aA
Jei specialistų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje rasti nėra itin sunku, žemesnės kvalifikacijos, paprastą darbą dirbančių darbininkų paieška primena sunkią misiją.
© DELFI

Norėdami pritraukti tokių darbuotojų, darbdaviai neriasi iš kailio: siūlo nemokamą atvežimą, pietus, apgyvendinimą ar kitaip juos skatina.

Vis dėlto dirbti tokių darbų žmonės nesiveržia. Jų nevilioja, palyginti, žemi atlyginimai, atbaido sunkus fizinis darbas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017 m. liepos duomenimis, didžioji dauguma darbo ieškančių asmenų, bent jau Vilniaus regione, išties buvo kvalifikuoti darbininkai, o nekvalifikuotų ar žemesnės kvalifikacijos darbuotojų paklausa išaugo.

Ypatingas trūkumas jaučiamas prekybos, statybų, transporto sektoriuose.

Kasininkais, statybininkais, vilkikų vairuotojais dirbti nenori

Įdarbinino agentūros „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė atvira – su žemesnės kvalifikacijos ar nekvalifikuotų darbuotojų stygiumi susiduria ne tik Vilnius, bet ir kiti miestai, regionai. Iš esmės tai yra visos Lietuvos problema.

Užvirė tikra kova: dėl šių darbuotojų neriasi iš kailio
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Dėl žemesnės kvalifikacijos darbuotojų rinkoje užvirė tikra kova, įmonės siūlo įvairius privalumus: nuveža, parveža iš darbo, užtikrina nemokamą maitinimą, sezoninių darbų atveju – apgyvendinimą, nuolaidas ir pan.“, – sako ji.

Ji atkreipia dėmesį, kad nekvalifikuoti darbai sulaukia 3–5 kartus mažiau kandidatų dėmesio nei populiariosios sritys.

„Vasaros sezonu padaugėjo darbo pasiūlymų žemesnio lygio pozicijoms, darbams nereikalaujantiems aukštos kvalifikacijos ar patirties.

Dėl žemesnės kvalifikacijos darbuotojų rinkoje užvirė tikra kova, įmonės siūlo įvairius privalumus: nuveža, parveža iš darbo, užtikrina nemokamą maitinimą, sezoninių darbų atveju – apgyvendinimą, nuolaidas ir pan.
Rita Karavaitienė

Ypatingai sunku surasti darbuotojų prekybos sektoriuje – salės darbuotojų, pardavėjų, kasininkų, sandėlio darbuotojų, konsultantų, krovikų, gamybos sektoriuje – dirbančiųjų prie pakavimo staklių, operatorių, taip pat žemės ūkio pagalbinių darbuotojų.

Jų trūksta ir statybos, kelių tiesimo sektoriuose, pavyzdžiui, transporto tolimųjų reisų vairuotojų, turizmo, maitinimo sektoriuose – padavėjų, barmenų“, – teigia R. Karavaitienė.

Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė sako, kad darbo jėgos trūkumas šiuo metu itin jaučiamas transporto sektoriuje, taip pat darbuotojų trūksta statybos sektoriuje.

„Išaugo jaunesniųjų specialistų ir technikų, kvalifikuotų žemės ūkio ir žuvininkystės darbuotojų, kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų bei nekvalifikuotų darbininkų paklausa.

norfa, sunkvežimis,
norfa, sunkvežimis,
© DELFI

Sprendžiant darbo jėgos trūkumo klausimus, Vilniaus teritorinė darbo birža nuolat kviečia darbdavius aktyviai įsitraukti į darbo rinkos prognozavimo procesus, nurodyti, kiek ir kokių profesijų darbuotojų reikės, įvardinti ir konkrečias kompetencijas, kurias privalo turėti jų būsimas darbuotojas“, – pažymi ji.

Jauni – mažiau lojalūs, nenorintys dirbti už mažas algas

Su žemesnės kvalifikacijos darbuotojų trūkumu susiduria ne vienas Lietuvos darbdavys.

Bendrovės „Maxima“ Personalo departamento direktorė Giedrė Užubalė sako, kad pastaruoju metu pastebimas darbuotojų trūkumas gamybos ir prekybos srityse būtent Vilniuje, kai kituose didmiesčiuose – Kaune, Klaipėdoje – ar regionuose, šių darbuotojų trūkumas nereikšmingas.

„Manome, jog pagrindinės tokio stygiaus priežastys galėtų būti dalies Lietuvos gyventojų mobilumas – jie linkę išbandyti įvairius darbus, išvykti padirbėti į užsienį, taip pat stebime tendenciją, jog jauni žmonės apskritai tampa mažiau lojalūs darbdaviui ir yra linkę dažniau keisti darbą“, – sako ji.

