aA
Nuo sausio pirmosios dienos įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimai atveriantys galimybę tam tikrais nereceptiniais vaistais prekiauti ne tik vaistinėse, bet ir kitose mažmeninės prekybos vietose. Tačiau pačiomis pirmomis sausio dienomis vaistų degalinėse ar parduotuvėse tikrai nerasime. Prekybininkai dar tik aiškinasi nustatytus vaistų sąrašus, licencijų gavimo tvarką ir kitus apribojimus. Pastebima, kad dalį verslų tai gali net atbaidyti nuo minties iš viso prekiauti vaistais.
© DELFI / Domantas Pipas

Nuo sausio 1 dienos mažmeninės prekybos vietos gali prekiauti tais nereceptiniais vaistais, kurie yra įtraukti į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) patvirtintą sąrašą. Taip pat, norint vaistais prekiauti, reikės pateikti atitinkamus dokumentus ir gauti licenciją.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nustatė ir daugiau papildomų apribojimų. Mažmeninėms prekybos įmonėms vaistus draudžiama parduoti asmenims iki 16 metų, taip pat draudžiama gyventojui vienu kartu parduoti daugiau kaip vieną vaistų pakuotę, kurio bendrinis pavadinimas yra tas pats. Degalinėse ar parduotuvėse taip pat gyventojai neįsigis vaistų su nuolaida.

„Siekiant skatinti žmones atsakingai rinktis nereceptinius vaistus ir atsižvelgiant į tai, kad mažmeninės prekybos įmonėse nedirba farmacijos specialistai (nebus teikiamos farmacinės paslaugos), Farmacijos įstatyme nustatytas draudimas mažmeninės prekybos įmonėse pateikti bet kokią informaciją apie parduodamus vaistus, išskyrus tokią informaciją kaip „Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį, jei jo nėra – informaciją ant išorinės pakuotės, ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai“ ir pan. Taip pat Farmacijos įstatyme yra draudimas mažmeninės prekybos įmonėms taikyti nuolaidas parduodamiems vaistams. Manome, kad šių priemonių pakanka, kad pacientai mažmeninės prekybos įmonėse nebūtų skatinami įsigyti jiems nereikalingų vaistų ir juos neracionaliai vartoti“, – DELFI komentuoja SAM Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė.

Pridedama, kad prievolės parduotuvėms įdarbinti farmacijos specialistą nebuvo numatyta, nes parduotuvės galės prekiauti tik labai ribotu sąrašu vaistų (apie 50 vaistų), kurie yra skirti lengviems ligos simptomams gydyti.

Jei dar įvedė papildomus apribojimus, tai tikrai mūsų tas klausimas nedomins. Aš pats dar privačiai turiu ir mažą parduotuvę, kur galimai būtų interesas prekiauti, bet šiai dienai man to intereso nėra, nes jei yra visokie licencijavimai ir dar kažkas, ko kitose Europos šalyse nėra, tai mes čia tik geriname kabutėse verslo sąlygas.
Vidas Šukys

Dalis prekybos tinklų galimybę prekiauti vaistais dar tik svarsto

Sausio pirmosiomis dienomis vaistų didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse dar tikrai neišvysime. „Lidl“ ir „Norfa“ kol kas dar tik analizuoja tokią galimybę.

„Didelėje dalyje „Norfa“ parduotuvių veikia „N“ vaistinės. Dėl prekybos vaistais kitose „Norfa“ parduotuvėse, kuriose nėra „N“ vaistinių, bus apsispręsta artimiausiu metu“, – komentuoja „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

„Šiuo metu analizuojame galimybes, tačiau konkrečios pozicijos kol kas neturime“, – informuoja „Lidl“ Komunikacijos vadovas Valdas Lopeta.

Prekybos tinklo „Rimi“ Viešųjų ryšių vadovė Giedrė Buivydienė teigė, kad šiuo metu galimybė prekiauti vaistais yra svarstoma ir vertinama, kaip tai įgyvendinti.

