„Būtina būti vienos nuomonės kaip niekada anksčiau“, - sakė V. Landsbergis.

Pasak jo, priešingu atveju, Lietuvai gresia susiskaldymas, o tuomet jau nebetoli ir iki valstybės subyrėjimo.

„Esame ant subyrėjimo slenksčio“ - atkreipė dėmesį V. Landsbergis.

Kalbėdamas apie Lietuvos ekonominius santykius su kaimyninėmis šalimis, V. Landsbergis verslininkų klausė.

„Ar mes norime turėti Kovo 11-osios Lietuvą, kuri turi būti demokratiška valstybe, ar mes tas vertybes galėsime mainyti kaip kokią prekę?, - klausė V. Landsbergis. - Ko mes verti, kaip Lietuva, kaip valstybė?“

Jis teigė, jog kol kas Lietuvos oponentai dar nėra tapę šalies priešais, nes Lietuvos sienos dar neperžengė kariai be skiriamųjų ženklų.

Krymas yra tarpinė stotelė, nes Rusija eina į Europos hegemoniją“, - dėstė V. Landsbergis.

Jis sako, jog Rusijos tikslas yra atskirti Europą nuo JAV įtakos. V. Landsbergis atkreipė dėmesį, jog dabartinė padėtis buvo prognozuojama ir signalizuojama, kaip grėsmės buvo juntamos ir 1990-ųjų pabaigoje, kai po ekonominių sankcijų galiausiai sekė ir fizinės jėgos panaudojimas.

„Užėmė aerodromą (Kryme - DELFI), kad nekiltų provokacijų. Tai gali užimti Lietuvą, Lenkiją, kad čia nekiltų provokacijų. Visuomet yra tas pats“, - teigė jis.

Lietuvai - testas

V. Landsbergis teigė, jog dabar Lietuvai yra ruošiamas testas, kai kenkiant verslui, stebima, ar verslas pradės reikšti nepasitenkinimą Lietuvos reiškiama parama Ukrainai, kurią V. Landsbergis vadino „Ukrainos nepardavimu“.

„Mums pasisekė laimėti laiko tam, kaip mes dabar gyvename, bet dabar ateina egzaminas, ar mes toliau taip gyvensime. Ar jūs grįšite į pavaldumą? Ir tas yra rodoma, estams – kitaip, latviams – dar kitaip ir vertinama, kaip kas reaguoja, - vardijo jis. - Ką daryti gyvenant šalia nepakaltinamo? Arba reikia turėti labai stiprias duris, arba stiprią policiją ir pačiam treniruotis, kad jis neateitų ir nedarytų su tavimi, ką nori.“

V. Landsbergis primena, kad dėl Rusijoje priimamų sprendimų kenčia ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinės įmonės, pavyzdžiui, yra nacionalizuotas naftos bendrovės „Shell“ turtas, tačiau verslo tai buvo įvertinta kaip tos šalies politinė ir ekonominė rizika.

Visgi, V. Landsbergis priminė, kad Lietuvos verslas dėl Rusijos priimamų sprendimų taip pat yra ne kartą nukentėjęs, vienas pavyzdžių – 1998-ųjų Rusijos finansų krizė. Tuomet labiausiai nukentėjo tie, kurie dirbo su Rusijos rinka, tad vienintelis sprendimas – verslą pertvarkyti taip, kad jis veiktų ir be partnerystės su Rusija.

„Mes dar esame apsaugos zonoje ir kartais kišame pirštus į rizikos zoną, - teigė jis. - Mes niekada nebūsime nepriklausomi ir laisvi, jeigu mes nepasakysime, kad mes galime gyventi ir be Rusijos.“

Pas verslininkus atvykęs politikas vardijo, jog dabar Lietuvoje siekiama sukelti nepasitenkinimą Europos Sąjunga, o vėliau galbūt ir NATO, kad Lietuva atsisakytų turimos apsaugos.

V. Landsbergis sureagavo ir į Viliaus Kaikario pasisakymą, kurį svečiuodamasis pas verslininkus pacitavo.

„Kažkas, sakydamas „mes“, konstatuoja, kad reikia nusilenkti, užsičiaupti, neremti Ukrainos, nes mūsų pelnas sumažės. O mums persukti jėgas į kitas rinkas – sudėtinga. Orumas, garbė, solidarumas su kita kovojančia tauta – apie ką čia mes kalbame?“, - klausė jis.

Kalbėdamas apie V. Kaikario pasisakymą, V. Landsbergis sako pasigedęs Šarūno Marčiulionio pozicijos, ar jis tikrai pritaria V. Kaikario pasisakymams.

Rusijos agresiją palygino su nacistine Vokietija

V. Landsbergis ironizavo, kad pozicija vengti karo dėl Rusijos – Ukrainos konflikto primena Antrojo pasaulinio karo išvakares, kai didžiosios valstybės vengė ginti puolamą Čekoslovakiją, o vėliau ir kitas valstybes.

Rusijos agresiją prieš Ukrainą V. Landsbergis palygino Adolfo Hitlerio agresija prieš Čekoslovakiją. Jis svarstė, jog, jeigu bus palikta Ukraina, galbūt tai bus argumentu neginti ir Lietuvos.

„Mes esame sekantys, - konstatavo V. Landsbergis. - Remdami Ukrainą, mes ginamės politiškai, jeigu ją suvalgys, padėtis bus klaiki ne tik mums, visai Vidurio Europai.“

Kalbėdamas apie tai, kaip Europos Sąjunga gali nukentėti dėl sankcijų Rusijai, V. Landsbergis dėstė, jog jei ir bus nukentėta, tai ne dėl sankcijų įvedimo, o dėl turėtų iliuzijų.

„Jūs nukentėsite ne dėl to, kad įvedėte sankcijas, o dėl to, kad gyvenate iliuzijų pasaulyje, - sakė jis. - Kaip ir su A.Hitleriu.“

Politikas sakė, jog dabar visi laukia, kaip žmonės balsuos referendume Kryme, tačiau sakė, jog Kryme rengiamas ne referendumas, o procedūra aneksijai įteisinti.

Kadenciją baigiantis Europos Parlamento narys V. Landsbergis su Lietuvos verslo bendruomene kalbėjosi apie Lietuvos verslo ateitį Europoje ir šiuo metu kylančias grėsmes vakarietiškai Lietuvos vizijai įgyvendinti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1000)