Pagrindinė problema į Lietuvą pritraukiant užsienio turistus yra nepakankamas susisiekimas oro transportu, sako turistų į Lietuvą padedančių pritraukti užsienio agentūrų atstovai. Tačiau jie vardija, jog Lietuvoje svečiams iš užsienio yra daug ką nuveikti ir išskiria, kas domina skirtingų šalių gyventojus.
© A.Didžgalvio nuotr.

„Jūs turite čia tiek daug veiklų, produktas yra nepaprastai įvairus, tad britams yra pakankamai didelė staigmena išsiaiškinti, kokią puikią kelionių kryptį jūs siūlote. Taigi, viešinti jūsų gastronomiją, SPA paslaugas ir medicininį turizmą mums yra iššūkis, turint omenyje mūsų turėtą ribotą laiką“, - dėstė Lietuvai Jungtinėje Karalystėje atstovaujančios agentūros „Integrated marketing in tourism“ vadovė Alison Cryer.

Ji dėsto, jog puiku, kad į Lietuvą skraidina pigių skrydžių bendrovės, nes Jungtinėje Karalystėje yra didelė jų įvairovė, tačiau reikalingas ir nacionalinis vežėjas.

„Kai turimas nacionalinis vežėjas, pasiekiama kita rinka, kuri nėra linkusi skristi pigių skrydžių bendrovėmis“, - pridūrė ji.

Planuojama, kad kitąmet bus surengtas ralis Londonas - Vilnius, kurio tikslas įrodyti, jog Lietuvą galima pasiekti ne tik oro transportu.

Pasak A. Cryer, 80 proc. turistų iš Jungtinės Karalystės atvyksta į Vilnių, likę 20 proc. - į Lietuvos paplūdimius. Dažniausiai į Lietuvą pasirenka keliauti poros, kurių amžius yra 35-55 metai – tai sudaro beveik pusę visų atvykstančių į Lietuvą.

Rusus vilioja alumi

Rusijoje Lietuvos interesams atstovaujanti Maria Grebennikova sako, jog rusams pristatyti Lietuvą yra nelengva: dauguma jų nelabai žino skirtumų tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

„Mūsų pagrindinis tikslas yra atskirti jas (Lietuvos, Latvijos ir Estijos turizmo rinkas – DELFI). Dabar mes turime daugiau galimybių, nes šiemet yra atidaryta 14 vizų centrų visoje Rusijoje, tad Lietuva gali konkuruoti su Latvija, kuri patogiai teikė vizas“, - sakė ji.

Nors populiariausia kryptis atvykstantiems iš Rusijos yra Vilnius ir Trakai, M. Grebennikova pasakoja, jog šios šalies piliečius domina ir lietuviškas alus: ne paslaptis, kad rusai mėgsta dėl alaus keliauti į Prahą, todėl paklausesni tampa ir alaus keliai Lietuvoje.

„Esu gavusi žmonių atsiliepimų, jog lietuviškoji Kuršių Nerijos dalis jiems pasirodė gražesnė nei Kaliningrado, Druskininkai tampa traukos objektu, taip pat įvairios veiklos, pavyzdžiui, dviračių turizmas ir, žinoma, alaus keliai. Manau, tai yra labai svarbu turistams iš Rusijos, nes jie gali vykti į kitą šalį norėdami paragauti ten gaminamo alaus“, - teigė ji.

Šiuo metu daugiau nei 50 proc. turistų iš Rusijos atvyksta į didmiesčius, pirmiausiai – į Vilnių, todėl Rusijoje planuojama daugiau populiarinti šalies kurortus, pavyzdžiui, Druskininkus ir Kuršių Neriją.

Ispanai, italai ir prancūzai atvyksta kultūros

Ispanijoje Lietuvai atstovaujantis Miguelis Urresti pasakoja, kad į Lietuvą dažniausiai atvykstama iš kultūrinių paskatų, todėl populiariausias yra miestų turizmas.

Anot jo, iš dalies dėl to ispanai atvyksta ne tik į Lietuvą, o norėdami pamatyti visų Baltijos šalių sostines, susipažinti su jų paveldu.

