aA
Nors Lietuva yra užsibrėžusi nepirkti Astravo atominėje elektrinėje (AE) pagamintos elektros energijos, kol kas realių veiksmų nesiimama ir tikėtina, kad galiausiai šią elektrą Lietuvą vis tiek pirks. Taip LRT RADIJUI sako buvęs energetikos ministras Avydas Sekmokas. Anot jo, Lietuvą su Astravu sieja tiesioginės linijos, kuriuos šiuo metu renovuojamos. Vis dėlto energetikos viceministrė Lina Sabaitienė ir Seimo energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys prieštarauja – linijas būtina renovuoti, kad būtų galima nutraukti.
© Sputnik / Scanpix

Pradėta tiesioginių pastočių su Astravu rekonstrukcija Lietuvoje

Prieš mėnesį LRT RADIJUI premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad vyriausybės ir Seimo sprendimai užkirsti kelią Astravo energijai patekti į Lietuvos rinką garantuoja, kad projektas bus ekonomiškai nenaudingas. Anot energetikos viceministrės L. Sabaitienės, to bus siekiama įgyvendinant technines priemones.

„Rengiami techniniai projektai, dėl kurių [Astravo] elektros energija komerciniais tikslais į Lietuvą nepateks. Ji galės patekti tik tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą. Toliau perteklinė elektra gali keliauti į kontinentinę Rusiją, į Peterburgą ir grįžti atgal į Baltarusiją“, – nurodo L. Sabaitienė.

Ji primena, kad Lietuvoje priimtas ir įstatymas, kuriuo draudžiama pirkti energiją iš Astravo AE. Taip pat birželį buvo pasiektas susitarimas tarp Lenkijos, Baltijos šalių ir Europos Komisijos (EK) dėl tinklų sinchronizacijos. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 m., panaudojant EK skirtas lėšas.

Vis dėlto buvęs energetikos ministras, o dabar nepriklausomas ekspertas A. Sekmokas abejoja, kad Lietuva sugebės nepirkti Astravo AE pagamintos elektros energijos. Jo teigimu, premjeras nebuvo visiškai neteisus – yra galimybių, kaip užkirsti kelią Baltarusijos elektros energijos patekimui į šalį. Tačiau A. Sekmokas atkreipia dėmesį, kad nėra imamasi reikalingų priemonių.

Užsiminė apie nutylėtą Astravo AE pavojų – tai ne tik branduolinė katastrofa
© DELFI

„Kol kas nematau realių žingsnių, kurie tai užtikrintų. Kalbos, kad nepirksime elektros iš Astravo AE, manau, nepagrįstos, nes tą elektrą pardavinės ne Astravas. Jis parduos elektrą kažkokiam tarpininkui, kuris, nusipirkęs dalį elektros iš Astravo, dalį iš Krasnojarsko, dalį iš dar kur nors, parduos elektrą kaip nupirktą Baltarusijos ir Rusijos rinkoje. Elektronų niekas neatskirs ir nebus jokio pagrindo šito tarpininko parduodamos elektros nepirkti“, – pabrėžia A. Sekmokas.

Reaguodamas į viceministrės pastabą, kad Astravo AE pagaminta elektros energija galės nebent tranzitu per Lietuvą keliauti į kitas šalis, A. Sekmokas taip pat atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungoje (ES) paprasčiausiai nėra elektros tranzito sąvokos.

Arvydas Sekmokas
Arvydas Sekmokas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Lietuva priklauso ES ir Lietuva, nusipirkusi elektrą, kuriam nors subjektui nusipirkui elektrą, ją turės parduoti Lietuvoje, Karaliaučiuje ar dar kur nors. Mes kalbame apie tai, kad Lietuva importuos elektrą iš Baltarusijos. Nematau būdo atskirti elektros, pagamintos Astrave“, – tvirtina A. Sekmokas.

Jis priduria – elektra iš Astravo AE turės ir tiesų kelią į Lietuvą. Anot buvusio energetikos ministro, elektros linijomis energija bus perduodama iš Postavų, prie Astravo AE esančios tinklo pastotės, į Uteną ir Ignaliną. Būtent šios Lietuvos pastotės šiuo metu rekonstruojamos.