Manome, jog pagrindinės tokio stygiaus priežastys galėtų būti dalies Lietuvos gyventojų mobilumas – jie linkę išbandyti įvairius darbus, išvykti padirbėti į užsienį, taip pat stebime tendenciją, jog jauni žmonės apskritai tampa mažiau lojalūs darbdaviui ir yra linkę dažniau keisti darbą.
Giedrė Užubalė

Ji pažymi, kad susiklosčiusiai situacijai didelės įtakos turi sezoniškumas: „Vasarą paranku išvykti darbuotis į pajūrį, ir tokia galimybe ypač aktyviai naudojasi jaunimas, suderindamas ir darbą, ir poilsį.

O ir dalis mūsų pačių darbuotojų vasarą mielai renkasi nuolatinę darbo vietą keliems mėnesiams išmainyti į darbą Palangoje įsikūrusiuose mūsų parduotuvėse – „Maxima“ tokią galimybę jiems suteikia. Orams atvėsus, sezoninių pokyčių įtaka darbo rinkai tampa kiek stabilesnė.“

Kad darbuotojų trūkumą lemia sezoniškumas pripažino ir produktus bei technologijas automobilių gamintojams gaminanti įmonė „Littelfuse“, šiuo metu intensyviai ieškanti gamybos darbuotojų.

„Trūksta ir operatorių, technikų, elektromechanikų.

Sezoniškumą tikrai jaučiame. Žmonės išvyksta į užsienį užsidirbti pinigėlių, tačiau rudenį situacija keičiasi“, – sako įmonės personalo atrankų vadovė Europa Rūta Klioryte.

Ji nemano, kad darbuotojų nemotyvuoja, palyginti, žemi atlyginimai.

„Norintiems užsidirbti – tikrai sudarytos visos galimybės. Minimumo tikrai nemokame, ir ne 20 eurų daugiau už minimalią algą“, – teigia ji.

Užvirė tikra kova: dėl šių darbuotojų neriasi iš kailio
© DELFI / Andrius Ufartas

Štai „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis mano, kad atlyginimai – itin svarbus veiksnys nekvalifikuotą ar žemesnės kvalifikacijos darbą dirbantiems darbuotojams.

Norfos mažmena“ visuomet ieško gerų darbuotojų, bet nejaučiame, kad, pavyzdžiui, Vilniuje darbo rinkos padėtis būtų prasta. Manome, kad bendrovei darbuotojų esmingai netrūksta, nes „Norfos“ darbuotojų atlyginimai tarp prekybos tinklų yra vieni didžiausių“, – sako jis.

Krovinių ir transporto įmonės „Eurospektras“ direktorius Laurynas Aidietis sako, kad darbuotojų trūkumo problema transporto sektoriuje aktuali jau ne vieną dešimtmetį.

„Lietuvoje nekvalifikuotas jaunimas dažniausiai renkasi emigranto dalią. Kodėl? Ogi todėl, kad visi girdėjome sėkmės istorijas, kaip pažįstamas išvyko kažkur į užsienį ir kaip gerai jam sekasi gyventi. O ar dažnai teko girdėti, kad pradedantysis vairuotojas Lietuvoje gali uždirbti nuo 1000 eurų per mėnesį niekur neemigruodamas? Tokių darbuotojų trūkumas susidaro dėl informacijos stokos.

Valstybės lygiu jaunimas nėra pakankamai gerai informuojamas apie šios specialybės būtinumą Lietuvos ekonomikai, nors viešoje erdvėje galima rasti pakankamai daug informacijos apie tai, kiek Lietuvos BVP generuoja automobilių transportas“, – sako jis.

Jis pripažįsta, kad šiuo metu situacija vairuotojų darbo rinkoje nėra lengva.

Aplikuoti būna gėda

R. Karavaitienė mano, kad priežasčių, kodėl sunku surasti darbuotojų žemesnės kvalifikacijos darbams, – yra daug.

„Siūlomi atlyginimai yra panašaus lygio kaip bedarbio pašalpos, todėl ilgalaikiai bedarbiai renkasi nedirbti. Dėl vyraujančių įsitikinimų, kad aukštesnės pozicijos reiškia aukštesnį atlyginimą, automatiškai ieškoma „geresnio“, kvalifikacijos reikalaujančio darbo.

Tačiau, teisybė yra tokia, kad tiek gamyboje, tiek prekyboje ir kt. ne tokiose populiariose srityse galima ir gerai užsidirbti ir kopti karjeros laiptais.

Daug kas priklauso ir nuo kandidato motyvacijos ir nuo įmonės politikos, dydžio ir pan. Todėl labai svarbu atidžiai rinktis būsimą darbdavį“, – tvirtina.

