, sąjungininkus, kad tos sankcijos būtų griežtos. Nes šiandien Ukraina ne tik gina save, ji gina visą demokratinę tvarką. Mes turime būti jos pusėje visomis įmanomomis priemonėmis“, – tikino V. Čmilytė-Nielsen.
G. Landsbergis: sankcijos yra derybos
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat pažymėjo, kad Lietuvos siekis yra griežčiausios įmanomos sankcijos Rusijai, įskaitant ir atjungimą nuo SWIFT, tačiau kartu pabrėžė, kad ES sankcijų paketo apimtis priklausys nuo visų valstybių susitarimo.
„Mes teikiame maksimaliai, kad būtų viskas, bet primenu, kad sankcijos yra derybos“, – pažymėjo jis.
V. Mitalas: nemanau, kad yra vietos kažkokioms išlygoms
Panašios pozicijos laikėsi ir Seimo Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas. Jis vylėsi, kad Seimas priims parengtą rezoliuciją, kurioje, anot parlamentaro, siūlomos „labai griežtos“ sankcijos. Parlamentaro teigimu, daugiau nuolaidžiauti Kremliaus režimui nebegalima, kadangi režimo tikslai neapsiribos vien Ukrainos okupacija.
„Tiesą sakant, jau nemanau, kad yra vietos kažkokioms išlygoms. Tiek Europos Sąjunga, tiek NATO lyderiai turi suprasti, kad prasidėję veiksmai nėra siekiantys užimti Luhanską ar Donecką. Nėra siekiantys vien tik okupuoti visą Ukrainą. Tai yra siekis fundamentaliai perbraižyti Europos saugumo žemėlapį ir nežinau, kur galima toliau trauktis, ar kokius dalykus vėliau įgyvendinti, jei to nebus padaryta dabar. Manau, kad pačioms griežčiausioms sankcijoms jau dabar atėjo laikas“, – sakė V. Mitalas.
ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, jog pradeda karinę operaciją prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, bet ne okupuoti Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių dar nepatyrėte savo istorijoje“.
Reaguodami į prasidėjusį karinį konfliktą Europoje, ketvirtadienį susitinka Europos Sąjungos (ES) vadovai. EVT pirmininkas Charlis Michelis skubiai sušaukė EVT susitikimą krizei ir papildomoms ribojamosioms priemonėms aptarti. Tikimasi, kad jos turės didžiulių ir sunkių pasekmių Rusijai dėl šios veiksmų. Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES vyriausiasis įgaliotinis Josepas Borrellis pristatys papildomą sankcijų rinkinį, kurį EK ir Europos išorės veiksmų tarnyba baigia rengti, glaudžiai koordinuodamos veiksmus su partneriais.
