Dviejų lietuviškų bankų griūtys, trijų kredito unijų veiklos sustabdymas, lig šiol didžiausia Lietuvos banko (LB) struktūrinė pertvarka ir bemaž ketvirtadaliu sumažintas darbuotojų skaičius – toks yra Vito Vasiliausko darbo LB kraitis vos per dvejus metus.
V. Vasiliauskui tai buvo sunkūs metai. Kai 2011 m. dar dirbdamas teisininku sulaukė prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymo tapti LB valdybos pirmininku, V.Vasiliauskas net negalėjo įsivaizduoti, kad šios pareigos taps vienu didžiausių iššūkių jo gyvenime ir sulauks tiek daug aršaus puolimo, šmeižto bei kaltinimų, lyg lavina užgriuvusių po sprendimo nacionalizuoti „Snoro“ banką.
Nepaisant skandalų ir ant jo kritusio įtarimų šešėlio, V. Vasiliauskas pasitikėjimo neprarado ir šiandien išlieka vienu Lietuvos valstybės tarnybos lyderių.
Savaitraščio „Veidas“ apklausoje dalyvavę aukščiausio rango valstybės tarnautojai ir savivaldybių merai LB valdybos pirmininką V. Vasiliauską šiemet išrinko Metų valstybės tarnautoju.
Reikia pripažinti, kad V. Vasiliauskas į LB atėjo pačiu nepalankiausiu metu, kai reikėjo priimti sprendimus, kuriuos būtų nelengva priimti bet kam, net pačiai tvirčiausiai asmenybei. Atėjo tuo metu, kai juo mažai kas tikėjo, tiksliau, netikėjo, kad jaunas teisininkas susitvarkys su tokiomis pareigomis, nors tada jokiomis bankų krizėmis net nekvepėjo, priešingai – juk Lietuvos ekonomika sėkmingai kapanojosi iš krizės. Ir štai praėjus vos pusmečiui nuo tada, kai V. Vasiliauskas buvo patvirtintas šalies centrinio banko valdybos pirminin ku, griuvo ketvirtas pagal dydį šalyje „Snoro“ bankas.
Kad ir kokia būtų viliojanti LB vadovo alga, tuo metu su V. Vasiliausku apsikeisti vietomis būtų norėjęs nebent visiškas beprotis.
Vienų mylimas, kitų nekenčiamas
Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko priimti sprendimai – radikalūs, tačiau jis neketina išduoti principų ir aukoti savo profesionalumo vardan populiarumo visuomenės akyse.
Prieš dvejus metus V. Vasiliauskui užėmus Lietuvos banko valdybos pirmininko postą, atrodė, kad jaunas, vos 37-erių metų, kuklus, centrinės bankininkystės srityje patirties neturintis teisininkas esminių permainų nesiims.
Finansų ir bankininkystės ekspertai prognozavo, kad jam reikės ilgai mokytis, kol galės savarankiškai strateguoti LB politiką. Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad po septynerių metų advokato darbo į LB vadovo kėdę atsisėdęs V. Vasiliauskas nebijo priimti nepopuliarų sprendimų.
Labiausiai didžiąją dalį visuomenės ir nemažai politikų ponas Vitas papiktino, kai LB valdyba prieš pusantrų metų nusprendė paskelbti bankrotą „Snoro“ bankui ir laikinajam administratoriui sumokėjo daugiau kaip 17 mln. Lt, nors jo darbo rezultatų nebuvo matyti.
Parlamentaras Algimantas Salamakinas net kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl turto iššvaistymo.
