Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, dėl išaugusių iškastinio kuro kainų Europos namų ūkių pragyvenimo išlaidos 2022 metais turėtų padidėti vidutiniškai 7 proc. Liepos 29 dieną paskelbtoje analizėje pastebima, kad išlaidos energijai didžiausią dalį sudaro Čekijoje (16,1 proc.), mažiausią – Suomijoje (6,1 proc.).
Išlaidų energijai dalis kiekvienoje šalyje priklauso ir nuo namų ūkio pajamų lygio. Pavyzdžiui, Čekijoje 10 proc. uždirbančiųjų daugiausiai energijai skiria 12,6 proc. išlaidų, o 10 proc. uždirbančiųjų mažiausiai – 18,8 proc. Suomijoje šie rodikliai atitinkamai yra 5,2 ir 5,1 proc.
Lietuvoje, pasak TVF, išlaidos energijai vidutiniškai siekia 10 proc. Dešimtadalis didžiausias pajamas gaunančių gyventojų tam skiria 8,7 proc. visų namų ūkio išlaidų, o dešimtadalis gaunančių mažiausias pajamas – 10,6 proc.
Išlaidos energijai, tai – išlaidos angliai, elektrai, dujoms, degalams ir pan.
TVF analizėje rašoma, kad 2022 metais Europos namų ūkių išlaidos angliai turėtų padidėti vidutiniškai 49,9 proc., elektrai – 72,5 proc., dujoms – 121,6 proc., benzinui – 36,3 proc., dyzelinui – 39,2 proc.
Moka išmokas
Vartotojus nuo augančių energijos kainų apsaugoti siekiančios vyriausybės Europoje imasi įvairiausių priemonių. Viena paprasčiausių – vienkartinės išmokos.
Analitinis centras „Bruegel“ yra surinkęs duomenų, kad Austrijoje namų ūkiams turėtų būti išmokėtos 150 eurų išmokos. „Šis dydis būtų dvigubai didesnis nepasiturintiems“, – rašoma jo ataskaitoje.
Prancūzijoje vienkartinę 100 eurų išmoką ketinama išmokėti 5,8 mln. namų ūkių, kurie jau yra gavę kuponų energijai.
Graikijoje 200 eurų išmokos šių metų balandį jau buvo išmokėtos mažiausias pajamas gaunantiems pensininkams.
Vokietijos gyventojus jau artimiausiu metu turėtų pasiekti turbūt dosniausios išmokos Bendrijoje – po 300 eurų.
Tuo metu kaimyninėje Latvijoje, kaip nurodo „Bruegel“, suplanuota, kad 150 tūkst. pažeidžiamiausių namų ūkių lapkritį ir gruodį turėtų gauti tarp 15 ir 20 eurų elektros ir dujų sąskaitoms apmokėti.
Didins MMA ir NPD
Kaip pastebi Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas Jaroslavas Mečkovski, viešieji finansai yra riboti, augant ilgalaikio pobūdžio išlaidoms, o nuolatinių pajamų šaltinių jiems padengti nenumačius, auga ir valstybės skola.
„Europos Komisija visoms šalims primena, kad galima ir reikia greitai, efektyviai reaguoti į situaciją, tačiau tokios priemonės neturėtų tęstis ilgiau nei kelis mėnesius dėl didelės naštos biudžetui ir siekio mažinti energijos suvartojimą.
Taigi Lietuvos atveju galvojant apie vienkartines išlaidas ir jų aprėptį, tikslingumas yra būtinas, siekiant neprastinti viešųjų finansų situacijos, nes, augant palūkanų normoms, ateityje gali tekti susimokėti gerokai brangiau. Visos priemonės turi turėti labai aiškų tikslą. Labai svarbios ir socialinio teisingumo ir adekvatumo perspektyvos, pavyzdžiui, jei vienkartinės išmokos būtų skiriamos visiems, ar gaus pakankamai tie, kuriems iš tikrųjų labiausiai reikia“, – pastebėjo jis.
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas priminė, kad Vyriausybė pritaria NPD didinimui, o tai leis žmonėms turėti daugiau pinigų kišenėje.
Kaip skelbta, Vyriausybei pritarus siūlymams minimalią mėnesinę algą 2023 metais didinti iki 840 eurų, o NPD – iki 625 eurų, visų „popieriuje“ uždirbančiųjų tarp 840 ir 1704 eurų laukia 24,48 eurų padidėjimas „į rankas“.
„Elektros kainų kompensacija yra plati ir daug kainuojanti. Šildymo išlaidų kompensacija – taip pat plati ir prisitaikanti prie konkretaus namų ūkio socialinės padėties.
Be to, Europa neišbrenda iš aukšto infliacinio periodo, tai viską susumavus dar papildomoms kompensacijoms iš biudžeto nei vietos, nei pinigų paprasčiausiai nebelieka“, – sakė V. Mitalas.
Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas pažymėjo, kad teigiamą poveikį turėtų NPD susiejimas su MMA.
„Siekiant išvengti didelių svyravimų darbo rinkoje, turime apsvarstyti galimybę sugrąžinti kompensacijas verslui už darbuotojų prastovas“, – dar pridūrė jis.
Daugiau apie papildomą paramą Lietuvos gyventojams turėtų paaiškėti pristačius 2023 metų valstybės biudžetą. Tai padaryti planuojama spalio 11 dieną.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad augančioms energijos kainoms kompensuoti kitais metais reikės numatyti daugiau nei 1 mlrd. eurų.