„Vaistinėse leistinais vaistais galima prekiauti ir savitarnoje, t.y. išdėstyti leistinus vaistinius preparatus lentynose, kur pirkėjas gali pats juos pasiimti ir tada atsiskaityti, tuo tarpu prekybos centruose tokia prekyba nebus galima. Remiantis įstatymu, leistinais vaistais prekybos centruose bus galima prekiauti tik aptarnaujant parduotuvės darbuotojui – nors tai nėra patogu pirkėjui, savitarnos prekyba čia nebus galima.

Taigi turime išspręsti nelengvą užduotį ir surasti sprendimą, kad pirkėjui būtų iš tiesų patogu apsiperkant prekybos centre įsigyti leistinų vaistų. Tad nuo sausio 1–osios vaistais mūsų parduotuvėse prekiaujama dar nebus“, – DELFI praneša G. Buivydienė.

Prekybos tinklas „Maxima“ jau priėmė sprendimą, kad nereceptiniais vaistais prekiaus, tačiau tikrai ne nuo pat pirmosios sausio dienos, kadangi dar reikia išnagrinėti Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą vaistų sąrašą, licencijavimo tvarką.

„Atsižvelgdami į klientų lūkesčius turėti platesnes galimybes įsigyti paprasčiausių vaistų, ruošiamės nuo kitų metų pradėti jais prekiauti. Tačiau apie asortimento dydį, vaistais prekiausiančių parduotuvių skaičių ar vaistų išdėstymą lentynose šiandien dar anksti detaliau kalbėti. Šiuo metu dar vyksta pasiruošimas – tikslinamas galutinis vaistų sąrašas, tvarkomi licencijų klausimai“, – DELFI nurodo „Maximos“ atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis.

Prekybos tinklas „Iki“ taip pat jau nusprendė prekiauti vaistais, tačiau prieš tai taip pat turės dar pasirūpinti licencija.

„Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius žadame pasinaudoti galimybe prekiauti vaistais, kurie atitinka įstatyme nustatytas sąlygas. Siekiame sudaryti galimybes gyventojams įsigyti būtiniausius vaistus, kai vaistinės nedirba ar yra pernelyg nutolusios nuo jų gyvenamosios vietos.

Prekiauti nereceptiniais vaistais „Iki“ prekybos centruose pradėsime gavę licenciją ir suformavę pirkėjams tinkamiausią asortimentą. Prašymą licencijai gauti planuojame pateikti naujųjų metų pradžioje“, – nurodė „Iki“ Komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Apribojimai dalį verslo atbaidys

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys DELFI patikina, kad gyventojai tikrai neturėtų tikėtis sausio 2 dieną parduotuvėje ar degalinėje išvysti vaistų. Kadangi licencijų tvarka paruošta tik paskutinėmis gruodžio dienomis, daug kas nespės jų susitvarkyti ir išsiimti iki sausio 1 dienos. Maža to, jo nuomone, dalis prekybviečių ar degalinių iš viso nesiims prekiauti vaistais dėl daugybės įvestų apribojimų.

„Tam tikros prekybos sąlygos jau ties pirminiu įstatymu mūsų netenkino – tiek amžiaus cenzas, tiek prekės padėjimas į tam tikrą vietą. Jei dar įvedė papildomus apribojimus, tai tikrai mūsų tas klausimas nedomins. Aš pats dar privačiai turiu ir mažą parduotuvę, kur galimai būtų interesas prekiauti, bet šiai dienai man to intereso nėra, nes jei yra visokie licencijavimai ir dar kažkas, ko kitose Europos šalyse nėra, tai mes čia tik geriname kabutėse verslo sąlygas.

Manau, kad dalies ūkio subjektų tas dalykas nedomins. Licencijos paprastai yra per mėnesį išduodamos. Vyriausybė tik praėjusį ketvirtadienį kažkokius priėmė dokumentus. Tai aš gruodžio 31 d. ar sausio 2 d. tikrai negausiu dar licencijos. Visa šita situacija nusikels į sausio mėnesį. Be to, Vaistų kontrolės tarnyba turbūt filialų neturi, bus Vilniuje, tai žmogui iš Mažeikių ar Ariogalos dar važiuoti reikės, teikti dokumentus. Tai bus sudėtingas procesas. Be to, neaišku kokių dokumentų reikės, aš galiu kurių nors šiai dienai iš karto neturėti. Tas procesas užsitęs.

