aA
Šiuo metu dėl nuomos kompensavimo verslininkai gali kreiptis tik nuomodami patalpas pagal sutartį. Pagal šią sąlygą valstybės parama negali pasinaudoti tūkstančiai Lietuvos turgaviečių prekybininkų, mat dauguma neturi nei patalpų, nei sutarties. Pasak turgaviečių atstovų, gaunama 257 Eur parama verslininkų negelbėja, nes neišpardavę ankstesnių prekių, jų pinigai liko įšaldyti.
Užribyje palikti tūkstančiai prekybininkų: per dešimtmetį tokią neteisybę mato pirmąkart
© DELFI / Josvydas Elinskas

Tūkstančiai prekybininkų negali pasinaudoti parama

Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė „Delfi“ pasakojo, kad į valdžios sudarytą tvarką, pagal kurią skiriama dalinė nuomos kompensacija, įtraukta tik pastatų ar patalpų nuoma, bet visiškai neįtraukta turgaviečių prekybos vietų nuoma.

Priemonės „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ aprašas numato, kad nuomos mokesčio kompensacijos gali būti teikiamos už paslaugas, apimančias patalpų nuomą ir su nuoma susijusias nuomos sutartyje nurodytas išlaidas.

Anot INVEGOS generalinio direktoriaus Kęstučio Motiejūno, patalpos turi būti skirtos ekonominei veiklai vykdyti, ir yra suprantamos kaip konkretus objektas, t. y. sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė, turinti savo unikalų numerį ir pan., dėl jo sudaromos konkrečios nuomos sutartys, kurios registruojamos Registrų centre.

„Jeigu turgavietės turi tokių patalpų ar yra patalpose, dėl kurių yra sudarytos nuomos sutartys, kurios yra užregistruotos Registrų centre, o pareiškėjas atitinka verslininko, įmonės ar įmonių grupės sąvokas, kaip tai nurodyta priemonės apraše, jis gali kreiptis dėl nuomos mokesčio kompensacijos. Pagal šiuo metu nustatytą tvarką, deja, turgaviečių prekybos vietos nėra laikomos patalpomis“, – pažymi INVEGOS vadovas.

Užribyje palikti tūkstančiai prekybininkų: per dešimtmetį tokią neteisybę mato pirmąkart
© DELFI / Josvydas Elinskas

Z. Sorokienė pažymi, kad Lietuvoje yra apie 150 turgavieičių, tad tūkstančiai prekybininkų negali pasinaudoti šia paramos priemone.

„Didžioji dalis turgaviečių turi prekybines vietas, kur stovi kioskai, laikini įrenginiai, maži paviljonai, ir juos prekybininkai ilgalaikiai nuomojasi. Jie nesudaro jokių sutarčių, nes jiems neprivaloma. Todėl jie liko neįtraukti į aprašą“, – pasakoja Z. Sorokienė.

Anot Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovo Vytenio Butkevičiaus, vasaros sezono metu Lietuvos turgavietėse pluša apie 80 tūkst. smulkiųjų prekybininkų, žiemą jų sumažėja iki 50 tūkst. Tiek maždaug žmonių šiuo metu esą negali pasinaudoti valstybės parama dėl nuomos kompensavimo.

Gariūnuose geru metu būna apie 10 tūkst. prekybininkų, šiuo metu, sakyčiau, 8 tūkst. Kalvarijų turguje geru metu – 5 tūkst., o šiuo metu – 3 tūkst. Kitose turgavietėse – įvairiai. Skaičiuojame, kad vasarą apie 80 tūkst. žmonių prekiauja Lietuvos turgavietėse, žiemą gali būti apie 50 tūkst.“, – pažymi jis ir priduria, kad šiuo metu asociacijos rengia aiškinamuosius raštus, kad šiems žmonėms būtų padėta.

„Tai yra pats pažeidžiamiausias visuomenės sluoksnis tarp verslininkų. Kai kurie žmonės neturėjo galimybės apsipirkti būtiniausių prekių, nes jų veikla sustojo, jie neturi didelių finansinių rezervų.