Lietuvoje vis dar labai svarbu užimamos pareigos, kuo aukštesnės – tuo geriau, būna tiesiog gėda aplikuoti į žemesnes pozicijas. Ypač dėl to, kad Lietuvoje yra ypatingai didelis turinčių aukštąjį išsilavinimą darbuotojų kiekis.
Rita Karavaitienė

Ji pažymi, kad įtakos turi ir neigiamas žemesnės kvalifikacijos darbų įvaizdis: „Lietuvoje vis dar labai svarbu užimamos pareigos, kuo aukštesnės – tuo geriau, būna tiesiog gėda aplikuoti į žemesnes pozicijas. Ypač dėl to, kad Lietuvoje yra ypatingai didelis turinčių aukštąjį išsilavinimą darbuotojų kiekis.

Be to, dažniausiai tai būna fiziškai sunkus darbas, reikalaujantis jėgos ir ištvermės, greičio ir, dažnu atveju, monotoniškas. Dažnai tik pradėjusiems dirbti tokį nekvalifikuotą darbą būna šokas, kad darbas toks sunkus.“

Tam pritaria ir L. Aidietis: „Nesutikčiau su nuomone, kad vairuotojas turėtų būti priskirtinas „žemesnės“ kvalifikacijos darbuotojų kategorijai. Tai yra kažkada seniai įsišaknijusi nuomonė, kuri, mano galva, šiandien ir privedė prie to, kad vairuotojo profesija nėra populiari, nes ji laikoma „žema kategorija“. O juk taip nėra.

Profesionalaus vairuotojo darbas – tai ne tik tolimųjų kelionių romantika. Tai pirmiausia didžiulė atsakomybė – už patikėtą krovinį, už savo ir kitų eismo dalyvių saugumą.

Profesionalus vairuotojas turi ne tik mokėti sukti vairą ir spausti kelis pedalus, bet išmanyti begalę kitų profesinių dalykų. Tai manyčiau, kad vairuotojo profesijos patrauklumą reikėtų pradėti „gaivinti“, keičiant valstybės, visuomenės ir darbdavių požiūrį“, – tvirtina jis.

Darbuotojų trūkumą, be abejonės, lemia ir dideli emigracijos mastai. Anot R. Karavaitienės, didžioji dalis emigrantų amžiaus prasme yra aktyviausia ir darbingiausia darbo rinkos dalis, o Lietuvos įmonės užsienio bendrovėms, siūlančioms panašias pozicijas, pralaimi kovą.

Statybininkas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Pavyzdžiui, studentai, kurie galėtų dirbti „paprastus“ darbus, pirmenybę teikia sezoniniams darbams užsienyje, nes per trumpą laikotarpį uždirba tiek, kad gali visus mokslo metus nedirbti“, – sako ji.

Emigracijos keliamas problemas pastebėjo ir L. Aidietis: „Be to, kad vairuotojo profesija yra nuvertinta, egzistuoja ir dar keletas priežasčių.

Pirmiausia –žmogiškosios, kiekvienas iš mūsų ieško skalsesnio duonos kąsnio. Tikrai patyrę ir profesionalūs Lietuvos vairuotojai pastaruoju metu ėmė masiškai emigruoti į užsienį.

Jei norime profesionalus pasilikti sau, turėtume juos pirmiausia motyvuoti finansinėmis priemonėmis ir realiomis socialinėmis garantijomis“, – teigia jis.

Ieškoti kitų „įdarbina“ pačius darbuotojus

Siekdami pritraukti darbuotojus darbdaviai siūlo įvairius privalumus. Kai kurios įmonės skiria nemokamus pietus, kitos – nemokamą apgyvendinimą ar nuvežimą į ir atgal iš darbo.

„Littelfuse“ nusprendė eiti kiek kitu keliu: „Dedame labai daug papildomų pastangų, kad juos pritrauktumėme, investuojame, ieškome vidinių galimybių. Šiuo metu stipriname vidinę rekomendacijų sistemą, kada mūsų įmonės darbuotojai gali rekomenduoti kitus darbuotojus. Už tai jie gauna papildomų pinigėlių.

Šis būdas labai pasiteisina, darbuotojai labai gelbsti, jie yra geriausi įmonės atstovai“, – sako R. Kliorytė.

„Maxima“ kai kuriuos darbuotojus apgyvendina, atsiveža į Vilnių.

„Praėjusiais metais rudenį Vilniuje duris atvėrė mūsų darbuotojams skirtas bendrabutis. Taip žmones, ypač jaunimą, kurie neturi galimybių apsigyventi sostinėje, skatiname atvykti ir dirbti Vilniuje. Ši priemonė pasirodė itin veiksminga – bendrabutis jau užpildytas, ir šiuo metu svarstome galimybes projektą toliau vystyti.

