Rusija turi sumokėti

Lapkričio pabaigoje EK pristatė planą, kaip būtų galima kompensuoti karo nuostolius Ukrainai. EK pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija turi sumokėti už Ukrainos suniokojimą.

„Ukrainos patirta žala vertinama 600 milijardų eurų. Rusija ir jos oligarchai turi atlyginti Ukrainai padarytą žalą ir padengti šalies atstatymo išlaidas“, – kalbėjo ji.

ES, JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnai diskutavo, kaip Ukraina gali gauti naudos iš užsienyje įšaldyto Rusijos turto, įskaitant apie 300 mlrd. dolerių Rusijos centrinio banko atsargų ir apie 20 mlrd. dolerių oligarchų turto. Pati Rusija teigia, kad šalies ar jos piliečių lėšų areštas prilygsta vagystei.

Siūlo įšaldytus pinigus investuoti

Kaip rašo „Reuters“, viena iš Vakarų šalių priemonių būtų sukurti fondą, kuris valdytų ir investuotų areštuotą Rusijos centrinio banko likvidų turtą, daugiausia grynuosius pinigus, o gautos pajamos būtų skirtos Ukrainai.

Tiesa, panaikinus sankcijas, turtas būtų grąžintas savininkams, t. y. Rusijai. Tai esą galėtų būti dalis taikos sutarties, užtikrinančios, kad Ukraina gaus kompensaciją už žalą.

Pasak „Euronews“, nors „popieriuje“ ambicinga, ši idėja valdyti užsienio šalies turtą yra labai sudėtinga, politiškai sprogi ir kupina teisinių spąstų. Esą net nėra aišku, kiek šių pinigų yra likvidūs ir paruošti investuoti ir kiek iš jų – ES šalyse.

Marius Vaščega

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega kol kas plačiau papasakoti apie investavimo schemą taip pat dar negalėjo, nes dar tik vyks diskusijos su ES partneriais. Taigi kol kas neaišku, kurį laiką ir kur įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas galėtų būti investuojamas, ir kokią grąžą tikimasi uždirbti ir perduoti Ukrainai. Pašnekovas tik patvirtino, kad kalbama apie 300 mlrd. dolerių sumą.

Investavimas skamba kaip ilgalaikė priemonė, kurios rezultatą bus galima pamatyti tik po kurio laiko, o Ukrainai finansinės paramos reikia dabar. Tačiau EK atstovybės Lietuvoje vadovas primena ir kitas svarstomas finansines priemones.

„Manau, kad bet kokia finansinė pagalba Ukrainai svarbi ir būtina. Taip pat ir ši pasiūlyta priemonė prisideda, kad šaliai būtų lengviau gyventi šiuo laikotarpiu. Taip pat vyksta diskusijos dėl Komisijos pasiūlytų 18 mlrd. eurų biudžetinės paramos Ukrainai kitais metais. Todėl reikėtų žiūrėti plačiau – į priemonių visumą. Be to, turime pakankamai platų valstybių, palaikančių politiškai ir finansiškai, tinklą“, – sako jis.

Kodėl Vakarai nesiryžta konfiskuoti viso turto?

Nuo karo pradžios tarp Vakarų buvo svarstomas variantas konfiskuoti visus Rusijos centrinio banko rezervus, laikomus Vakarų šalyse, ir juos tiesiogiai skirti Ukrainos atstatymui, tačiau šį variantą gali būti sunku ar net neįmanoma įgyvendinti.

Kaip rašo „Euronews“, remiantis tarptautine teise, valstybės turtas turi imunitetą nuo arešto. Tai reiškia, kad nepaisant ES teisės aktų pakeitimų, Vakarai negalės konfiskuoti šių rezervų, paskirstytų bloke ir kitose G7 šalyse.

Pati EK Delfi atsiųstame komentare aiškina, kad šiuo metu daugumoje šalių teisiškai neįmanoma konfiskuoti Rusijos centrinio banko rezervų.

„Svarbu nepamiršti, kad turto įšaldymas skiriasi nuo jo areštavimo ar konfiskavimo. Daugumoje valstybių narių to padaryti neįmanoma, ir norint konfiskuoti turtą būtinas baudžiamasis nuosprendis. Be to, teisiniu požiūriu privačių įmonių ir centrinio banko turtas yra skirtingi dalykai, taikomos visiškai kitokios taisyklės“, – komentuoja vienas EK atstovų Briuselyje.

Tačiau diskusijos šia tema esą tęsiasi EK Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupėje.

„Mes visada veikiame teisinių normų pagrindu. Precedento tokiems atvejams niekada nebuvo sukurta, todėl ir vyksta diskusijos“, – patikina ir EK atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega.

JAV doleriai

Konfiskuoti gali tik oligarchų turtą

Anot jo, praeitą savaitę EK pateikė teisinių pasiūlymų, leisiančių ne tik areštuoti, bet ir konfiskuoti užsienyje laikomą Rusijos oligarchų turtą. Šiuo metu privačių asmenų ir subjektų įšaldyto turto areštas teisiškai įmanomas tik tada, kai yra priimtas baudžiamasis nuosprendis.

„Penktadienį išėjo EK pasiūlymas, kuris bus svarstomas, ir tikiuosi bus greitai priimti sprendimai tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos, kad sankcijų apėjimas arba bandymas nuslėpti turtą būtų taip pat laikomi kriminaliniais nusikaltimais, kurio pasekmė būtų turto konfiskavimas“, – aiškina M. Vaščega.