Turgavietės – vieta, kur iš pirmų rankų galima pirkti produktą, todėl dantimis ir nagais kovojame, kad gautume kaip galima daugiau kompensavimo smulkiajam verslui. Verslininkas tų pinigų „nemarinuoja“, kai juos gaus, iškart paleis į apyvartą, ir pinigai įsisuks į Lietuvos ekonomiką: žmogus pirks, samdys kitas paslaugas, o stambus verslas ir taip turi didelius rezervus“, – tikina V. Butkevičius.

Anot pašnekovo, nuomos sutarčių prekybininkai neturi, bet pagal Lietuvos įstatymus, jų ir neprivalo būti: „Turgavietė gali išnuomoti prekystalio plotą ar automobiliui vietą be sutarties, užtenka žodinio susitarimo. Išduodamas dokumentas – kasos aparato kvitas. Kitas variantas – mėnesiniai bilietai, kai prekybininkas vietą gali išsipirkti mėnesiui, tačiau taip pat sutartis nebūtina.“

Užribyje palikti tūkstančiai prekybininkų: per dešimtmetį tokią neteisybę mato pirmąkart
© DELFI / Karolina Pansevič

Turgavietės pajamos krito 80 proc.

Panevėžio centrinės turgavietės direktorė Asta Pačekajūtė pasakoja, kad turgaus gyvenimas atsigauna – sugrįžo visi prekybininkai. Vien pastovių prekiautojų čia galima suskaičiuoti kelis šimtus, o kiek dar tokių, kurie prekiauja savaitėmis. Priklausomai nuo sezono, oro sąlygų, kiekvieną dieną pardavėjų čia būna skirtingai, per visą sezoną jų gali pasikeisti net 1,5 tūkst.

„Darbų turime tiek mes, tiek patys pardavėjai, – sako pašnekovė. – Tačiau labai liūdna tiek mums, administracijai, tiek prekiautojams dėl žiaurios neteisybės, kai šiuo sunkiu metu nematome, kad mums valstybė padėtų.“

A. Pačekajūtė pasakoja, kad turgavietė smulkiesiems prekybininkams taikė 50 proc., o balandį – 80 proc. nuolaidas. Atitinkamai krito ir turgavietės pajamos, mat ji gyvena tik iš nuomos mokesčių.

„Visos turgavietės Lietuvoje tikrai taikė žymiai didesnius procentus, nei valstybė prašė. Labai liūdna, kad dėl to nieko negauname“, – pažymi pašnekovė.

Panevėžio centrinėje turgavietėje vietą išsinuomoti galima nuo 30 Eur per mėnesį. Tiesa, priklausomai nuo vietos, jos dydžio, uždara ar atvira erdvė, nuomos kaina gali siekti ir kelis šimtus eurų. Pašnekovė pabrėžia, kad turgavietė turi įvairių erdvių – prekybininkai dirba ir patalpose, ir kieme.

Dėl šios aplinkybės, kad dauguma prekiautojų moka nuomos mokestį už prekybinę vietą, o ne patalpas, šie negali pasinaudoti valstybės parama. Visgi daugiau sunkumų sudaro tai, kad daugelis jų dirba be nuomos sutarčių, kurių reikalaujama, norint gauti kompensaciją.

Per 10 metų darbo turguje tokia neteisybė – pirmą kartą. Kai kurie verslai yra užribis ir nesuprasi, kodėl
Asta Pačekajūtė

„Lietuvoje yra turgaviečių, kur dirbama be nuomos sutarčių, anksčiau niekas neversdavo su nuomininkai sudaryti sutartį. Jeigu dvi šalys susitaria, laiku apmokami pinigai, jokių priekaištų nėra, ateina, susimoka, čekį už vietą gauna ir vykdo prekybą. Kiti tik po vieną dieną ar savaitgaliais prekiauja. Turgus pritaikytas smulkiausiam verslui, – pati paprasčiausia prekybos forma“, – aiškina A. Pačekajūtė.

