Dar kelios Kauno įmonės šiuo metu norėtų įdarbinti žmonių pagalbiniams darbams, patalpų dezinfekavimui bei valymui, teritorijų tvarkymui. Kai kurios bendrovės įdarbintų konkrečias specialybes įgijusių žmonių. Iš jų daugiausiai – logistikos specialistų, kurių darbas būtų ieškoti vežėjų bei klientų pervežti krovinius.
Penktąją karantino savaitę šalies darbdaviai Užimtumo tarnyboje (UT), pasak jos pranešimo, registravo 1,3 tūkst. laisvų darbo vietų – 325 vietomis mažiau nei ketvirtąją. Iš viso karantino laikotarpiu registruota 8,2 tūkst. laisvų darbo vietų, daugiausia – trečiąją karantino savaitę, vėliau darbo pasiūlymų žymiai mažėjo, labiausiai – Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.
Per praėjusią savaitę daugiausia laisvų darbo vietų registravo įmonės iš apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos bei transporto ir saugojimo sektorių. Bet mažėjo darbo pasiūlymų iš įmonių, vykdančių transporto ir saugojimo veiklą, didmeninę ir mažmeninę prekybą. Tą savaitę daugiausia laisvų darbo vietų UT informacinėje sistemoje registravo UAB „Socialinė integracija“, visoje Lietuvoje ieškanti valytojų. Ūkininkai ieškojo traktorininkų, gyvulininkystės ūkio darbininkų, o VšĮ „Ringas LT“ – socialinio darbuotojo padėjėjų ir slaugytojo padėjėjų.
Užimtumo tarnybos atstovų teigimu, iki karantino paskelbimo per savaitę vidutiniškai buvo įdarbinama po 4,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Po karantino paskelbimo kovo 16 d. įdarbinimas dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos sumažėjo daugiau kaip perpus – vidutiniškai 2,2 tūkst. per savaitę. Penktąją karantino savaitę tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams padėta įsidarbinti 1,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 68 mažiau nei ketvirtą karantino savaitę. Nuo kovo 16 dienos tarpininkauta įdarbinant 9,9 tūkst. asmenų.
Kauno mieste šiuo metu UT padaliniai darbo ieškančiųjų sąrašuose yra registravę 11,7 proc. darbingų miesto gyventojų bei 9,8 proc. Kauno rajone gyvenančių darbingų žmonių.
ELTA primena, kad beveik prieš dešimtmetį, 2011-ųjų kovą, Kauno apskrityje nedarbas buvo pasiekęs 14,2 proc. Karantino laikotarpiu situacija irgi kelia pagrįstą susirūpinimą.
Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą ir Ignaliną, kur nepakito, bei Zarasų savivaldybę, kur mažėjo 0,1 proc. punkto. Labiausiai registruotas nedarbas penktąją karantino savaitę, palyginti su ankstesne, augo Kalvarijoje ir Birštone – 0,5 proc. punkto.
Penktąją karantino savaitę gauti penki pranešimai apie įmonių numatomus grupės darbuotojų atleidimus. Planuojama atleisti 208 darbuotojus – du kartus daugiau, nei pranešta ketvirtą karantino savaitę. Taip pat trys įmonės – Lietuvos ir Švedijos UAB „Interscalit“, UAB „Avion Express“ ir UAB „Topo grupė“ – yra informavusios Valstybinę darbo inspekciją apie paskelbtas prastovas darbuotojams ar jų grupei. Nuo karantino pradžios 19 įmonių pranešė apie 1072 darbuotojų atleidimą. Užimtumo tarnyba taip pat gavo vieną anuliavimą dėl numatomo grupės darbuotojų atleidimo – AB „Vintex“ (naudotų daiktų mažmeninė prekyba parduotuvėse) informavo, kad atšaukia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimą dėl 45 darbuotojų atleidimo. Ši įmonė nėra pranešusi Valstybinei darbo inspekcijai dėl paskelbtų prastovų darbuotojams ar jų grupei.
Ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu valstybė teikia finansinę paramą savarankiškai dirbantiems asmenims bei darbdaviams, paskelbusiems prastovą darbuotojams. Dėl subsidijų kreipėsi 518 191 savarankiškai dirbantis asmuo ir 7 615 darbdavių.
„Į Užimtumo tarnybą 2019 m. balandžio 5–17 dienomis besikreipusių darbdavių pasiskirstymas: 33 proc. – iš Vilniaus apskrities, 28 proc. – iš Kauno apskrities ir 16 proc. – iš Klaipėdos apskrities. Bendras prašymuose nurodytas priskaičiuotas darbo užmokestis už prastovos laiką: Vilniaus apskrityje – 4,84 mln. eurų, Kauno apskrityje – 3,31 mln. eurų, Klaipėdos – 2,06 mln. eurų“, – skelbia UT.
Jos duomenimis, balandžio 20-ąją UT sąrašuose buvo 190,3 tūkst. darbo neturinčių ir jo ieškančių Lietuvos gyventojų – 11,1 proc. bendro darbingų asmenų skaičiaus. Nuo karantino pradžios bedarbių padaugėjo 18,6 proc., arba 29,8 tūkst. žmonių. Iš jų – 11,2 proc. darbo neturinčių neįgaliųjų, t. y. 5,9 proc. visų registruotų Užimtumo tarnyboje asmenų.