„Tas projektas turi būti baigtas 2022 m. Sinchronizacija planuojama tik 2025 m. Turime trejų metų tarpą. Kas bus per tuos trejus metus? Gali būti tik viena – arba tos linijos bus nutrauktos (ir tai bus padaryta, kodėl nepradėjo veikti Astravo AE), arba tomis linijomis elektra tekės nuo pirmo bloko darbo pradžios, t. y. nuo 2019 m. ir Astravo pagaminta elektra bus perkama lygiai kaip kitų generavimo šaltinų pagaminta elektra“, – akcentuoja A. Sekmokas.

Po rekonstrukcijos pastočių veiklą ketinama nutraukti

Seimo energetikos komisijos pirmininkas, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas V. Poderys su A. Sekmoko išsakytais argumentais nesutinka. Jo aiškinimu, valstybė jau užsibrėžė tikslą Astrave pagamintos elektros energijos nepirkti. V. Poderys pateikia pavyzdį – tokią praktiką taiko ir estai.

„Kad tai būtų užkardyta, kad nepirktume Astravo energijos, iš tikrųjų turime nepirkti elektros energijos iš Rytų. Turbūt ministras sutiks, kad turime nepirkti Rytų šalių elektros apskritai. Tik tokiu būdu galima to mišinio, kuriame yra ir Astravo energija, išvengti [...] Estai taip pat turi galingas linijas su Rytų kaimynais. Nesvarbu, kad yra linijos, jie gali nepirkti ir nesinaudoti jų linija“, – sako V. Poderys.

Užsiminė apie nutylėtą Astravo AE pavojų – tai ne tik branduolinė katastrofa
© Sputnik / Scanpix

A. Sekmokas tvirtina – dalis Astrave pagamintos elektros į Lietuvą gali patekti, tačiau šiuo metu Lietuvą ir Baltarusiją sieja tiesioginės linijos: „Tai tiesioginis Astravo srautas. [...] Tose linijose, kurios veda į Lietuvą, į Uteną ir Ignaliną, bus tik Astravo elektra, o pirkti galime tariamai žalią elektrą iš Krasnojarsko. Bus pavadinta, kad tai yra Krasnojarsko energija, bet realūs elektronai bus Astravo, jeigu tos linijos nebus nutrauktos.“

L. Sabaitienė pabrėžia – būtent nutraukti elektros energijos tiekimą iš Baltarusijos ir tikimasi, rekonstruojant pastotes Ignalinoje ir Utenoje. Siekiama pakeisti dar sovietinius mechanizmus: „Investicijos, kurios dabar vykdomos tame punkte, yra tam, kad būtų pakeisti likę sovietiniai mechanizmai, kad būtų išraizgyta ta raizgalynė ir atskirta baltarusiška elektra nuo Latvijos ir Lietuvos tranzito. [...] Investicijos daromos, kad būtų galima greičiau atsijungti.“

L. Sabaitienės teigimu, rekonstrukcija būtina ir tam, kad, pradėjus veikti Astravo AE, Lietuva nepatirtų elektrošoko dėl iškrovos.

Vis dėlto A. Sekmokas įsitikinęs – to galima išvengti ir paprasčiausiai paliekant senas pastotes, kurios galiausiai nustotų veikti, arba iš viso nutraukiant linijas.

L. Sabaitienė argumentuoja, kad infrastruktūra šiuo metu atnaujinama būtent siekiant turėti geresnes galimybes atsijungti nuo Astravo AE: „Mes nesakome, kad tvarkome tam, kad prijungtume. Mes tvarkome tam, kad atjungtume, nes dabar negalima atjungti, reikia sutvarkyti, nes ten yra raizgalynė.“

V. Poderys antrina – nepaisant to, kad šiuo metu elektros pastotės Lietuvoje rekonstruojamos, galiausiai planuojama jas atjungti: „Taip, tos jungtys išlikusios, sutinku, bet strategiškai žiūrint porą metų į priekį, jos bus atjungtos. Neturiu jokių abejonių.“