Gerai, tarkime ta licencija bus išduodama tokiu būdu kaip alkoholio prekybos, kai nėra keliama kažkokių didelių reikalavimų. Ji išduodama, bet ji kainuoja. Tai jei dar ir šita licencija kainuos? Įvertinus, kad yra fiksuota marža vaistų pardavimas, klausimas kada man atsipirks, nes čia ne alkoholis ar cigaretės, kurių didesniais kiekiais perka. Be to, yra vaistų galiojimo terminai. Iškyla krūva problemų“, – įsitikinęs V. Šukys ir prideda, kad gali būti jog visą sausio mėnesį niekas nepradės prekiauti.

Jis taip pat komentavo, kad tokie apribojimai, kaip amžiaus cenzas, parduodamas kiekis, vaistų laikymo vieta yra pertekliniai apribojimai.

„Dabar nuo 18 metų prašome dokumento parduodant energetinius gėrimus ir tabaką, nuo 20 metų už alkoholį, tai čia būtų dar ketvirta kategorija – nuo 16 metų prašyti, jei žmogus citramono ateis nusipirkti. Keturi kontrolės punktai. Tai yra absurdas.

Be to, dar reikia surasti parduotuvėje ar degalinėje atskirą vietą, kur aš matomoje vietoje tuos vaistus padėčiau. Klausimas tik, ar tai skaitysis kaip reklama ar ne, o gal juos reikės laikyti padėjus po prekystaliu ir žmogus atėjęs turės paklausti ar aš turiu to ar ano? Be to, kas uždraus, kad degalinėje vieną pakelį nusipirks, šalia degalinės mažoje parduotuvėje dar vieną pakelį? Ir kitoje gatvės pusėje dar vieną pakelį kitoje degalinėje. Tas apribojimo principas absoliučiai paranda logiką“, – aiškino V. Šukys.

Anot jo, valdžia iš vienos pusės suteikia verslui suteikia galimybes, tačiau tuo pačius iš kitos pusės apkrauna papildomais apribojimais.

„Aš labai seniai visiems sakiau, visais tais dirbtinais apribojimais valstybė niekina ir menkina savo piliečius kaip neišprususius ir neišmanančius žmones. Pats prekybos vaistais principas, kuris buvo išplėstas, buvo skirtas tam, kad žmogus įsigytų tų vaistinių preparatų ne darbo metu, nakties metu degalinėse ir ekstra atveju, kuris jam reikalingas. Tai vaistai nėra kažkokia masinė prekyba, kad stovės eilės pas mus ir mes darysime akcijas“, – prideda Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius.

Vaistų degalinėse ir parduotuvėse neatsirado: koją kiša apribojimai
© DELFI / Domantas Pipas

Vaistines piktina ne vienodos konkurencinės sąlygos

Lietuvos vaistinių asociacija savosios pozicijos nekeičia ir toliau tvirtina, kad įstatymas sukuria ne vienodas konkurencines sąlygas vaistinėms ir kitoms mažmeninės prekybos vietoms. Teigiama, kad vaistinės reguliuojamos daug griežčiau nei keliami reikalavimai mažmeninės prekybos vietoms.

„Farmacijos sektorius griežtai reguliuojamas valstybės nuo vaisto patekimo į rinką iki vaistų tvarkos išdavimo, reikalavimų vaistinėms dėl prekybos vietos, specialistams reikalavimų, kurie išduoda vaistus. Manome, kad visur visiems turėtų būti taikomi vienodi reikalavimai, nes visur vaistais prekiaujama ir visai nesvarbu ar tai vaistinėje, ar mažmeninės prekybos vietoje, ar degalinėje. Tvarka visur turėtų būti vienoda, nes visur parduodamas tas pats produktas – vaistas. Vaistas yra specifinė prekė – tiek kompetencija specialistams, laikymo sąlygoms, ir kiti sanitariniai higienos reikalavimai.

