„Jeigu vertinti eksportą detaliau, jį tikslinga skirstyti į lietuviškos kilmės prekes, kurios pagamintos mūsų pramonės, ir reeksportą, kai prekės perkamos kitose šalyse ir pervežamos į Rusiją. Jeigu susikoncentruotume į mūsų pramonę, tai tokiu atveju Rusija mums praeitais metais buvo tik 18 vietoje. Todėl Rusija tikrai nėra pagrindinė eksporto rinka mūsų pramonei. Vis dėlto tam tikroms pramonės šakoms ji svarbi, nemažai gėrimų eksportuojama ir panašiai“, – Eltai sakė V. Ivanovas.
Anot jo, didžioji importo dalis iš Rusijos tenka žaliavai, kurią perdirbus Lietuva eksportuoja į kitas rinkas.
„Iš Rusijos importuojame labai daug ir tai tikrai mūsų didžiausia importo rinka, bet reikia suprasti, kad apie 80 proc. viso importo yra mineralinis kuras: žaliavinė nafta, kurią įveža viena gamykla, ją perdirba, parduoda vidaus rinkoje ir eksportuoja į kitas užsienio rinkas. Be naftos iš Rusijos taip pat importuojame geležį, plieną, visokiausias iškasenas, žaliavinę medieną, trąšas. Mūsų pramonei Rusija yra svarbi žaliavų tiekėja“, – Eltai teigė „Versli Lietuva“ tyrimų vadovas.
V. Ivanovo teigimu, prieš embargą Rusija buvo viena pagrindinių rinkų mūsų maisto pramonei, tačiau po jo įmonėms teko diversifikuoti eksporto kelius Vakarų Europos link.
„Labai didelė dalis maisto produktų atiteko Rusijos rinkai. Kai buvo įvestas embargas iš Rusijos pusės maisto produktams, tai visas maisto pramonės spektras buvo priverstas persiorientuoti į kitas rinkas. Tas užtruko gal porą metų. 2017 m. pabaigoje jau matėme, kad maisto pramonės sektorius pilnai atsigavo ir viršija kiekius tuos, kurie buvo iki to embargo įvedimo. Persiorientavo labai stipriai į Vakarų Europos rinkas“, – sakė jis.
„Versli Lietuva“ atstovo manymu, kol kas sunku prognozuoti, kaip keisis prekybos santykiai su Rusija.
„Sunku pasakyti, bet manau, kad kiekvienas verslas, jei mato galimybę kažkur parduoti brangiau, tai tikrai svarstys ir vertins tas rizikas, ar apsimoka, ar ne. Grįžimas į rinką susijęs su investicijoms, kurios retai kada atsiperka per pirmus metus. Šioje vietoje kiekviena konkreti įmonė turės vertinti tą tikėtiną grąžą ir reikalingas investicijas, kad grįžtų arba naujai įeitų į Rusijos rinką“, – teigė V. Ivanovas.
„Ką rodo kiti sektoriai, kai buvo galimybė, kai atsigavo Rusijos ekonomika, tai kai kurie pasinaudojo ta proga ir eksportavo. Jei tos galimybės, politinė aplinka bus tam palanki, galimai kažkiek matytume pagyvėjimą“, – pridūrė jis.
Kaip ELTA jau rašė, šių metų sausį-rugsėjį, remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuva daugiausia eksportavo į Rusiją (13,4 proc.), Latviją (9,6 proc.), Lenkiją (8,2 proc.) ir Vokietiją (7,7 proc.).
Daugiausiai importavo iš Rusijos (16,5 proc.), Lenkijos (11,8 proc.), Vokietijos (11,5 proc.), Latvijos (7 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Vokietiją (9,6 proc.), Lenkiją (8,9 proc.), Latviją (7,9 proc.), Švediją (6,6 proc.) ir Jungtines Valstijas (5,4 proc.).
