aA
Eksportą 2018 metais analizuojantys ekspertai pažymi, kad Baltijos šalių ekonomikos augimui didelės įtakos turi vidaus paklausa. Tarptautinės prekinio kredito bendrovės „Coface“ parengtoje apžvalgoje pažymima, kad šalys pelnosi iš palankios padėties darbo rinkoje ir naujų investicijų į ilgalaikį turtą. Nepaisant to, išorinė ekonominė aplinka išlieka labai svarbi, rašoma bendrovės pranešime.
Vilnius
Vilnius
© Adobe Stock

82 proc. Lietuvos BVP sukuria prekių ir paslaugų eksportas

Analizuojant eksportą 2018 metais, reikia pažymėti, kad Baltijos šalių ekonomikos augimui didelės įtakos turi vidaus paklausa. Šalys pelnosi iš palankios padėties darbo rinkoje ir naujų investicijų į ilgalaikį turtą. Nepaisant to, išorinė ekonominė aplinka išlieka labai svarbi. Prekių ir paslaugų eksporto dalis, lyginant su nominaliu bendruoju vidaus produktu (BVP), ypač didelė Lietuvoje ir Estijoje: praėjusiais metais ji siekė atitinkamai 82 proc. ir 72 proc.. Latvijoje šis rodiklis sudarė 59 proc., tačiau akivaizdu, kad ir šios šalies priklausomybė nuo užsienio rinkų yra didelė.

Šiemet augama dvigubai lėčiau nei 2017 metais, to priežastis – euro zona

Kalbant apie 2019 metus, būtina įvertinti, kad užsienio šalių rinkos kelia didesnę riziką nei vidinės sąlygos. Visų pirma, lėtėja svarbiausios eksporto krypties – euro zonos šalių ekonomika. „Coface“ prognozuoja, kad euro zonos augimas šiais metais sieks tik 1,4 proc. – tai yra pastebimai mažiau, palyginus su 2,5 proc. 2017 metais ir 1,9 proc. augimu pernai. Pagrindinei euro zonos šaliai ir prekybos partnerei Vokietijai prognozuojamas vos 0,8 proc. ekonomikos ūgtelėjimas, ir tai yra kone dvigubai mažiau, palyginus su 1,5 proc. augimu pernai.

Gamybos mažėjimą atspindi žemiau 50 balų ribos nukritęs pirkimų indeksas

Gauti duomenys apie euro zonoje pagamintos produkcijos apimtis tik patvirtino „Coface“ anksčiau teiktas prognozes. Gamybos dinamika pradėjo silpnėti 2018 metais, o šiemet tapo neigiama. Maža to, verslo atstovų apklausų rezultatai brėžia dar labiau pesimistines perspektyvas. Pavyzdžiui, 2019 m. balandį pirkimų indeksas gamyboje (PMI, Purchase Manager‘s Index) sumažėjo iki 44,1 balų Vokietijoje ir 47,5 balų visoje euro zonoje. Ekonomistai sutaria, kad jei PMI rodiklis nukrenta žemiau 50 balų ribos, tokia situacija laikoma sulėtėjimu. Beje, reikia pastebėti, kad šįkart PMI rodiklis smuko itin greitai, nes iki 2017 metų pabaigos tiek Vokietijos, tiek visos euro zonos PMI vidurkis visuomet siekdavo 60 balų.

Rusijos ekonomikos atsigavimą stabdo padidintas PVM ir silpnos investicijos

Verta paminėti, kad Rusijos ekonomika, kuri Baltijos šalims vis dar išlieka svarbi, atsigauna palyginti lėtai. „Coface“ prognozėmis, šiemet Rusijos ekonomika augs 1,6 proc.. Investicijos į šios šalies ūkį išlieka silpnos, o šių metų pradžioje padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) pristabdė namų ūkių vartojimo augimą. Palyginimui, Baltijos šalių eksportas į Rusiją vis dar yra didesnis nei kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių.

Eksportuotojai ieško alternatyvų Jungtinei Karalystei, o pastarosios augimą skatina nerimas dėl „Brexit“ padarinių

Tuo pačiu metu Jungtinė Karalystė (JK) išlieka tarp vienų populiariausių Baltijos šalių prekybos krypčių, todėl nemažai rizikų kelia būsimasis „Brexit“. Nors „Brexit“ terminas buvo pratęstas, JK išstojimo iš Europos Sąjungos procesas vis dar lieka neaiškus.

