Susiduria su rimtais iššūkiais
Griežti Kinijos apribojimai dėl COVID stabdo pasaulinę prekybą, o viena iš dešimties prekių įstrigo šalies uostuose, skelbia užsienio žiniasklaida.
Kinijai ir toliau laikantis nulinės COVID atvejų tolerancijos politikos, fiksuojami tiekimo sutrikimai, kurie, kaip skelbė New.com.au, yra aukščiausiame lygyje nuo praėjusio rugsėjo. Teigiama, kad prekių pristatymo vėlavimus daugiausia lėmė koronaviruso apribojimai viename judriausių šalies uostų – Šanchajuje.
Šiuo metu baiminamasi, kad bus uždaryta ir šalies sostinė Pekinas, skelbia New York Times. Kiti Kinijos miestai, siekdami užkirsti kelią viruso plitimui, taip pat paskelbė apie savo gyventojų judėjimo apribojimus.
Buvo teigiama, kad nors Kinijos valdžios institucijos siekė, kad gamyklos ir uostai veiktų, apribojimai sutrikdė siuntų gabenimą, kas nuo Kinijos gamyklų priklausančioms pasaulio įmonėms, lėmė pailgėjusį pristatymo laiką, skelbė portalas.
Flexport vyriausiasis ekonomistas Philas Levy New York Times teigė, kad nors Pekinas yra svarbus miestas, „jis nėra gamybos ar tiekimo grandinių operacijų pagrindas“, tačiau, kaip pridūrė, viskas priklausys nuo to, kas tiksliai bus uždaroma.
Buvo skelbiama, kad antradienį Pekinas pradėjo ir beveik masinį visų savo 21 mln. gyventojų testavimą. Gyventojai teigė besibaiminantys, kad miestas gali būti staigiai uždarytas, todėl suskubo į maisto parduotuves ir pasakojo nenorintys, kad juos ištiktų Šanchajaus likimas, kuriems šiandien sunku gauti maisto bei tam tikras medicinines paslaugas.
Kaip pranešama, antradienį Pekine per parą buvo fiksuoti 33 užsikrėtimo koronavirusu atvejai.
Apie tai, kad sutrikimai dėl COVID jau plinta į pasaulines tiekimo grandines, rašė ir Reuters.
Kinijos vicepremjeras Liu He pasisakė, kad Kinijos tiekimo grandinės turi būti stabilizuotos.
Įtampa didėja
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas aiškino, kad nepaisant visų nesutarimų su šia šalimi, šiandien Lietuva iš Kinijos vis dar importuoja tam tikras prekes, o tai, dar labiau sutrūkus tiekimo grandinėms, gali sukelti nesklandumų.
„Yra uždarytas Šanchajus, kiti regionai Kinijoje, kalbama apie Pekiną. Tas tiekimas, jis ir nebuvo atsigavęs nuo pandemijos, o dabar jis vėl gali trūkinėti.
Tai – realios įtampos ir jos didėja, tiekimo grandinės aižėja“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, į situaciją Kinijoje reaguoja ir naftos kainos. Kaip sakė, pirmadienį jos nesiekė nė 100 dol. už barelį, tačiau vėliau atsistatė.
„Panašu, kad spaudimas iš tiesų yra.
<...> prognozuojama, kad naftos poreikis sumažės. Kinija suvartoja apie 12 mln. barelių naftos per dieną. Prognozuojama, kad jie dabar dėl viso užsidarymo sunaudos apie 20 proc. mažiau, tai išeina apie 2,5 mln. barelių.
Rinka anksčiau reagavo ir į tokius dalykus, kai OPEC gavybą didino 400 tūkst. barelių, JAV iš rezervo paleido po milijoną barelių per dieną, o čia „išsijungia“ apie 2,5 mln. barelių per dieną. Tai yra dvigubai daugiau nei likęs pasaulis dėjo pastangų stabilizuoti naftos kainą.
Tai reiškia, kad tiek arabų, tiek JAV papildoma nafta, tiek atsitraukusios Kinijos nafta bendrai sudarys tokį balansą, kur per dieną „nusimeta“ apie 4 mln. barelių, kas yra apie pusė Rusijos gavybos per dieną“, – aiškino jis ir teigė, kad naftos kaina turėtų stabilizuotis ir koreguotis į mažąją pusę, prie ko bus prisidėjęs ir COVID protrūkis Kinijoje.
Prisiima rizikas
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius tikino, kad nors šiandien labai aiškių indikatorių, kad stotų tiekimo grandinės dar nėra, įmonių ir verslų atsargumas Kinijos atžvilgiu yra didžiulis.
„Įmonės, kurios vykdo užsakymus ar juos planuoja, visuomet įvertina du faktorius: laiko ir rizikos.
Jos stengiasi be prekių nelikti ilgesnį laiką, užsisakyti iš anksto, nes rizika iš Lietuvos įmonių pusės yra nevaldoma, o tiekimo grandinės iki galo ir nebuvo atsistačiusios“, – sakė jis bei tikino, kad nereikia manyti, kad visos kiniškos prekės į Lietuvą šiandien atvyksta iš Šanchajaus.
„Yra logistikos centrai Europoje ar šalia esančiuose kontinentuose. Šanchajus gal labiau yra administracinis vienetas ir, žinoma, uostas, per kurį viskas keliauja, bet mes nežinome, kokia ten yra uždara sistema“, – pridūrė jis.
Bendrai, kaip tikino R. Varkulevičius, jeigu tiekimo grandinėse iš Kinijos bus juntamas lūžis ir jos vėl pastrigs, didelės bėdos verslui būti neturėtų.
„Jau praėjo trys ekonominiai ciklai, sezonai, tai leido prisitaikyti. <...> Lietuva čia jau turi įgavusi brandumą, įmonės yra susiradusios ir naujus tiekėjus, todėl nebūtų tokio šoko“, – sakė jis.