Maža to, šiuo metu keliami dideli reikalavimai turgavietėse: „Žinau, kad visos turgavietės įgyvendina viską – dezinfekciniai skysčiai nėra pigūs, už tai reikia mokėti. Mūsų turgavietėje reikėjo darbuotojams pravesti mokymus, kaip srautus suvaldyti, pardavėjus taip pat apmokyti, kaip jis turės toliau dirbti, kad išpildytų visus keliamus reikalavimus, nes ne visi supranta Vyriausybės nutarimus. Visas patalpas reikia purkšti ir dezinfekuoti, išlaidų tikrai yra.“

Turgaus prekybininkai iš valstybės gauna 257 Eur subsidiją kaip savarankiškai dirbantys asmenys, tačiau jos esą tikrai nepakanka išgyventi.

„Skaudžiausia, kad stambus verslas – didieji prekybos centrai – galėjo kartu su maistu vykdyti prekybą rūbais ir batais, tad galėjo prisitaikyti. Mūsų turgaus prekiautojai turėjo susipirkę prekes žiemai, pavasario sezonui. Norėdami nusipirkti kitų prekių jie turi parduoti ankstesnes prekes – žiemines, pavasarines, bet dėl uždraustos prekybos negalėjo parduoti. Taip liko įšaldyti pinigai.
Jiems reikia susipirkti naujas prekes, batus, megztinius ir pan. Iš kur jiems paimti pinigų? Ta parama – 257 Eur – aukso vertės, ką galima investuoti į prekes, kad vėl galėtų pasiūlyti naujų prekių pirkėjui, kuris greitai eis pirkti vasarinių rūbų“, – pasakoja pašnekovė.

Užribyje palikti tūkstančiai prekybininkų: per dešimtmetį tokią neteisybę mato pirmąkart
© Gabrielė Janonytė

Anot jos, prekybininkai pajuokaudami svarsto, kad „valdžia jų nemyli“ – mokesčius avansu susimoka, bet pagalbos jokios nesulaukia.

„Per 10 metų darbo turguje tokia neteisybė – pirmą kartą. Kai kurie verslai yra užribis ir nesuprasi, kodėl“, – sako ji.

Per didelės biurokratinės džiunglės

Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas tikina, kad šiandien smulkiajam verslui tvarka yra per daug apsunkinta – paprastam žmogui, turinčiam verslą, itin sudėtinga gauti paramą.

„Smulkiajam verslui itin apsunkintos sąlygos, norint gauti paramą. Į mūsų argumentus nėra atsižvelgiama, nes nenorima padėti smulkiajam verslui. Manome, kad smulkus verslas, kaip visada, liks nuskriaustas.

Dabartinė tvarka nepritaikyta paprastam vartotojui. Tas žmogus, kuriam labiausiai reikia pinigų, nieko negaus. Vietoj to, kad imtume pavyzdį iš kitų valstybių, pavyzdžiui, JAV, kur pinigai gyventojams mėtomi iš sraigtasparnių, pas mus kuriamos biurokratinės džiunglės. Žmogus turi skaityti raštus, kad gautų pinigėlius, jis pamato, kad nelabai ir apsimoka, nes sugaišta daug laiko ir gaus mažą paramą“, – pažymi jis.

Kompensacijoms nepanaudojo nė euro

INVEGOS interneto svetainėje viešai skelbiama, kad iki šiol pateikta 2024 paraiškos dėl 2,2 mln. Eur nuomos kompensavimo, tačiau iš šiai priemonei numatytų 100 mln. Eur panaudota – 0 Eur.
Anot INVEGOS, pateiktoje statistikoje nuomos mokesčio kompensavimo priemonės atveju sistema skaičiuoja visas paraiškas: tiek pradėtas pildyti, tiek pildomas, tiek pateiktas. Todėl iš pateiktų paraiškų esą galima matyti ir paraiškas, kurios dar yra rengiamos.

