Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų spalio mėnesį šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) MMA ir mažesnį ikimokestinį darbo užmokestį (bruto) gavusių darbuotojų buvo 123 tūkst. (10,9 proc. visų darbuotojų) ir, palyginti su 2017 m. spalio mėnesiu, jų sumažėjo 28 tūkst. (2,7 procentinio punkto). Dauguma (98 tūkst.) šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.
Praėjusių metų spalį visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 25,5 tūkst., tai sudarė 2,5 proc. visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų: viešajame sektoriuje - 2,2 proc. (6,6 tūkst.), privačiajame - 2,7 proc. (18,9 tūkst.).
Palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, šių darbuotojų dalis šalies ūkyje sumažėjo 0,8 procentinio punkto: viešajame sektoriuje - 0,8 procentinio punkto, privačiajame - 0,7.
Įtakos tam turėjo nuo praėjusių metų sausio 1 dienos padidinta minimalioji mėnesinė alga, patikslinti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai kvalifikuotiems biudžetinių įstaigų darbuotojams ir kitos priežastys.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse, jų skaičius praėjusių metų spalio mėnesį sudarė 9 proc. visų visą darbo laiką dirbusių šios veiklos darbuotojų. Tai 1,2 procentinio punkto daugiau nei pernai.
Visą darbo laiką dirbę 450 eurų ir mažiau gavę darbuotojai sudarė 11,4 proc. visų šalies ūkio darbuotojų, arba 5,5 procentinio punkto mažiau nei prieš metus.
Visą darbo laiką dirbusių ir 3 001 eurų ir daugiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje per metus padidėjo 4 048 darbuotojais ir siekė 15 421 (iš jų privačiajame sektoriuje - 12 986, viešajame - 2 435). Daugiausia tokių darbuotojų šalies ūkyje buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (2 613), informacijos ir ryšių veiklos (2 493), apdirbamosios gamybos (2 403) įmonėse.
Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visais šios amžiaus grupės darbuotojais, sudarė 1,6 proc. Palyginti su ankstesniais metais, tokių darbuotojų dalis sumažėjo 0,6 procentinio punkto.
7,4 proc. jaunesnių nei 30 metų darbuotojų gavo daugiau nei 1 601 eurą. Per metus jų dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto.
Mažose įmonėse (1-9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų dalis sudarė 10,4 proc. visų mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, arba 0,9 procentinio punkto mažiau nei prieš metus.
Daugiausia darbuotojų, gavusių 1 601 eurą ir daugiau, buvo įmonėse, turinčiose 50-249 darbuotojus, - 33,5 tūkst. arba 2,5 procentinio punkto daugiau.
Praėjusių metų spalio mėn. pirmas ketvirtadalis visų visą darbo laiką dirbusių šalies ūkio darbuotojų uždirbo iki 546,2 eurų, antras ketvirtadalis - nuo 546,3 iki 785,9 eurų, trečias - nuo 786 iki 1 131 eurų, paskutinis ketvirtadalis - 1 131,1 eurų ir daugiau.
Didžiausia darbo užmokesčio medianos reikšmė - 1 319,2 eurų - buvo informacijos ir ryšių veiklos įmonėse, o mažiausia - apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (520 eurų) įmonėse.
Mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (954 eurų) šalies ūkyje spalio mėn. gavo 63,7 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų. Daugiausia gavusių mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį visą darbo laiką dirbusių darbuotojų buvo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse - 87 proc., meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo - 78,5 proc., palyginti su visu atitinkamų ekonominių veiklų darbuotojų skaičiumi.
