Užimtumo tarnyba išskyrė, kokios kvalifikacijos asmenys 2022-ųjų I pusmetį sudarė bedarbių gretas.
Remiantis jų duomenimis matyti, kad didžioji dalis asmenų, 36,9 proc., neturinčių darbo, buvo gyventojai, turintys profesinį išsilavinimą.
Panašus skaičius siekė ir kalbant apie nekvalifikuotus asmenis. Daugiau nei trečdalis, kas sudarė 34,9 proc. nuo visų buvusių bedarbių, išvis neturėjo kvalifikacijos.
„Palyginti su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, kvalifikacijos neįgijusių bedarbių dalis tarp registruotų darbo neturinčiųjų nežymiai (0,8 proc. punkto) mažėjo. Neturinčių profesinio pasirengimo neturinčių asmenų tarpe – daugiau tarp vyrų (37 proc.). Jokios kvalifikacijos neturinčių moterų yra 32,8 proc.“, – tikino UŽT atstovė Milda Jankauskienė.
2022-ųjų I pusmetį aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgiję darbo neturintieji sudarė 15,4 proc., nors pernai tokių buvę mažiau, 13,2 proc.
„Kas penkta (20,7 proc.) nurodytu laikotarpiu įregistruota darbo neturinti moteris yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Tarp vyrų tokį išsilavinimą turinčių yra perpus mažiau – 10 proc.“, – pridūrė M. Jankauskienė.
Mažiausia bedarbių pagal kvalifikaciją buvo galima matyti tarp turinčių koleginį/aukštesnįjį išsilavinimą. Tokių pirmą pusmetį buvo 12,7 proc. tarp visų bedarbių.
Pasak UŽT, įdomu ir tai, kad daugiau kaip pusė, 61,3 proc. 2022 m. I pusmetį įregistruotų bedarbių, anksčiau dirbusių pagal darbo sutartis – iš paslaugų sektoriaus.
Kiek daugiau nei penktadalis, 20,3 proc., iš pramonės įmonių, 12,3 proc. – iš statybos, 6,1 proc. – iš žemės ūkio.
Šiuo metu bedarbių gretose pagal profesiją daugiausia registruota pagalbinių darbininkų, pardavėjų, valytojų, automobilio vairuotojų, nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, administratorių, pardavimo vadybininkų.
Pasak M. Jankauskienės, 2022 m. I pusmetį labiausiai ieškomo darbo profesijos išliko tos pačios, kaip ir pernai.
Kalbant apie nekvalifikuotą darbą, tai kroviko, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojai, kambarinės ir pagalbininkai, apdirbimo pramonės darbininkai, pakuotojai (rankomis).
Taip pat gyventojai ieškojo parduotuvių pardavėjų pozicijų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų darbo vietų, virėjų, apsaugos darbuotojų darbo vietų. Specialistai – darboviečių, kur laisvos reklamos ir rinkodaros specialistų darbo vietų.
„Tarp populiariausių profesijų maždaug 4 procentiniais punktais mažėjo dalis ieškančių darbo paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų, kvalifikuotų darbininkų ir operatorių grupėje, bet 4 proc. punktais didėjo dalis, pageidaujančių dirbti nekvalifikuotą darbą“, – su pernai I pusmečiu lygino M. Jankauskienė.
„Euromonitor International“ vyresnysis analitikas Fransua Vytautas Razvadauskas pasidalijo ir praėjusių metų, 2021-ųjų, bedarbių gretomis, išskirtomis pagal gyventojų kvalifikaciją.
„Didžioji dalis, 73 proc., Lietuvoje neturinčių darbo sudarė asmenys su viduriniu arba profesiniu išsilavinimu. 2021 m. Lietuvoje iš viso buvo 27 300 bedarbių su aukštuoju išsilavinimu. Tai sudarė 26 proc. visų bedarbių šalyje.
1 proc., remiantis gautais duomenimis, sudarė asmenys turintys pradinį išsilavinimą.
„Tačiau nuo 2016 iki 2021 m. bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, daugėjo 52 proc.
Kaimyninėse šalyse matomos panašios tendencijos, tačiau Lietuvoje nedarbo lygio šuolis tarp žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, buvo aukščiausias lyginant su Latvija, Estija bei Lenkija. Tai galima pagrįsti išaugusia imigracija.
2021 m. į Lietuva atvyko 19 300 daugiau žmonių negu išvyko. Tuo tarpu 2016 m. išvykusiųjų buvo 29 300 daugiau negu atvykusiųjų“, – teigė jis.