Šiuo metu nuolat koreguojamos prognozės dėl būsimų prekybos santykių tarp JK ir ES tik sukuria didelį netikrumą. Pastebima, kad eksportuotojai į JK rinką pradėjo atsargiau vertinti šią prekybos kryptį. Kita vertus, stebina Jungtinėje Karalystėje padidėjusi paklausa. Tai patvirtina ir pirkimų indekso dinamika: įprastai Europos šalyse jis buvo žemesnis nei 50 balų – ribos, kuri reikšdavo ekonomikos sulėtėjimą. Tačiau dabar JK šis rodiklis vis auga ir balandžio pradžioje pasiekė 55,1 balo.

Išvardintų rodiklių augimas gali sudaryti įspūdį, kad šios šalies ekonomika auga, tačiau detalesnė analizė rodo, kad Jungtinėje Karalystėje veikiančios bendrovės tiesiog smarkiai didino savo atsargas. Taip jos siekė sukaupti kuo daugiau importuojamų produktų iki tikėtinai didėsiančių naujų prekybos tarifų įsigaliojimo. Negana to, padidėjusi paklausa lėmė naujų užsakymų augimą ir didesnį poreikį darbo jėgai.

Paradoksalu, tačiau pastarieji verslo aplinkos tyrimai, kuriuose buvo siekiama išsiaiškinti dabartinį pirkimų indeksą, rodo trumpalaikį atsigavimą – šis faktas liudija, kad verslai ieško būdų suvaldyti riziką, kylančią iš sunkėjančių prekybos sąlygų tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės.

Jungtinė Karalystė
Jungtinė Karalystė
© AFP / Scanpix


Įtakos Baltijos šalims turės ir netiesioginiai prekybos ryšiai

Taip pat svarbu suprasti, kad Baltijos šalių ekonomikai įtakos turės ir netiesioginiai prekybos ryšiai. Daugelis įmonių dalyvauja pasaulinėse vertės grandinėse ir tiekia įvairius komponentus, kurie vėliau eksportuojami į daugybę kitų šalių.

Netiesioginio poveikio šalių ūkiams turės ir svarstymai apie „Brexito“ pasekmes. Nors ir mažai tikėtina, tačiau „Brexitas“ vis dar įmanomas, ir šis procesas sunkiausiai paveiks automobilių pramonę bei žemės ūkio produktų sritį. Tai reiškia, kad pieno ir mėsos produktams, cukraus ir konditerijos gaminiams, vaisiams, gėrimams ir tabakui bus taikomi aukščiausi tarifai. Muito mokesčiai bus taikomi tekstilės gaminiams, transporto įrangai ir cheminėms medžiagoms. Deja, visos minėtos rizikos, kurias sukelia išorinė aplinka, iki šiol įtrauktos į galimą scenarijų.

Lietuvos eksportas šių metų pradžioje augo 8,9 proc.

Per pastaruosius dvejus metus Baltijos šalių eksportas vis dar turėjo naudos iš palankių pokyčių pasaulio ekonomikoje. Net ir šių metų pradžioje Baltijos šalių eksportas dar augo. Lietuvos atveju eksportas per šių metų pirmuosius du mėnesius padidėjo 8,9 proc., palyginti su analogišku laikotarpiu pernai. Dideli augimo tempai buvo užfiksuoti prekyboje su euro zonos šalimis, ypač Vokietija ir Nyderlandais. Pastebimai augo grūdų, mašinų ir mechaninių įrenginių, baldų ir trąšų eksportas.

Latvijos atveju sparčiai auganti paklausa statybų sektoriuje prisidėjo prie didėjančio medienos ir medienos produktų eksporto. Šių metų vasarį šis rodiklis augo net 16,7 proc. Eksporto augimas užfiksuotas ir kituose sektoriuose, įskaitant chemikalų, žemės ūkio maisto produktų ir mašinų gamybą. Kaimyninės Baltijos šalys, taip pat Vokietija, Rusija ir Švedija buvo pagrindiniai Latvijos eksporto gavėjai.

Estijos prekybos portfelyje euro zonos šalių dalis yra mažiausia – 2019 m. vasarį sudarė 46 proc.. Palyginus su kitomis Baltijos kaimynėmis, Estijos eksportas yra plačiai diversifikuotas su netgi stipriau išreikštu srautu į Šiaurės šalis.

Nepaisant to, kad Baltijos šalių eksportas išlieka augantis, jo plėtra bus silpnesnė nei anksčiau. Išorinių rinkų poveikis lėtai, tačiau vis labiau pastebimai keis ir prekybos apimtis.