„Italijoje situacija yra panaši kaip ir Ispanijos rinkoje. Mūsų klientai dažniausiai domisi kultūriniais ir meno turais, o Vilnius yra įtraukiamas į turą po Baltijos šalių sostines“, - dėstė Italijoje Lietuvai atstovaujanti Lisa Bigoni.

Pasak jos, dėl to dažniausiai į Lietuvą atvyksta vyresni nei 40-ies metų italai.

„Mes taip pat orientuojamės ir į jaunus žmones, nes manome, kad jie turi didelį potencialą dėl jų turimų resusrų ir Lietuvoje galimo praleisti laisvalaikio“, - pasakoja L. Bigoni.

Ji vardija, jog italams yra pasakojama ne tik apie Lietuvos sostinę Vilnių, bet ir apie lietuvišką alų, kuris italams yra mažai pažįstamas.

„Prancūzijoje situacija panaši kaip Italijoje ir Ispanijoje, žmonės domisi kultūra ir istorija, taip pat jie ieško gražių gamtos vaizdų“, - vardijo Prancūzijoje Lietuvai atstovaujanti Zelle Breval.

Prancūzus domina ir miestų turizmas, tad pamatę Vieną ir Prahą, norintys keliauti toliau į Rytų Europą renkasi Vilnių.

Iš Lenkijos atvyksta dėl religijos

Lenkijoje Lietuvos interesams atstovaujantis Miroslavas Bebakas pasakoja, jog jo tautiečiai į Lietuvą pirmiausiai vyksta dėl bendros šalių istorijos ir, žinoma, religijos.

“Gegužę padarėme apklausą ir 80 proc. Lenkijos turistų svarbiausiomis atvykimo į Lietuvą priežastimis buvo religija, tai yra pirmoji priežastis, kitos dvi - kultūra ir istorija“, - vardijo jis.

Tai reiškia, kad tik penktadalis į Lietuvą atvykstančių turistų iš Lenkijos čia keliauja norėdami pamatyti gamtą ar aplankyti SPA centrus.

Jis apgailestauja, kad šiuo metu Lietuvą ir Lenkiją jungia nedaug skrydžių. Esą, jei jų būtų daugiau ir pigesnių, ir svečių atvyktų daugiau.

Vokiečiai žino per mažai apie lietuvišką gamtą ir SPA

„Vokiečiai mėgsta užsisakyti kelionių paketus, taigi apie 40 proc. visų parduodamų atostogų yra kelionių paketai“, - dėstė Vokietijoje Lietuvai atstovaujanti Suvi Makinen.

Ji pridūrė, jog tokios kelionės yra platinamos per kelionių agentūras.

„Pasakodami apie šalį galimiems turistams, išskiriame šalies gamtą, istorinį ir kultūrinį paveldą - Vokietija turi istorinių sąsajų su Klaipėda, tad tai dažnai tampa kelionės tikslu vokiečiams, ypač, jei ten žmonės kalba vokiškai. Tačiau kol kas ne visos Lietuvos siūlomos veiklos gamtoje Vokietijoje yra gerai žinomos, kaip ir SPA produktas yra pakankamai nežinomas“, - apgailestavo ji.

Lietuvius užsienio agentūros pakeitė prieš pusmetį

Rugsėjį sukako pusmetis, kai Lietuvai užsienyje atstovauja kitų šalių turizmo atstovybės ir užsienio bendrovės.

Valstybinio turizmo departamento direktorė dr. Raimonda Balnienė sako, jog dėl sunkmetį imtosi taupymo buvo sukurta nauja sistema, pakeitusi anksčiau užsienyje veikusius turizmo informacijos centrus (TIC).

Iki krizės Lietuva turėjo 8 TIC užsienyje, kuriuose dirbo po vieną žmogų iš Lietuvos – jis ir atstovavo Lietuvai. Krizės metu teko taupyti lėšas, todėl ieškota kitų būdų kviesti į šalį turistus.

Įvertinus kitų šalių patirtį, nuspręsta samdyti užsienio bendroves, dažniausiai rinkodaros ir viešųjų ryšių specialistus.

