Antradienį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) trijų teisėjų kolegija pradėjo nagrinėti S. Rachinšteino ir jo advokato Andriaus Baranskio kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo praėjusių metų gruodžio 30 d. paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio.
Šiuo nuosprendžiu yra nuteisti ir dar keli S. Rachinšteino bendrai: Anatolijui Matiažui ir Genei Petkuvienei teismas skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, Birutei Panavienei ir Arturui Baliejevui – 1 m. 8 mėn., Daliai Varanavičienei ir Narimantui Šimeliui – 1 m. 6 mėn. Jie taip pat apskundė apkaltinamąjį nuosprendį, todėl teismas nagrinėja ir jų kasacinius skundus.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį paskelbė likus vienai dienai iki senaties termino pradžios – jeigu savo žodį teisėjai būtų tarę po sausio 1 d., skandalingojo verslininko nuteisti nebūtų galima.
Nė vienas iš nuteistųjų į LAT posėdį neatvyko, jiems atstovavo advokatai. Jie prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą nuosprendį ir palikti galioti dar 2012 m. gruodį teisėjo Audriaus Cinino paskelbtą nuosprendį. Juo visi kaltinamieji buvo išteisinti.
Savo kasaciniuose skunduose nuteistieji nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme nepagrįstai prokurorai pakeitė kaltinimą ir taip pasunkino ne tik jų padėtį, bet ir teisę aiškiai žinoti, kuo yra kaltinami. Be to, jie teigia, kad nuosprendyje taip pat yra netiksliai nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas, dėl ko netinkamai buvo pritaikytas senaties terminas, be to, esą buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas.
Nuteistieji taip pat skundžiasi, kad Vilniaus apygardos teismas posėdžio metu neištyrė byloje esančių dokumentų – juos teisėjai leido perskaityti prokurorui, kuris pagarsino tik esą jam palankius dokumentus.
S. Rachinšteino skunde nurodoma, kad senaties terminas turėjo sueiti ne praėjusių metų gruodžio 31 d., o gerokai anksčiau. Be to, verslininko teigimu, teismas nepagrįstai apie jį rinko informaciją ir nuosprendyje nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę reikia skirti dėl to, jog kitoje byloje jam yra pareikšti įtarimai – taip esą buvo pažeista nekaltumo prezumpcija.
S. Rachinšteinas taip pat pažymėjo, kad prokuroras apeliacinės instancijos teisme ne pakeitė kaltinime nurodytas veikos aplinkybes, o suformulavo naujas veikas, sudarančias realią nusikaltimų sutaptį. „Nors tokį prašymą prokuroras motyvavo veikos išskaidymu į atskirus tęstinio nusikaltimo epizodus, tačiau negali skirtingų sudėčių kelios organizuotos grupės, esant skirtingiems vykdytojams, daryti vieną ir tą pačią veiką – keičiantis vykdytojams, yra padaromos skirtingos veikos, o organizatorius atsako tik už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia“, – nuteistojo teigimu, tai, ką teismas nuosprendyje įvardino aštuoniais tęstinės nusikalstamos veikos epizodais, buvo atskiros realią sutaptį sudarančios veikos, kurias atliko skirtingos, besikeičiančios vykdytojų grupės.
Nuo teisėsaugos pasislėpęs S. Rachinšteinas savo skunde taip pat pabrėžė, kad tiek jis, tiek kiti nuteisti „tariami bendrininkai“ visada neigė buvusį susitarimą daryti nusikalstamas veikas. „Kadangi teismo išvadų apie bendrininkavimą nepatvirtina konkretūs įrodymai, todėl nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, tiesiog perrašant prokuroro pakeistą kaltinimą“, – pažymima jo skunde.
Bylos duomenimis nustatyta, kad S. Rachinšteinas su bendrais nuo 2000 m. liepos 19 iki 2004 m. gruodžio 31 d. suklastojo tikrus bendrovių dokumentus, kurių pagrindu įgijo tariamų prekių ir paslaugų už daugiau kaip 3 mln. eurų ir taip užvaldė valstybei priklausančius 476 tūkst. Eur pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) tyrėjai šiuo metu taip aiškinasi ir milijoninės sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis schemą – atliekamas tyrimas dėl daugiau nei dešimties bendrovių veiklos. Įtariamiesiems įteikti pranešimai apie įtarimą dėl didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, neteisėtos juridinės asmens veiklos ir dokumentų klastojimo.
Įtariama, kad grupuotei vadovavo i S. Rachinšteinas, jo namuose per kratą rastas didelis kiekis aukso dirbinių, perlų, areštuotas prabangus automobilis „Porsche Cayenne“.
Pasak FNTT pranešimo, išaiškinta, kad nusikalstamos schemos sumanytojai nupirko finansinių sunkumų turinčių bendrovių, kurioms buvo skirta apie milijono eurų ES parama, akcijas. Įsigytų bendrovių vardu buvo sudarinėjami fiktyvūs sandoriai su nusikalstamai veiklai nuslėpti naujai įsteigta įmone, kuri naudota kaip fiktyvi rangovė ir įrangos tiekėja.
Visų šių bendrovių direktoriai buvo statytiniai asmenys, o faktiškai visoms bendrovėms vadovavo tas pats organizuotos grupės vadovas. Įtariama, kad statytiniams bendrovių vadovams buvo nurodoma klastoti dokumentus (statybos rangos, įrangos pirkimo, paskolų sutartis, mokėjimo prašymus ir kitus Nacionalinei mokėjimo agentūrai teiktinus dokumentus), kad gautų ES lėšas.
