aA
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Dainius Kreivys ryte plikydamas arbatą ar prausdamasis duše greičiausiai nesusimąsto apie ilgą kelią, kurį iki jo namų čiaupo įveikia vanduo. Kitaip nepolitikuotų ir neklaidintų visuomenės visiškai nepagrįstais „faktais“.
Valentinas Miltienis
© DELFI / Kiril Čachovskij

Atsakydamas į D.Kreivio DELFI publikuotą nuomonę noriu pabrėžti, kad vilniečiai iš čiaupo geria geriausią Europoje požeminį vandenį iš giluminių gręžinių, kurio kubas šiuo metu kainuoja tiek, kiek litras mineralinio vandens butelio parduotuvės lentynoje. Priminsiu – 1 kubinis metras yra lygus 1000 litrų.

Tik politikai turėtų atkreipti dėmesį, kad vanduo lentynoje, kaip ir dauguma produktų brangsta, o vilniečiai už kubą vandens moka tokią kainą, kokia buvo nustatyta net prieš 12 metų - vandens ir nuotekų tvarkymo kaina buvo peržiūrėta 2001 metais, o po 10-ies metų pertraukos, 2011 metų pabaigoje tik nežymiai pakoreguota neatsižvelgiant į padarytas ir daromas investicijas.

Tokių kainų, kokias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatė šių metų spalį, jau buvo prašoma prieš tris metus, tačiau komisijos sprendimas buvo kitoks ir jis didele dalimi įtakojo šiandieninę bendrovės finansinę situaciją.

Ir vis dėl to, vilniečiai moka vieną mažiausių kainų Lietuvoje, lyginant su kitais miestais - Panevėžiu (5,59 Lt/ kub. m) , Šiauliais (7,61 Lt/kub. m ). Pavyzdžiui Prienų ar Lazdijų gyventojai už kubą moka po 10 litų ir daugiau.

Vandens kainų palyginimas
Vandens kainų palyginimas
© .

Greičiausiai D.Kreivys nežino, kad vilniečiai subsidijuoja Švenčionių ir Šalčininkų rajonų gyventojus ir papildomai už tai moka po 16 ct už kiekvieną suvartotą vandens kubą. Dažnas vilnietis pamiršta, o gal kartais ir nežino, jog į kubo kainą įskaičiuotos ne tik vandens tiekimo, bet ir aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus atitinkančios nuotekų tvarkymo paslaugos. 2013 m. rugpjūtį pateiktoje 7-ojoje Europos komisijos ataskaitoje dėl miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo, Vilnius patenka į geriausiai nuotekas tvarkančių Europos miestų dešimtuką.

Ilgus metus kentėję nemalonius kvapus Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės gyventojai šiandien gali laisvai atverti namų langus – pernai Vilniaus miesto nuotekų valykloje pilnu pajėgumu pradėjo veikti modernūs dumblo apdorojimo įrenginiai. Iš viso projektui buvo skirta apie 176 mln. Lt. (didžioji dalis – ES lėšos), tačiau gerai valdant projektą, pavyko sutaupyti apie 20 mln. Lt. Tačiau šių įrenginių eksploatacija per metus bendrovės išlaidas padidina 17 mln. Lt, o šiuo metu galiojančiomis kainomis gautos pajamos niekaip nepadengtų paslaugų būtinųjų sąnaudų.

Per pastaruosius 13 metų UAB „Vilniaus vandenys“ jau yra įgyvendinę vandentvarkos projektų už daugiau nei pusę milijardo litų: per šį laikotarpį vandentiekio ir nuotekų tinklų padidėjo daugiau kaip 700 km ir prie tinklų prisijungė 25 tūkst. vartotojų Riešėje, Balsiuose, Tarandėje, Bajoruose, Pavilnyje, Kairėnuose-Galgiuose, Grigiškėse, Daliniškėse, N. Vilnioje, Gineitiškėse, Salininkuose ir kituose mikrorajonuose. Bendrovės ūkis išsiplėtė daugiau kaip 3 kartus. Todėl ir visos eksploatacinės išlaidos išaugo beveik 60 mln. Lt per metus.

Šiemet Bukčiuose statomi vandens gerinimo įrenginiai. Iš Bukčių vandenvietės vanduo tiekiamas Karoliniškių, Lazdynų ir Pilaitės mikrorajonų gyventojams. Užbaigus šio objekto statybas, kitų metų pabaigoje, 100 000 vilniečių gaus dar geresnės kokybės vandenį. Taip pat, suplanuota tiesti naujus vandentiekio ir nuotekų tinklus Šnipiškėse, Antakalnio soduose ir kitose miesto vietose.

Per pastaruosius penkerius metus sostinė išaugo, išsiplėtė, atsirado naujų mikrorajonų miesto pakraščiuose. Jei ne ES fondo dalinai finansuojami vandentvarkos projektai, toliau nuo miesto centro išsidėsčiusių mikrorajonų gyventojai dar ir šiandien vandenį semtų iš šulinių ir naudotųsi lauko tualetais. Arba mokėtų didžiulius pinigus už privačius vandens gręžinius, tinklus, jų priežiūrą, nuolatinius vandens kokybės tyrimus ir, žinoma, nuotekų tvarkymą.

2007-2013 m. panaudota 92 proc. ES skirtos paramos

Jau minėtuose 2010 – 2012 m. tarybose patvirtintuose plėtros planuose buvo numatyta investuoti 249,9 mln. Lt ES fondų lėšų. Tačiau po viešųjų pirkimų konkursų, planuotų objektų statybų vertės sumažėjo iki 160,93 mln. Lt., taigi atitinkamai sumažėjo ir poreikis ES paramai.