A. Sekmokas su tokiais argumentais nesutinka. Jo aiškinimu, elektros tinklo pastočių rekonstrukcijoje numatytas šių linijų prijungimas. Be to, į Lietuvoje esančių pastočių rekonstrukciją investuojami milijonai eurų: „Kam investuoti 30 mln. eurų išlaikant linijas, kurios už dvejų ar trejų metų, kai bus baigta rekonstrukcija, staiga turės būti išjungtos? Galėtume daug racionaliau rekonstruoti tas pastotes ir ta rekonstrukcija kainuotų ne 30 mln. eurų, o 20 mln. ar 15 mln. eurų.“

A. Sekmokas atkreipia dėmesį – nors Lietuva priėmė sprendimą nepirkti elektros energijos iš Astravo AE, ji to ir nedarys. Elektros energiją parduos tarpininkas, iš kurio atsisakyti pirkti Lietuva negalės, nes tai pažeistų Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) nuostatus.

„Baltarusijos pranešime spaudai dar 2017 m., dar vykstant statybai, nepakankamai pasistūmėjus Astrave, jie buvo numatytas prijungimas prie Ignalinos. Kai jau buvo baigtos pastotės, jie jau tai deklaravo. Dar daugiau, jie perjungė Polocko ir Smargonių linijas į Postavų pastotę, t. y. visos linijos, kurios atėjo iš Ignalinos, yra perjungtos į Postavus tiesioginiam srautui iš Astravo“, – pabrėžia A. Sekmokas.

Nurodė galimas grėsmes – tai ne tik branduolinė nelaimė

A. Sekmokas atkreipia dėmesį, kad dažnai, kalbant apie Astravo AE, nurodoma tik branduolinė grėsmė. Jo aiškinimu, yra maža tikimybė, kad gali įvykti branduolinė nelaimė, tačiau to pasekmės būtų didelės. Bet tai, tvirtina A. Sekmokas, tik viena iš galimų grėsmių.

„Pirmiausia, pradėjus veikti Astravo elektrinei ir mums įsileidžiant tomis įvardytomis linijomis elektrą, sinchronizaciją bus galima užmiršti. Tai yra viena. Antra grėsmė – Baltarusijos atominė elektrinė, kaip ir minėjo viceministrė, yra didelės galios, aukštos įtampos šaltinis. Ji bus dominuojantis generacijos šaltinis ne Lietuvos tinkle, bet beveik Lietuvos tinkle. Jos įtampos šuoliai gali sukelti avarijas, kurios gali būti ilgalaikės“, – sako A. Sekmokas.

Anot jo, jeigu įtampos šuoliai sudegins galingus transformatorius, jų ilgą laiką nepavyksta atstatyti, nes kiekvienas transformatorius gaminamas pagal užsakymą. A. Sekmoko teigimu, sunku įvertinti, kuri Lietuvos dalis ir kuriam laikui galėtų likti be elektros, bet atkreipti dėmesį į tai itin svarbu, nes tokios avarijos neprognozuojamos.

„Mes nežinome, koks bus šuolis, kada jis bus, kokie kiti elektros šaltiniai veiks, kaip bus galima vieną ar kitą šuolį kompensuoti, ar bus galima nukreipti bent dalį to srauto į Kruonio hidroakumuliacinę, ar Kauno, ar į gamyklas. Šie dalykai neprognozuojami. [...] Vienintelė apsauga – arba linijų išjungimas, arba konverteriai, kurie statomi per ilgą laiką“, – nurodo A. Sekmokas.

V. Poderys su buvusio energetikos ministro išsakytomis grėsmėmis sutinka. Jo tvirtinimu, tai yra užduotis inžinieriams, kurie privalo atitinkamai ruoštis.

Vis dėlto plačiau pakomentuoti saugos situacijos V. Poderys negalėjo. Paklaustas, kas garantuoja Astravo AE saugumą, politikas teigė, kad tuo pirmiausia rūpinasi Baltarusijos reguliatorius, kuris šiuo metu steigiamas, o tarptautiniu lygmeniu energetikos saugumą prižiūri Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

„Žinoma, ji gali tik su šalies kvietimu atvažiuoti ir teikti rekomendacijas, daryti tyrimus. Panašiai, kaip dabar prieš porą mėnesių baigėsi streso testai, kuriuos atliko Europos institucijos“, – tvirtino V. Poderys.

