Valiutų kurso grafikas parodo, kad per metus iki gegužės mėn. rublio naudojimas tarptautinių mokėjimų sistemoje smuko labiausiai iš visų didžiųjų kylančių ekonomikų valiutų, o labiausiai pakilo Kinijos juanis.
Pasaulinės tarpbankinių finansinių telekomunikacijų organizacijos (Society for Worldwide Interbank Financial Telecommunication – SWIFT) reitinge matyti, kad rublis smuktelėjo keturiomis pozicijomis į 18 vietą.
V. Putinas jau seniai skatina rublio naudojimą prekyboje ir finansinėse operacijose – tai dalis strategijos, kuria jis siekia, jo paties teigimu, pakeisti galių pusiausvyrą pasaulyje. Tačiau šios jo pastangos eina perniek, nes po kovo mėn. įvykdytos Krymo aneksijos ir JAV bei ES pradėjus Rusijai taikyti ekonomines sankcijas, sumažėjo Rusijos aktyvų paklausa.
„Dėl sankcijų rublio padėtis tapo sudėtinga, – liepos 2 d. telefonu iš Maskvos pakomentavo vyriausiasis „Veles Capital LLC“ analitikas Ivanas Manajenka. – Ši tendencija gali tęstis dar kurį laiką. Dėl sankcijų rublis asocijuojasi su papildoma rizika, ir bankams kartais tenka kreiptis į papildomus kontrahentus, tad rublio naudojimo kaina išauga.“
JAV ir ES paskelbė sankcijas prieš V. Putino vidaus aplinkos narius reaguodamos į krizę Ukrainoje. Rusijai grasinama platesnio masto ekonominėmis bausmėmis, kurios gali sužlugdyti verslo sektorių. Balandžio mėn. Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas pareiškė politikos strategams, jog šalis turi siekti, kad rublis taptų rezervine valiuta ir paragino kompanijas prekybą vykdyti vietos valiuta.