Nepaisant išorinio lėtėjimo, greito smukimo Baltijos šalims kol kas neprognozuoja

„Coface“ prognozėmis, pasaulio prekybos augimas šiais metais sieks tik 2,3 proc., ir tai yra reikšmingai mažiau, palyginti su 4,3 proc. 2017 metais ir 3,0 proc. 2018 metais. Tiesioginius prekybos ryšius ir perdavimo kanalus per pasaulines tiekimo grandines greičiausiai paveiks lėtesnis pasaulio BVP augimas, pasaulio prekybos dinamika, euro zonos sulėtėjimas, padidėjęs protekcionizmas ir neaiškumai dėl „Brexit“, kuris laikomas vienu iš svarbiausių.

Tuo pačiu metu „Coface“ kol kas neprognozuoja ženklaus situacijos pablogėjimo tarp pagrindinių užsienio partnerių. Tikimasi, kad šių šalių ūkiai netgi augs ir šiemet, tačiau daugumoje atveju lėčiau, nei 2017 ir 2018 metais.

„Coface“ – prekinio kredito draudimo bendrovė, veikianti daugiau kaip 200 šalių. Rytų ir Vidurio Europoje „Coface“ veikia jau 29 metus. Šiame regione „Coface“ bendrovės atstovybėse sukurta apie 700 darbo vietų, visame pasaulyje dirba apie 4100 darbuotojų šimte šalių. Bendrovės apyvarta 2017 m. siekė 1,4 mlrd. eurų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Dubnikovas: „Snaigė“ nebuvo aktyvi išnaudojant biržos privalumus (1)

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad šaldymo prietaisų gamintojos „Snaigės“...

Prezidentūra apie siūlymus nustatyti patikimų tiekėjų dėl 5G ryšio kriterijų sąrašą: tai galimas kelias (1)

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius sako, kad...

Lietuvos oro uostai praėjusiais metais aptarnavo 52 proc. mažiau skrydžių

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose 2020 metais keliavo 1,8 mln. žmonių – 72 proc. mažiau,...

Vokietijos „Sypra“ gali būti šalinama iš viešųjų pirkimų (1)

Vokietijos bendrovė „Sypra" įtraukta į tiekėjų, kuriems už draudžiamus konkurenciją...

„Continental“ plėtros planų Kaune kol kas neatskleidžia (4)

Viena didžiausių investuotojų Lietuvoje, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje LEZ veikianti...

Top naujienos

Prezidentūra: pasiekti kolektyvinį imunitetą reikėtų iki vasaros vidurio pildoma (113)

Europos Sąjunga turi turėti vieningą ir ambicingą tikslą, iki kada visose šalyse narėse...

Lietuvoje – 717 naujų koronaviruso atvejų, 18 mirčių praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 40–89 metų žmonės (284)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 717 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 21 žmogus,...

Savaitgalį feisbuke siautėjęs, kolegas įžeidinėjęs ir grasinęs Rimas Bružas sulaukė ne tik kritikos, bet ir griežtos LRT vadovų reakcijos pasisakė ir R. Bružas, kita pusė kreipėsi į teisininkus (242)

Penktadienį LRT Radijo laidos „Laimės dieta“ vedėja Rimantė Kulvinskytė pasidžiaugė...

Rožė už 500 eurų: įmantrios schemos apeiti ribojimus padeda ne visiems

Griežtų karantino reikalavimų laikosi ne visi. Kai kurie sugalvoja įmantrių schemų ir griežtas...

Navalnas – tardymo izoliatoriuje, ten su juo neįmanoma susisiekti (4)

Rusijos opozicijos lyderį Aleksejų Navalną nugabeno į tardymo izoliatorių „Matroskaja...

Šis faktorius lems vis daugiau: ką mokslas jau žino apie imunitetą koronavirusui persirgus arba pasiskiepijus? (346)

Savo gyvenimą vis labiau turėsime adaptuoti pagal tai, ar žmonės turi imunitetą koronavirusui (...

Šimonytė: iki sausio 31 dienos jokių radikalių karantino pasikeitimų nebus liks ribojimai kelionėms tarp savivaldybių (386)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad visą sausį karantinas ryškiai nebus...

Lietuvių ramybės oaze laikyta vietovė pajūryje virsta tikru kurortu: neprireiks ir dvejų metų, kol NT kainos čia pasieks Palangos lygį (225)

Karantinas ir griežtas judėjimo tarp valstybių reguliavimas paskatino lietuvius atsigręžti į...

„Novaturas“ vasarį atnaujins skrydžius į Tenerifę bei Egiptą (3)

Vienas didžiausių kelionių organizatorių Baltijos šalyse „ Novaturas “ vasarį atnaujins...