„Lietuviškų pieno produktų įvežimas yra pristabdytas. Šis ribojimas taikomas sūriams „Svalia“, „Šilutės Rambynas“, jogurtams, grietinei. Rusijos sanitarinės tarnybos žiniomis, keliuose produktuose mielių ir pelėsių kiekiai viršijo normatyvus“, - šią savaitę paskelbė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Skelbta, kad importo apribojimai taikomi nuo pirmadienio, tačiau antradienį kai kuriems lietuviškos produkcijos gamintojams pavyko kirsti Rusijos sieną. Vėliau paskelbta, kad Rusijos muitinė gavo šalies vartotojų teisių gynimo tarnybos "Rospotrebnadzor" vadovo Genadijaus Oniščenkos nurodymą stabdyti Lietuvos pieno įmonių produkcijos įvežimą ir persiuntė šią informaciją regionams.

Rusija pirmadienį sustabdė pieno produktų importą iš Lietuvos po mažos Baltijos valstybės siekio priartinti buvusias Sovietų Sąjungos nares, tokias kaip Ukraina, arčiau Europos Sąjungos“, - dėsto apie Europos Sąjungos verslą rašantis tinklalapis eubusiness.com.

Jis primena, kad tiek Ukraina, tiek ir jos kaimyninė Moldova, lapkričio pabaigoje Vilniuje tikisi pasirašyti istorinius politinio bendradarbiavimo ir laisvosios prekybos susitarimus su Briuseliu per viršūnių susitikimą.

„Šis sprendimas yra naujausias ilgame Rusijos mėginimų sąraše naudoti prekybą kaip ginklą prieš šalis, kurias ji mato pereinančias iš savo geopolitinės erdvės prie ištikimybės Vakarų Europai“, - konstatuoja eubusiness.com.

Rusija yra pareiškusi norą, kad Ukraina įsilietų į Muitų sąjungą, kurią 2010 metų sausį subūrė Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas. Ekonominės sankcijos prieš Lietuvą, kurioje lapkričio 28-29 d. aukščiausiojo lygio susitikime bus stiprinami prekybos ryšiai su buvusiomis Sovietų Sąjungos narėmis, stiprina įtampą su Rusija,.

„Šis žingsnis žengtas likus kelioms savaitėms iki Lietuvoje vyksiančio trečiojo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, kuris gali nutolinti buvusias Sovietų Sąjungos nares nuo Maskvos orbitos“, - antrina „Reuters”.

Šiemet sausį - liepą lietuviškos kilmės pieno produktų eksportas į Rusiją sudarė 34,2 proc., skaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas, kai Rusijos naujienų agentūra "Itar-tass" ir kiti šaltiniai teigia, jog šių produktų eksportas į Rusiją sudaro daugiau nei 80 proc. Nors kol kas yra uždraustas tik pieno produktų įvežimas, kritikos susilaukė ir mėsos bei žuvies produkcija.

Europos Sąjungos sveikatos apsaugos komisaro Tonio Borgo atstovas pareiškė, kad lietuviškų pieno gaminių kokybe yra pasitikima, o Rusija ėmė taikyti „nepagrįstai griežtus“ standartus.

DELFI skelbė, jog Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, jog dėl Rusijos veiksmų būtina ruoštis kreipimuisi į Pasaulio prekybos organizaciją, prie kurios Rusija oficialiai prisijungė pernai.

Ekonominiai karai – ir prieš kitas šalis

Sankcijos prieš Lietuvą – nėra naujiena: nuo tokių sankcijų šalis jau buvo nukentėjusi anksčiau, be to, liepą Rusija sustabdė šokolado iš didelės Ukrainos įmonės „Roshen“ importą.

Ekonominius karus Rusija buvo paskelbusi ir Moldovai su Gruzija, kai jos mėgino inicijuoti derybas dėl stojimo į Europos Sąjungą.

Taip pat Rusija buvo nutraukusi gamtinių dujų tiekimą į Ukrainą, ėmėsi trumpų energetinių karų prieš Baltarusiją.

Tačiau paprastai ekonominės sankcijos ilgalaikių rezultatų neatneša: valstybės ieško būdų diferencijuoti prekių eksportą, energetinių išteklių įsigijimą ir sustiprinti ryšius su kitomis valstybėmis.

Rusijos nacionalinės pieno produktų gamintojų sąjungos duomenimis, pernai Lietuva eksportavo į Rusiją pieno produktų už 193 mln. dolerių (490,9 mln. Lt), didžiąją prekių dalį sudarė sūris, kurio yra daugelyje parduotuvių.

Rusija taip pat stebi iš Lietuvos importuojamą mėsą ir žuvį, remdamasi anoniminiu šaltiniu pranešė valstybinė naujienų agentūra „Prime“. Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba „Rospotrebnadzor“ atsisakė komentuoti šį faktą.

Tarp ES narių - tik trys buvusios sovietinės respublikos

Iš buvusių 15-os Sovietų Sąjungos narių tik Lietuva, Latvija ir Estija tapo Europos Sąjungos (ES) narėmis. ES Rytų partnerystės iniciatyva, kuria siekiama pritraukti šešias buvusias sovietines respublikas arčiau Europos, kertasi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangomis stiprinti Maskvos ryšius su anksčiau vadintomis broliškomis respublikomis.

Numatyta, kad Vilniuje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES turi pasirašyti susitarimą su Ukraina dėl politinio bendradarbiavimo ir laisvosios prekybos ir gali žengti tolimesnius žingsnius link tokių susitarimų pasirašymo su Moldova ir Gruzija. Baltarusija ir Armėnija vis dar palaiko artimesnius ryšiu su Rusija.

V. Putinas nori, kad buvusios sovietinės respublikos įstotų į Muitų sąjungą. Jis įspėjo Ukrainą – jei ji pasirašys su ES susitarimą dėl laisvosios prekybos, Rusija atsakys protekcionistinėmis priemonėmis.

DELFI primena, kad Lietuva su Rusijos monopolistu „Gazprom“ derasi dėl palankesnės gamtinių dujų kainos, tuo pačiu metu vyksta ginčai Stokholmo arbitraže dėl nepagrįstai didelės gamtinių dujų kainos.

Europos Komisija atlieka tyrimą dėl Rusijos dujų monopolininkės „Gazprom“ galimai neteisėtų veiksmų Rytų Europoje. Praėjusią savaitę Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pareiškė, jog 2006–2012 m. rusiškos dujos pabrango 600 proc., o tai iš esmės mažina Lietuvos konkurencingumą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (320)