Jeigu imti prekybą degalais, tai ji irgi taip pat griežtai reglamentuojama, nustatytos sąlygos, licencijos, tvarkos, apskaita ir t.t. Su vaistais lygiai tas pats. Ir čia ne bandelė, ne kažkokios mašinos priežiūros priemonės, kur prekiaujama degalinėje. Tai skirtingi dalykai ir turi būti vienodi reikalavimai dėl saugumo, pacientų konsultavimo, taip pat ir reikalavimai vaistų laikymui, pardavinėjančio žmogaus kompetencija“, – įsitikinusi Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Pasak jos, atlikus teisės aktų analizę matyti, kad sukuriamos tokios sąlygos, jog vaistinės tampa diskriminuojamos. Vis dėlto ji nemano, kad toks įstatymas paskatins žmones pirkti daugiau vaistų nei jiems iš tiesų reikia.

Nustatytame sąraše – vaistai lengviems simptomams pašalinti

Pasak SAM Farmacijos departamento direktorės G.Krukienės, vaistai yra ypatinga prekė, kurios netinkamas vartojimas gali pakenkti žmonių sveikatai, sukelti paciento neįgalumą ar net mirtį. Dėl to pacientai, norėdami pasikonsultuoti su vaistininku, kaip ir dabar, visus vaistus turėtų įsigyti vaistinėse.

„Tačiau būna atvejų (pvz., nakties metu) kai pacientui skubiai prireikia vaistų lengviems simptomams pašalinti ir pacientas žino kaip juos vartoti, tačiau nėra arti dirbančios vaistinės. Todėl buvo numatyta galimybė pacientams tam tikrus vaistus, leisti įsigyti mažmeninėse prekybos įmonėse“, – sako ji.

Pavyzdžiui, į sąrašą įtrauktiems vaistams yra nustatyti tokie kriterijai: į vaisto sudėtį įeina tik viena veiklioji medžiaga, vaistas yra skirtas suaugusiesiems ir (ar) vaikams nuo 12 metų, vaisto, vartojamo per burną, sudėtyje nėra etanolio. Tad bus galima prekiauti tik tam tikrų grupių vaistais. Pavyzdžiui, nesteroidiniais antipiretiniais vaistais, tokiais kaip acetilsalicilo rūgštis, nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, tokiais kaip ibuprofenas. Taip pat vaistais priklausomybei nuo tabako gydyti, vietiškai vartojamais vaistais, skirtais burnos ertmės ir ryklės ligoms gydyti, antiseptiniais vaistais, antihistamininiais vaistais, tokiais kaip loratidinas, ir pan.

Tačiau, jeigu pacientas nori pasitarti su specialistu dėl vaistų vartojimo, jis kaip ir dabar turėtų įsigyti juos tik vaistinėje.

G. Krukienė prideda, kad šiuo metu vien tik kompensuojamųjų vaistų yra 1819 pavadinimai, receptinių vaistų – per 35 000, nereceptinių vaistų – beveik 2000, o mažmeninės prekybos vietose bus prekiaujama tik apie 50 skirtingų vaistų.

„Todėl mažmeninės prekybos įmonės negalės pakeisti vaistinių, tačiau dalis pirkėjų tam tikrais atvejais rinksis alternatyvią vaistinei pardavimo vietą“, – konstatuoja ji.

Kokius vaistus bus galima įsigyti ne tik vaistinėse
Kokius vaistus bus galima įsigyti ne tik vaistinėse
© SAM nuotr.

SAM informuoja, kad Juridinis asmuo turės pateikti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai - deklaraciją, kurioje nurodo konkrečią veiklos vietą (adresą), deklaruoja atitiktį FĮ nustatytiems reikalavimams (patalpos, nepriekaištinga reputacija), įsipareigoja pateikti Licencijavimo nutarime nurodytus dokumentus ir sumokėti rinkliavą.