Kasos
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Kiekvieną dieną savo darbuotojus iš įvairių miestų ir rajonų – Varėnos, Šalčininkų, Eišiškių, Molėtų, Utenos ir kt. – vežame į ir iš darbo Vilniuje. Tokiu būdu didiname galimybes įsidarbinti ir sostinėje dirbti ne tik vilniečiams, bet ir nutolusių regionų gyventojams. O savo darbuotojus, gyvenančius Vilniuje, pavežame į tolėliau nuo miesto centro įsikūrusius padalinius“, – teigia G. Užubalė.

L. Aidietis sako, kad norint, jog geri darbuotojai liktų Lietuvoje, juos reikia motyvuoti ir vertinti.

Manyčiau, kad pradėjus galioti naujam Darbo kodeksui, ši problema gali įgauti dar didesnį mastą – kalbant apie darbdavių ir vairuotojų santykius, vairuotojai kažkuria prasme gali pasijusti socialiai nesaugūs, ir tai dar labiau paskatins jų emigraciją.

Kad tokių dalykų nebūtų, verslininkai turėtų elgtis civilizuotai ir vertinti savo esamus darbuotojus. Priešingu atveju rezultatas bus toks, kokį jau pajuto nemaža dalis transporto įmonių – priimti darbui vairuotojai iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos, Ukrainos yra „pigūs“ jų išlaikymo kaštų prasme, bet labai, netgi skausmingai, brangūs, kuomet tenka atsakyti už jų padarytas klaidas ir nusižengimus“, – sako jis.


Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (264)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Eksperto prognozė: kaip kriptovaliutų rinka atrodys 2019 metais (110)

Londono universiteto koledžo mokslininkas Paolo Tasca sako, kad kriptovaliutų rinka tampa vis...

Lietuviai nusiteikę skeptiškai – dalis gyventojų mano, kad ekonominė padėtis šalyje blogėjo (74)

Gyventojų nuotaikos išlieka stabilios - trečdalis mano, kad ekonominė Lietuvos ir jų šeimos...

Po daugelio metų aplankė Gariūnus: tokias kainas mieste sunkiai rasi (596)

Ilgus metus Gariūnuose nesilankiusi Aistė apniukusį šeštadienį nusprendė netysoti namie, o...

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 kalėdines eglutes stotims papuošti (13)

„Lietuvos geležinkeliai“ nuomosis 22 eglutes, skirtas papuošti geležinkelio stotims.

Top naujienos

Kremliaus Trojos arklys Europoje: pavojingas susitarimas su rusais – tik pradžia (379)

Dar 2017-ųjų lapkritį Ispanija kaltino Rusiją dėl kišimosi į referendumą Katalonijoje....

Gali užtekti vienintelio kriterijaus, kad vaikas būtų paimamas iš šeimos (101)

Alkoholis ir vaikų priežiūra - įstatymiškai neuždrausta, tačiau sunkiai suderinama....

Ketvertuko šeimoje po kaltinimų vyrui – skaudūs išbandymai: motina ryžosi prabilti atvirai (179)

Ašaros, pakilęs kraujo spaudimas ir dingstantis pienas – pirmojo Panevėžyje ir šešto Lietuvoje...

Skvernelio reitingus gali sudeginti ne tik kova su kainomis (188)

Kainos – maisto, šildymo, komunalinių paslaugų – yra pirmo svarbumo reikalas Lietuvos...

Carolinos Herreros patarimai vyresnio amžiaus moterims: ko niekada neturėtumėte vilkėti (53)

Niekas taip nesendina moters, kaip apsimetinėjimas, kad ji vis dar jauna, įsitikinusi Carolina...

Monika Šedžiuvienė – atvirai apie išgalvotas „sužadėtuves“, būsimas vestuves bažnyčioje ir vaikus su naujuoju draugu (81)

Nepaisant keletą metų trukančių viešų skyrybų, šiandien Monika Šedžiuvienė sako esanti...

Turistų spąstai Barselonoje – kosminės eilės ir kišenvagiai nuo šios vietos neatbaido (7)

Jei Barselona būtų draugė, tai būtų draugelka , kuriai nesigėdyčiau 4 valandą ryto...

Po triuškinančios pergalės – Jasikevičiaus juokai apie „snaiperį“ Kavaliauską (24)

„Betsafe – LKL “ čempionate Kauno „Žalgiris“ (10/1) Šiaulių „Šiaulius“ (0/11)...

Karjeros pergalė: Zverevas emocingai triumfavo finaliniame ATP turnyre (9)

Londone (Didžioji Britanija) pasibaigusiame Teniso profesionalų asociacijos (ATP) sezono turnyre...