Grįžęs iš Europos centrinio banko valdančiosios tarybos posėdžio Vitas Vasiliauskas žurnalistams pasakojo, kokių permainų galima tikėti artimiausioje ateityje.
„Vertinimas toks: temperatūra yra pakilusi, ką aš sakiau ne kartą. Ar reikės imtis kokių nors priemonių, matysime. Girdžiu, visokių pasvarstymų – gal viskas „tvarkoje“ ir panašiai, bet tie, kas komentuoja, turėtų prisiminti 2006 – 2007 metus ir atsiversti užrašus, ką tada kalbėjo“, – apie nekilnojamojo turto rinkos situaciją kalbėjo jis.
Pirmininkas priminė, kad šiuo metu yra įtempta situacija šalies darbo rinkoje. Fiksuojamas nemenkas darbo užmokesčio didėjimas, kita vertus didėja ir bendrasis vidaus produktas (BVP). Neskaičiuojant padidintų alkoholio akcizų įtakos, infliacija Lietuvoje esą panaši kaip ir kitose Baltijos šalyse. Tačiau kitąmet, LB prognozėmis, kainų augimas turėtų sulėtėti iki 2,2 proc.
„Taip, kaitimo požymiai yra, bet negalime lyginti situacijos, kuri buvo prieš krizę. Ekonominiai pagrindai visiškai kitokie. Kreditavimas auga daug mažiau kaip BVP. Nėra taip, kad visas ekonomikos augimas remtųsi vien didžiuliu kreditavimu.
Viešojo sektoriaus išlaidų augimas yra valdomas. Situacija eksporto rinkose nėra bloga, juolab kad euro kurso pokyčiai nepaveiks mūsų pagrindinių rinkų, nes jos yra euro zonoje. Kol kas aš nematau, dėl ko reikėtų sakyti, kad dangus griūna.
Be jokios abejonės, iššūkiai yra akivaizdūs. Konkurencingumo klausimai ir pan., bet, kad sakyčiau, jog naktį atsikėlus išpila šaltas prakaitas, tai ne“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Vis dėlto perklaustas, kad galbūt nereikia laukti, kol dangus pradės griūti ir situacija taps bloga, jis svarstė, kad blogiausiam scenarijui reikėtų ruoštis jau dabar.
„Mano įsitikinimu, dabar esame dar ne ekonominio ciklo viršūnėje, bet pakilime. Ką daro apdairus žmogus? Jis pradeda galvoti, o kas bus, kai būsiu rato apačioje?
Kažkaip bandau tam ruoštis ir galvoju apie tam tikrus rezervus, atsargas ir pan. Todėl svarbu visiems „neužsvaigti“ ir pradėti galvoti, kas bus, jeigu ateitų blogi laikai.
Pamokas turime: turėjome daug pajamų iki krizės, padarėme sprendimus išlaidų srityje. Manyta, kad dabar turime pinigų ir jie bus per amžius amžinuosius, o tada teko iš karto įjungti rankinį stabdį ir vos neiškritome per priekinį langą“, – vaizdžiai aiškino LB vadovas.
Jo požiūriu, jeigu valdantieji itin didins valstybės biudžeto išlaidas, pvz., numatys daug lėšų vaiko pinigams, kitoms reikmėms, teks galvoti apie papildomu pajamų šaltinius.
V. Vasiliauskas taip pat tikino, kad bent kol kas Europos centrinis bankas neketina keisti bazinės palūkanos normos, nuo kurios priklauso ir tai, kiek palūkanų bankams mokės paskolas paėmę gyventojai.
„Bazinė palūkanų norma išliks tokiame pačiame lygyje dar pakankamai ilgai po (kiekybinio skatinimo) programos užbaigimo – tai buvo dar kartą pakartota. Rinkos tikėjosi, kad palūkanų normos kilimas galimas maždaug 2018 m. pabaigoje, dabar rinkos to tikisi 2019 m. antrąjį ketvirtį.
Tikėtis pokyčių artimiausiai metais tikrai negalima, aš manau, tai tolimesnės ateities klausimas. Dabartinė (kiekybinio skatinimo) programa baigiasi šių metų pabaigoje, bet prasidėjo diskusijos dėl kalibracijos perspektyvoje. Yra įvairūs scenarijai, bet metų pabaigoje pati programa nesikeis“, – aiškino pirmininkas.