Tuomet veiklą bus galima vykdyti ir kitą dieną po deklaracijos pateikimo. Tačiau per 1 mėnesį reikės pateikti dar papildomų dokumentų, kuriuose nurodyta tokia informacija kaip juridinio asmens rekvizitai, patalpų, kuriose bus parduodami vaistiniai preparatai, identifikacinis numeris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (duomenys reikalingi įvertinti ar patalpos atitinka Farmacijos įstatyme nustatytus reikalavimus) bei juridinio asmens vadovo ir kitų darbuotojų, kurie iki deklaracijos pateikimo veikė juridinio asmens vardu, vardas, pavardė, asmens kodas (duomenys reikalingi vertinant atitiktį Farmacijos įstatymo reikalavimams dėl juridinio asmens nepriekaištingos reputacijos).

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skandalas dėl pinigų plovimo „Swedbank“ kirto skaudžiai: prarado milijardus, reputacijai – smūgis (194)

Pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio vieno didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“...

Vilniaus centre 2021-aisiais įsikurs STEAM mokslo centras (2)

Sostinės centre, vietoje Vilniaus universiteto (VU) Planetariumo, po dvejų metų turėtų atsirasti...

Profesorius Gylys pažvelgė į ekonomiką kitaip: patys naikiname tai, kas mums brangu (87)

Susitelkiame į detales, individualizmą ir nebematome viso konteksto. Tokią žinutę Vilniaus...

Paneigė sovietinės nostalgijos mitus: tais laikais mūsų pramonė klestėjo, po to ją sunaikinom ir nieko nebesukūrėm (3023)

Vienas iš gajausių mitų yra mitas apie Lietuvos pramonės likimą. Jeigu keliais žodžiais, ją...

Slovakija skubiai nurodė patikrinti lenkiškos mėsos siuntas (6)

Slovakija penktadienį nusprendė skubiai įvesti patikras jautienos importui iš Lenkijos ,...

Top naujienos

Rusija atvėrė slaptą teritoriją: vietiniai ne tik nesutinka ten vežti žurnalistų, bet net nenori garsiai minėti pavadinimo (81)

Šichanų miestelis, kuriame buvo kuriamas sovietinis cheminis ginklas, neseniai tapo prieinamas...

Jauniausia troleibuso vairuotoja seka tėvo pėdomis: mergvakariai, miręs keleivis ir keisčiausias prašymas (65)

Prieš porą savaičių Vilniaus gatvėmis išriedėjo jauniausia troleibuso vairuotoja Justina...

Lietuvos atstovas šių metų „Eurovizijoje“ Jurijus Veklenko: viduje aš ruošiau laimėtojo dainą pildoma (457)

Paaiškėjus, kad šių metų „Eurovizijos“ konkurse Lietuvai atstovaus atlikėjas Jurijus...

Valančiūnas lemiamu metu surengė tikrą šou: pataikė tritaškį ir buvo per plauką nuo sezono rekordo (5)

Į Lietuvą ir atgal susitvarkyti savo dokumentų suskraidęs Jonas Valančiūnas grįžo į NBA...

„Lentpjūvė iš pragaro“ – viena brutaliausių Antrojo pasaulinio karo paslapčių (154)

Po daugiau nei 70 metų tylos į viešumą braunasi viena ilgiausiai saugotų ir siaubingiausių...

Orai: ateina pavasaris (10)

Sekmadienį mūsų šalyje debesys pamažu plonės, vakariniuose rajonuose vis dažniau pasirodys...

Unikauskas pataria – ką daryti, kad nereikėtų vaistų: sveikata priklauso nuo 4 dalykų (52)

„Mūsų sveikata nemažai priklauso nuo mūsų pačių, tik labai svarbu laikytis keturių...

Skandalas dėl pinigų plovimo „Swedbank“ kirto skaudžiai: prarado milijardus, reputacijai – smūgis (194)

Pinigų plovimo skandalo centre atsidūrusio vieno didžiausių Švedijos bankų „Swedbank“...

Laidotuvių tradicijos keičiasi kardinaliai: organizatorė išklojo keistus lietuvių pageidavimus (31)

Dar prieš kelerius metus išgirdę žodį „ laidotuvių planavimas “, daugelis turbūt būtų...

Kūdikiui atliko labai neįprastą operaciją: ar jos reikia, išduoda ir veidas (26)

„Gimė gražus kūdikis, o vėliau galvos forma ėmė keistis, ar tai normalu?“, – Vaikų...