Jis pažymi, kad tokios sankcijos pritaikytos pirmą sykį – teisinė bazė, kaip tai turėtų būti atliekama ir ką toliau būtų galima daryti su tuo turtu, skirtingose ES narėse skiriasi.

„ES laikomas ir areštuotas turtas tų žmonių, kurie prisideda prie Rusijos režimo finansavimo. Nuo pat pradžių EK siekė padėti sukoordinuoti ir atrasti geriausias praktikas, kaip atrasti tą turtą, nes nebūtinai visada juodu ant balto parašyta, kad jis priklauso konkrečiam sankcijų sąraše esančiam asmeniui. Galbūt asmuo yra naudos iš to turto gavėjas. Taigi siekiama rasti geriausius būdus identifikuoti ir areštuoti turtą“, – dėsto M. Vaščega.

Analitikas: Vakarai dar nerado viso Rusijos centrinio banko rezervų

Vis dėlto praeitą savaitę pasirodęs tarptautinio analitinio centro „Atlantic Council“ tyrimas parodė, kad Vakarai vis dar ieško ne tik oligarchų turto, bet ir Rusijos centrinio banko rezervų.

Rusijos centrinio banko vasario mėnesį paskelbtoje ataskaitoje buvo nurodyta, kad šios atsargos sudaro 300 mlrd. dolerių. Tačiau, anot tyrimo, nustatyti, kur laikoma didžioji dalis Rusijos valiutos iki šiol nepavyko.

Rusijos centrinis bankas

„Atlantic Council“ analitikas Charlesas Lichfieldas tvirtina, kad nei JAV, nei kitoms Vakarų šalims nepavyko perimti didžiosios dalies Rusijos centrinio banko atsargų užsienio valiuta, „nes jos tiksliai nežino, kur jos yra“.

Eksperto teigimu, Vakarų šalys užblokavo tik 80–100 mlrd. dolerių vertės Rusijos valiutos atsargų.

„Atlantic Council“ privatūs pokalbiai su JAV ir užsienio valdžios institucijomis rodo, kad bendras nustatytas turtas yra mažiau nei trečdalis 300 milijardų dolerių vertės, todėl vyksta intensyvus konsultavimasis, siekiant nustatyti, kur yra likusi dalis ir kuriai Rusijos institucijai kas priklauso“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

„Tačiau Rusijos centrinis bankas taip pat neturi prieigos prie likusių sumų“, – per praėjusią savaitę vykusią konferenciją pažymėjo analitikas.

Anot tyrimo, šiuo metu tebeieškoma, kur gali būti laikoma Rusijos valiuta: Azijoje, Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje yra šalių, kurių bankai gali neatsiliepti į Vakarų užklausas.

Tyrimo nekomentuoja

EK atstovai šio tyrimo ir paskelbtos informacijos nekomentuoja. EK atstovybės Lietuvoje vadovas galėjo tik patvirtinti, kad minimi 300 mlrd. dolerių yra EK žinioje.

„300 mlrd. dolerių – tie skaičiai, kuriais mes „operuojame“. Galiu patvirtinti, bet sunku komentuoti, ką kuri ekspertų grupė galvoja. Turbūt jiems geriausia būtų komentuoti“, – pažymi M. Vaščega.

Paklaustas, ar tai, kad galimai vis dar nežinoma, kur yra didžioji dalis Rusijos valiutos atsargų, galėtų būti priežastis, kodėl Vakarai nesiryžta konfiskuoti šio turto, pašnekovas pirmiausia atkreipia dėmesį į šalių teisines sistemas.

„Nemanau, kad taip yra. Tiesiog turime būti užtikrinti su tais sprendimais, kuriuos mes priimame. Turime žinoti, kad tie sprendimai, kuriuos darome, atitinka mūsų teisines sistemas ir atrasti būdų (konfiskuoti turtą – red.). Mes ieškome tų būdų, bet jie turi būti tinkami mūsų teisinei sistemai“, – komentuoja EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Europos Komisija

EK atstovai Delfi pažymėjo, kad ES valstybės narės privalo pranešti apie įšaldytą į atitinkamą sąrašą įtrauktų asmenų turtą, tačiau neprivalo pranešti apie įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą.

„Mūsų pateikiama informacija labai priklauso nuo to, ką gauname iš ES valstybių narių. Šio proceso metu siekiame kuo didesnio skaidrumo, todėl valstybes nares raginame tiek politiniu, tiek techniniu lygmeniu sparčiai ir reguliariai dalytis informacija su EK įsteigta Turto įšaldymo ir areštavimo darbo grupe“, – nurodyta Delfi atsiųstame komentare.

Pasak „Atlantic Council“ tyrimo, kuris remiasi viešai sausio 1 d. paskelbtais Rusijos centrinio banko duomenimis, iš viso Vakaruose laikoma apie 316 mlrd. USD Rusijos centrinio banko valiutos rezervų.

Atsargos laikomos kiekvienos šalies centriniame banke: Vokietija turi 96 mlrd. USD, Prancūzija 61 mlrd. USD, Japonija 57 mlrd. USD, JAV 39 mlrd. USD, JK 31 mlrd. USD, Kanada 17 mlrd. USD ir Austrija – 15 mlrd. USD.

Vis dėlto viešumoje trūksta informacijos apie tai, kiek ir kuri šalis turi ir jau įšaldė Rusijos centriniam bankui priklausančio turto.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)