INVEGOS penktadienio duomenimis, paraiškų rengimo etape yra 1759 paraiškos, visiškai užpilda yra 116 paraiškų. Vadovas pažymi, kad tik tuomet, kai paraiška yra galutinai užpildoma, ji pradedama vertinti. Planuojama, kad pirmosios kompensacijos bus išmokėtos artimiausiu metu.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(33 žmonės įvertino)
2.7879

Prie Gariūnų kylanti „Lidl“ siutina vietos verslininkus: tikina, kad kils didžiuliai kamščiai savivaldybė tikina – problemos nebus  (212)

Prie Gariūnų turgavietės kylanti nauja „ Lidl “ parduotuvė kelia vietos verslo parko...

Palangoje poilsiaujanti kauniečių šeimynėlė: savaitgaliui atsidėjome 500 eurų, bet jau matome, kad neužteks (1023)

Dar vienas savaitgalis, kai vasaros sostine vadinamas kurortas Palanga banguoja nuo žmonių minios:...

Anksčiau nemėgusi sušių, Tauragėje atidarė savo kavinę: nebespėja maitinti vietinių, o iššūkį kelia darbuotojų paieškos (102)

Verslininkė Justina Visockienė Tauragėje yra įkūrusi sušinę, kuri, iš pirmo žvilgsnio...

Dirbančiųjų dabar daugiau nei 2019 metais: tai gali būti tik ramybės iliuzija (13)

Vyriausybės vis dar tęsiamas karantinas iš tikrųjų virto tik savo paties šešėliu. Tokios...

„Starlink“ Lietuvoje – brangus produktas nekeliantis baimių konkurentams: mokslininkas įžvelgia kitą Musko planą (77)

JAV verslininko Elono Musko bendrovei „ SpaceX “ Lietuvoje įsteigus palydovinio interneto...

Top naujienos

Tomas Janonis | D+

Savivaldybėje – tarsi privačioje įmonėje: valdininkas vadovauja net penkioms įmonėms, partnerio darbovietei – pastovūs pirkimai

Vilniaus rajono savivaldybės Architektūros ir Statybos skyriuose dirbantys architektai ir kiti...

Prie Gariūnų kylanti „Lidl“ siutina vietos verslininkus: tikina, kad kils didžiuliai kamščiai savivaldybė tikina – problemos nebus  (212)

Prie Gariūnų turgavietės kylanti nauja „ Lidl “ parduotuvė kelia vietos verslo parko...

Sniego pilys | D+

Sekso skandalai, kurie supurtė SSRS: valdžią naudojo savo asmeniniams iškrypimams tenkinti (1)

1935 metais SSRS sėkmingai įgyvendino plataus masto kampaniją, per kurią buvo siekiama...

Penki įvarčiai per kėlinį: Nyderlandai efektingame futbolo spektaklyje palaužė Ukrainą (291)

Europos futbolo čempionatą pergalingai pradėjo C grupės favoritė Nyderlandų rinktinė, namų...

Garsioji Vilniaus perėja vėl pasikeitė – atsirado naujas užrašas (80)

Panašu, kad Vilniuje, Saltoniškių gatvėje, esanti požeminė perėja keisis dar daugybę kartų.

Lietuvių įspūdžiai Maljorkoje: nuo Leonardo DiCaprio paplūdimio iki saloje įsikūrusių tautiečių (18)

Maljorkos sala iš tiesų nėra labai didelė ir ją patogiai galima aplankyti nuomojamu automobiliu....

Šaras su kompanija užuodžia titulą: „Barcelona“ pasiuntė „Real“ į nokautą (24)

Ispanijos krepšinio čempionato finalo pirmose rungtynėse Šarūno Jasikevičiaus treniruojama...

Po anoniminio skambučio – nemalonumai pareigūnei: įkliuvo su įkalčiais, bet tai – ne įrodymas (192)

Anoniminis skambutis pakeitė Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) dirbančios vyresniosios...

Sinoptikai pateikė visos savaitės prognozę: vieną dieną šils iki +30 laipsnių (2)

Pirmadienio dieną ties Lietuva nutįs anticiklono gūbrys, debesuotumas menks, lietaus nenumatoma....

Skaitytojo klausimas: pastebėjome, kad sraigės turi tokias tarsi „dureles“, kam jos? (3)

Grynas skaitytoja Reda kreipėsi prašydama paaiškinti sraigių elgesį. „Su vaikais stebėdami...