Dėl to kai kurios atstovybės persikėlė iš šalių sostinių, pavyzdžiui, dabar Lietuva yra viešinama ne iš Berlyno, o iš Miuncheno, Barseloną pakeitė Madridas, Romą – Milanas. Tačiau informacija teikiama ir kai kurių šalių sostinėse, pavyzdžiui, Varšuvoje, Londone, Maskvoje, o Skandinavijos rinkas aptarnauja biuras Stokholme.

„Matome, kad šita forma yra pigesnė. Praktiškai sutaupome 0,5 mln. litų per metus, dabar šios paslaugos kainuoja 2,8 mln. Lt, kai 2009 m. kainavo 3,3 mln. Lt“, - vardija R. Balnienė.

Ji sako, jog anksčiau didžiąją dalį išlaidų sudarė atlyginimai ir biurų nuoma, o dabar mokama tik už veiklas, kurių yra daugiau.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Nerimauja dėl keliones įsigijusių žmonių - dėl „Travelonline Baltics“ kreipėsi į teisėsaugą (6)

Turizmo departamentas negaudamas oficialių duomenų, reikalingų patikrinti, ar įmonės draudimo...

„Auga Group“ už 6,4 mln. eurų perka „Arginta Engineering“ (4)

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse...

Estijos „Baltic Ticket Holdings“ prašo leidimo įsigyti „Bilietai LT“ (1)

Estijos bilietų platinimo bendrovė „Baltic Ticket Holdings“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Išvardino, kodėl nepritaria progresiniams mokesčiams (77)

Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius:...

Uždraudus alkoholio reklamą, kliuvo ir pieno barui (18)

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo visiškas alkoholio reklamos draudimas, o to padarinius jau...

Top naujienos

Karbauskis paaiškino, kodėl reikia parlamentinio tyrimo dėl LRT nuolat pildoma (611)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį...

Arūnas Milašius. Kai pradėjome plėšyti reklaminius žurnalų puslapius, mums ėmė sektis. Nesustokime. (16)

Nors bėdų, skaudulių ir saviplakos, baimės „o ką pasakys tas kaimynas, kurio dar nepažįstu“...

Aplinkiniuose laukuose surinko visas atliekas ir pasistatė štai tokį namą (8)

Krunai – kaimas Širvintų rajone, kuris jau 2001-aisiais laikytas išnykusiu. Šiandien čia...

Rusų politologas paaiškino Putino planus Ukrainoje (45)

Vladimiras Putinas neturi išteklių, kad įgyvendintų jėgos scenarijų Ukrainoje , teigia vienas...

Policija perspėja žiemos malonumais besidžiaugiančius vairuotojus: bauda – iki tūkstančio eurų (65)

Praėjusią savaitę Lietuva pagaliau sulaukė sniego, o paspaudęs šaltukas neleido jam ištirpti....

Perėjusi tikrą pragarą žydė į Vilijampolę grįžo ieškoti užkastos dėžės (182)

Izraelyje šiuo metu gyvenanti Kaune gimusi Dita Šperling savo akimis regėjo, kaip baltaraiščiai...

Kiekvienam patiekalui – savas padažas: 5 populiariausi receptai, kuriuos pagaminsite vos per keliolika minučių

Daugelis neįsivaizduoja įvairių mėsos, žuvies ar jūrų gėrybių patiekalų be gardžių...

Nerimauja dėl keliones įsigijusių žmonių – dėl „Travelonline Baltics“ kreipėsi į teisėsaugą (6)

Turizmo departamentas negaudamas oficialių duomenų, reikalingų patikrinti, ar įmonės draudimo...

Iš Šiaurės Korėjos pabėgusio kario istorijoje – netikėtas posūkis situacija gali komplikuotis (10)

Iš Šiaurės Korėjos pabėgęs 26-erių metų vyras, kuriam, nepaisant pavymui skriejančių kulkų,...

23 kg atsikratęs vilnietis: netikėjau, kad valgant tokias dideles sveiko maisto porcijas galima lieknėti (11)

33 metų vilnietis Gediminas – retas pavyzdys, kai atsikratyti 23 nepageidaujamų kilogramų...