Atkreipus dėmesį, kad streso testus atliko statytojo parinkta rusų bendrovė, o Europos institucijos tik įvertino pateiktus rezultatus, V. Poderys su tuo nesutiko: „Atliko Europos branduolinės energetikos agentūrų atstovai. Buvo atskira grupė, europinės organizacijos. Jų atstovai, darbo grupė tai darė. Jie tą streso testo vertinimą išleido.“

A. Sekmokas patikslino – pačius duomenis ataskaitai pateikė Baltarusijos ir Rusijos subjektai, bet komisija padarė savo išvadas: „Vertinimus tų duomenų, kai jau yra pateikti (objektyvūs, subjektyvūs, tikslūs ar netikslūs) jau vertino komisija. Bet komisija negali įvertinti tų duomenų kokybės. Jie gavo duomenis ir pagal juos pasakė – iš esmės AE yra saugi.“

Pagal LRT RADIJO laidą „60 minučių“ parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nutekėjęs ŽŪM dokumentas: maisto kuponai didins kainas, o ne jas mažins (144)

Siūlomi vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik...

Seime – nauja įmonių bankroto ir restruktūrizavimo tvarka

Vyriausybė Seimui siūlo paspartinti įmonių bankroto procedūras, paskatinti finansinių sunkumų...

Kauno rajone netrukus užvirs dideli darbai (1)

Kauno rajone pirmadienį apsilankęs LR Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis patvirtino planus...

Volstritas: akcijos, ypač technologijų įmonių, vis dar smunka (5)

Pirmadienį JAV akcijos trečią dieną iš eilės čiuožė žemyn, daugiausia dėl smukusių...

Tyrimas: kiek didžiosios naftos pramonės įmonės išleido švarios energetikos plėtrai (1)

Didžiosios naftos ir dujų pramonės įmonės atsinaujinantiems ištekliams iš viso išleido apie 1...

Top naujienos

Liūdnos nuotaikos „apačių“ stovykloje: kas galėtų laimėti Prezidento rinkimus? (517)

Kandidatams į prezidentus rikiuojantis prie starto linijos, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir...

„Gazprom“ turės susitaikyti: Lietuva žengia kitą atsijungimo nuo Rusijos energetinių sistemų žingsnį (122)

Suskystintų gamtinių dujų terminalas buvo pirmas, bet ne vienintelis žingsnis, reikalingas...

Ministrė Petrauskienė neatvyko į Landsbergio inicijuotą susirinkimą dėl švietimo problemų (4)

Antradienio rytą Seime vyko atviras posėdis, į kurį švietimo atstovus pakvietė Tėvynės...

Nutekėjęs ŽŪM dokumentas: maisto kuponai didins kainas, o ne jas mažins (144)

Siūlomi vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik...

Spauda skelbė apie princesės Dianos meilės aferas ir sunkias ligas, bet štai, kas paaiškėjo tik jai mirus (46)

Princesė Diana ilgą laiką buvo didžiulio smalsumo ir žavėjimosi objektas visame pasaulyje. Jos...

Vairuotojas pamėgino praleisti visus pėsčiuosius perėjoje – sulaukė net praeivių agresijos (143)

Lapkričio pradžioje įsigaliojo Kelių eismo taisyklės ( KET ), nurodančios vairuotojams, kad...

Kas nutinka, kai Putiną fotografuoja ne Kremliaus fotografai (8)

Internete audrą sukėlė Rusijos prezidento Vladimiro Putino nuotrauka, daryta jo vizito Paryžiuje...

Tūkstančiai keleivių prieš skrydį vis padaro vieną klaidą (4)

Kelionės lėktuvais yra pakankamai malonus dalykas – galite grožėtis pasauliu visai kitu kampu....

Europa sulaikiusi kvėpavimą laukia sprendimo dėl Italijos: gali baigtis blogiau nei su Graikija (37)

Europos Komisija ( EK ) pasirengusi nenusileisti savo kovoje dėl Italijos biudžeto. Nepaisydami...

Analitikas: sukrečianti byla labai aiškiai pademonstravo, kokia yra Didžioji Britanija (14)

JAV ir Europoje tikriausiai jokia kita tema nediskutuojama taip aršiai, kaip apie emigraciją –...