Kitaip tariant, griežtas viešųjų pirkimų sąlygų laikymasis ir kontrolė leido sutaupyti beveik 89 mln. Lt europinių ir tuo pačiu bendrovės pinigų (įmonei prie projektų įgyvendinimo reikėjo savo lėšomis prisidėti proporcingai mažesne dalimi). Čia galbūt reikia patikslinimo, kaip veikia ES paramos mechanizmas. Parama teikiama tik įgyvendinus darbus, pagal faktines išlaidas. Vadinasi, jei projektai įgyvendinti už 160,93 mln. Lt, tai tokia ir bus ES parama - nei daugiau, nei mažiau. Todėl viešai girdimi kaltinimai, esą bendrovė nesugebėjo pasinaudoti europine parama, yra absurdidški.

Be to, ES finansavimas nebuvo skirtas ir tokiems savivaldybės tarybos planuose patvirtintiems objektams kaip Pagirių, Šiaurinės Pilaitės, Kuprioniškių vienaukščių namų kvartalų tinklų plėtra. Čia vienam vartotojui reikalingos investicijos buvo per didelės ir neatitiko ES projektų finansavimo kriterijų. Dar viena priežastis, dėl ko dalies lėšų investavimas nusikelia vėlesniam laikui (jos niekur nedingsta) – papildomi darbai archeologiniams tyrinėjimams Eišiškėse, dėl rangovų restruktūrizavimo bylos iškėlimo užsitęsę darbai Salininkuose ir Buivydiškėse.

Kažkodėl įsivaizduojama, kad jei jau vandentvarkos ūkio plėtrą remia ES, tai vadinasi „Europa už viską sumoka „nuo...iki“. Būtų labai gerai, jeigu visi įgyvendinami projektai būtų finansuojami šimtu procentų. Deja, ES finansinės paramos intensyvumas yra 50-85 proc., o tai reiškia, kad likusią dalį turi dengti pačios vandentvarkos bendrovės. Tai ir yra pagrindinė UAB „Vilniaus vandenys“ skolinimosi priežastis.

Per pastaruosius dvejus metus buvo paimta 25 mln. Lt paskolų (iš jų šiuo metu panaudoti 13 mln.). Šios paskolos buvo paimtos Bukčių nugeležinimo įrenginių statyboms ir kitiems šiuo metu įgyveninamiems projektams. Paskolos yra gražinamos pagal sudarytus grafikus.

Kaltinimai neskaidriais viešaisiais pirkimais – dar vienas politikų pučiamas muilo burbulas. Dėl bendrovės vykdomų viešųjų pirkimų pastabų ar pretenzijų neturi nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Aplinkos projektų valdymo agentūra ar LR Aplinkos ministerija.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuva vėl tikisi sėkmingos šalies reklamos Kinijoje (1)

Lietuvą kaip patrauklią turizmui šalį kinams reklamuos Kinijos kelionių agentūra „Shanghai...

Perspėjimas: bankų padaliniai per Kalėdas pasitiks uždarytomis durimis (7)

Lietuvoje veikiančių bankų padaliniai Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, pasitiks uždarytomis...

Conte tikisi greitai susitarti su EK dėl Italijos biudžeto

Italijos ministras pirmininkas Giuseppe Conte penktadienį pareiškė besitikintis dėl kitų metų...

Vyriausybę šturmavo inovatyvios moksleivių verslo idėjos (1)

Penktadienį Vilniuje, LR Vyriausybėje, 196 mokiniai iš visos Lietuvos kalėdinėje mokinių...

ES vadovai susitarė dėl mažesnio euro zonos biudžeto projekto (5)

Europos Sąjungos ( ES ) vadovai penktadienį susitarė dėl virtinės euro zonos reformų, įskaitant...

Top naujienos

Miunchene – Krampuso viršus: kaip „Žalgirio“ vyrus sprukti privertė vokiškas siaubūnas pažymiai žaidėjams (1)

Kauno „Žalgirio“ vyrai antrą sezoną iš eilės iš Vokietijos savo gerbėjams lauktuvių...

Stebi Rusijos samdinių veiksmus: „Vagner“ nuo kitų skiriasi kardinaliai (188)

Spalio mėn. pradžioje Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė naują sąrašą Rusijos ir kitų...

JAV šokiravo demaskuotas „Google“ duomenų rinkimo tinklas: jie žino per daug (35)

Antradienį, įpusėjus Kongreso posėdžiui „ Google “ klausimais, Atstovų rūmų narys Tedas...

Naujausiuose prezidentiniuose reitinguose – nemaloni staigmena vienam iš lyderių (658)

Kelis mėnesius vis augęs konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės reitingas...

Užkalnis: kvepiu geru gyvenimu ir oro uostais (51)

Ermenegildo Zegna Uomo. Būna kvepalai, kurie taip tampriai susiję su kokia nors vieta arba sistema,...

Sociologas apie naujausius partijų reitingus: formuojasi kone dvipartinė sistema (38)

Partijų reitingo viršūnėje jau kurį laiką įsitvirtinę „valstiečiai“ ir konservatoriai....

Kalėdų stalas. Tikros šventės receptas – kepta žuvis po daržovių apklotu (1)

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant šventėms,...

Nuo kabelių tiesėjo iki vadovo: pasaulinėje IT įmonėje įsitvirtinęs lietuvis dalijasi karjeros patarimais

„Mano karjera prasidėjo nuo paprasčiausių darbų – sienų gręžimo ir kabelių tiesimo“,...

Sinoptikai perspėja iš anksto: siaus pūga (19)

Artimiausias kelias dienas Lietuvą nuklos sniegas, o temperatūra laikysis ties keliais laipsniais...

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (1387)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...