Dauguma pakeitimų nėra blogi, tačiau esminių mokestinės sistemos bėdų jie nesprendžia.
NPD keliamas simboliškai, reikšmingų įplaukų apmokestinus pajamas už gautas palūkanas bei prekybą vertybiniais popieriais nesitikima, nes bus apmokestintos tik 10 tūkst. litų viršijančios pajamos. Didesni akcizai tabakui – tai ES vykdomos akcizinės politikos pasekmė, ir šiuo atveju didelės erdvės kažką daryti ar nedaryti mes nelabai turime. Tik aišku, kad, įvertinus kontrabandos mastą, daug pajamų iš didesnių akcizų tikėtis neverta. Šiek tiek nustebino siūlymas pakelti akcizus alkoholiui, kartu su planuojamu dujų akcizų įvedimu – tai gali ir vėl pakišti koją euro įvedimo planams 2015 m.
Bent jau kol kas žadama, kad dėl rimtesnės, o ne kosmetinės mokesčių reformos bus apsispręsta rudenį. Tada ir bus diskutuojama dėl „Sodros“ lubų ir, aišku, PVM lengvatų mėsai ir kitiems „būtiniausiems produktams“.
Dėl PVM lengvatų jau buvo ne kartą diskutuota ir aiškinta, kad naudos gaus tik gamintojai ir pardavėjai. Nors Vyriausybė ir atsakingai nepritarė „mėsinės“ PVM lengvatos įvedimui, tačiau politinis turgus dėl tų lengvatų, matyt, tęsis ir toliau. Populizmui priskirčiau ir siūlymus pažeminti planuojamas „Sodros“ įmokų lubas nuo 7400 litų (mokesčių darbo grupės pasiūlymas) iki 5000 litų.
Aišku, kad tai lems skylę biudžete, kurią reikės kamšyti. Šiuo atveju potencialus skylės dydis yra svarbus aspektas, lemsiantis tikimybę, kad į šiuos lubų įvedimo siūlymus bus atsižvelgta. Jau ne kartą buvo rašyta, kodėl reikalingas tokių lubų įvedimas. Ir galima pertvarkyti savo mokestinę sistemą taip, kad lubų įvedimas nepadidintų nei „Sodros“, nei atitinkamai visos valstybės skolos. O to labiausiai (o ir teisingai!) bijo valdantieji. Pasiūlymai yra suformuoti ir pateikti garsiosios mokesčių darbo grupės.
Apsispręsti reikėtų dėl priemonių, kaip būtų pasiektas biudžeto pajamų neutralumas. O tai įmanoma ir kilstelėjus GPM, ir užkamšius kitas legalias skyles, leidžiančias išvengti aukštų „Sodros“ mokesčių. Teigiamos labiau subalansuoto (mažesnio) darbo apmokestinimo pasekmės yra akivaizdžios ekonomikai.
Tuo labiau, kad Lietuvoje vidaus investicijų jautrumas darbo mokesčiams yra pakankamai didelis. Remiantis atliktais modeliavimo rezultatais, 1 procentiniu punktu mažesnis bendras darbo mokesčių tarifas (įskaičiuojant ir darbdavio mokamus „Sodros“ mokesčius) per vienerius metus vidaus investicijas padidintų nuo 1,3 iki 4,3 procento (priklausomai nuo modeliavimo prielaidų).
