Dar 2014 m. vasarą, pradėjus veikti JADIS, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys džiaugėsi galėdami duomenis apie juridinių asmenų dalyvius pateikti nuotoliniu būdu, tačiau praktikoje kai kas susiduria su tam tikromis problemomis, kurios kelia sunkumų registruojant naujus įstatus, naujai išrinktus vadovus bei kitus duomenis.
Pagrindinė problema – sistemose nesutampantys duomenys
Prieš įregistruodamas pakeistus dokumentus „Registrų centras“ patikrina, ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime nurodyti duomenys atitinka akcininkų duomenis JADIS. Nustačius, kad akcininkų duomenų JADIS apskritai nėra arba jie nesutampa, prašymo nagrinėjimas atidedamas iki tol, kol jie bus pateikti JADIS. Juridinių asmenų registro tvarkytojas laikosi principinės nuostatos, jog duomenys apie akcininkus privalo būti nurodyti JADIS ir neatsižvelgia į tai, jog Juridinių asmenų registre akcininkų sąrašas yra įregistruotas kur kas seniau.
Vienas iš JADIS tikslų – kaupti duomenis apie juridinių asmenų dalyvius informacinių technologijų priemonėmis ir teikti turintiems teisę su jais susipažinti asmenims. Todėl visi duomenys apie akcininkus papildomai turi būti pateikti ir JADIS. Nors dar iki JADIS įdiegimo į Juridinių asmenų registrą buvo teikiami akcininkų sąrašai, kurie galėjo būti popieriniai arba elektroniniai (skenuoti), duomenys apie akcininkus registruojami nebuvo, todėl galimybės automatiškai perkelti akcininkų duomenis į JADIS nėra.
Kodėl taip sunku pateikti akcininkų duomenis?
Pateikiant akcininko duomenis į JADIS, privaloma nurodyti akcininko fizinio asmens vardą, pavardę ir asmens kodą. Praktikoje susiduriama su problema, kai juridinių asmenų dalyviai patys neteikia savo pasikeitusių duomenų juridiniams asmenims, kuriuose turi akcijų. Pasitaiko situacijų, kai juridinio asmens dalyviai yra fiziniai asmenys, o tas juridinis asmuo neturi tikslių duomenų apie savo akcininkus ir net nėra jų matęs.
Viena iš priežasčių, lėmusių tokios situacijos susidarymą, yra po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo buvęs valstybinių įmonių privatizavimas, kurio metu tokių įmonių darbuotojams buvo dalijamos akcijos. Neretai privatizuojant juridinį asmenį nurodant darbuotojų, gavusių akcijas, duomenis būdavo apsiribojama tik akcininko vardu, pavarde ir gimimo data arba adresu. Dažnai tokie darbuotojai dėl įvairių priežasčių ilgainiui pamiršdavo apie turimas akcijas, o jiems mirus akcijų paveldėtojai netgi nesužinodavo, kad tas žmogus turėjo akcijų, todėl niekur dėl jų paveldėjimo nesikreipdavo. Dažniausiai darbuotojai valdydavo labai mažą dalį akcijų, todėl jų nenoras dalyvauti juridinio asmens valdyme ir pasyvumas nedarė jokios reikšmingos įtakos juridinio asmens veiklai.
Taigi, esant tokiai situacijai, juridinio asmens vadovas praktiškai negali JADIS pateikti akcininkų sąrašo, nes neturi visų duomenų, reikalingų registruojant akcininko duomenis. Su panašia problema yra susiduriama ir tais atvejais, kai bendrovės akcininkas dar yra gyvas, tačiau nežinomas nei jo asmens kodas, nei adresas.
Kieno atsakomybė?
Akcinių bendrovių įstatyme įtvirtinta, jog uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašą pasirašo vadovas, kuris ir yra atsakingas už jo sudarymą bei duomenų pateikimą Juridinių asmenų registrui (JADIS tvarkytojui) laiku. Įstatyme taip pat numatyta, jog pasikeitus akcininko duomenims turi būti sudaromas ir naujas akcininkų sąrašas, nedelsiant po dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai apie savininkų pasikeitimą, gavimo. Tai gali būti įvairūs akcijų perleidimo sandoriai, teismų sprendimai, paveldėjimo teisės liudijimai.
Paveldėjimo atveju teisės aktai nenumato naujo akcininko pareigos per tam tikrą laiką pranešti juridiniam asmeniui apie akcininko pasikeitimą. Atsižvelgiant į tai, akcininkai (ypač smulkieji) dažnai nėra suinteresuoti pranešti juridiniam asmeniui apie akcininko ir jo duomenų pasikeitimą. Tokiu atveju analogišką pareigą turėtų numatyti teisės aktai, nes tik taip būtų užtikrinama, kad nauji akcininkai praneš juridiniam asmeniui apie akcininko pasikeitimus.
Galimi problemos sprendimo būdai
Kai bendrovės akcininkas yra fizinis asmuo ir yra žinomi jo vardas, pavardė bei tiksli gimimo data, informacija apie asmens kodą gali būti gaunama iš atitinkamų valstybinių registrų. Tačiau, jeigu tiksli asmens gimimo data nežinoma, kitų būdų sužinoti akcininko asmens kodą nėra. Tokiu atveju, bendrovės vadovas negali pateikti JADIS duomenų apie akcininkus – elektroninė sistema jų paprasčiausiai nepriima.
Ilgalaikis sprendimo būdas galėtų būti atitinkamų teisės aktų pakeitimai. Įstatymai turėtų numatyti, jog tais atvejais, kai žmogus akcijas įsigijo iki tam tikros dienos ir bendrovei nėra žinomas akcininko asmens kodas ar kiti jį identifikuojantys duomenys, pakanka nurodyti fizinio asmens vardą, pavardę ir atitinkamą pastabą, kad kitų identifikacinių duomenų bendrovė neturi. Be to, reikėtų numatyti, jog bendrovės vadovui negali būti taikoma atsakomybė už akcininkų duomenų nepateikimą tais atvejais, kai nežinomas akcininko asmens kodas. JADIS duomenų ir Juridinių asmenų registrui pateikto akcininkų sąrašo neatitikimas taip pat neturėtų būti neįveikiama kliūtis registruojant pakeistus įstatus, naujai išrinktus vadovus ar kitus duomenis, kurių neįregistravusios įmonės negali normaliai veikti.