Vidutinis mėnesinis atlyginimas Norvegijoje - apie 17 tūkst. litų. Statybose, į kurias šiuo metu traukia statybų specialistai iš Rytų Europos, minimalus valandinis atlygis - 71 litas. Oficialiais duomenimis, lietuvių imigrantų skaičius turtingoje Skandinavijos karalystėje pernai išaugo 47 proc., o vykstančiųjų dirbti per Lietuvoje veikiančias tarpininkavimo įmones - net tris kartus.
Nuo 2004-ųjų po įvairias Norvegijos statybvietes klajojęs anykštėnas Vaidas pagaliau išmetė inkarą tolimoje Norvegijos šiaurėje - 114 kilometrų nuo žemyno nutolusioje Riosto saloje. Šioje šalyje jis su draugais pastatė ne vieną fermą ir gyvenamąjį namą, o dabar jau ketverius metus gyvena ir dirba žuvies fabriko staliumi. Tarp beveik 600 šios salos gyventojų norvegų Vaidas su sūnumi Nerijumi ir dar vienu tautiečiu - vieninteliai lietuviai. Tiesa, žiemą, per patį darbymetį, į salą doroti žuvų atvyksta daugiau lietuvių. Tarpininkavimo įmonės juos čia atsiunčia maždaug trims mėnesiams, ir kaip sako Vaidas, už tarpininkavimo paslaugas pasiima trečdalį jų uždirbamos algos. "Bet vis tiek jie uždirba daugiau nei namie", - mano jis.
Vaidas, regis, saloje užsibus ilgiau. Jis čia pirmą kartą po ketverių metų nenuolatinio, dažnai trumpalaikio statybininko darbo gauna tikrą norvegišką algą - maždaug 10 tūkst. litų per mėnesį, o kai gerokai papluša - ir 16 tūkstančių. Puikiai užsirekomendavusį lietuvį norvegų verslininkui rekomendavo jo buvęs darbdavys. Vaidas dabar jaučiasi gerokai saugesnis - jis oficialiai registruotas Norvegijoje, socialiai apdraustas, moka norvegiškus mokesčius ir kaupia pinigėlį "pensijai".
Aleksandras Laurinavičius, šių metų kovą pradėjęs dirbti pirmasis Lietuvos Respublikos komercijos atašė Norvegijos Karalystėje, sakė, kad šioje šalyje nedarbas, palyginti su ES, labai mažas, svyruoja tarp 3 ir 4 procentų. "Galima sakyti, kad tai "techninis nedarbas", kai nedirba tik tie, kurie nenori dirbti", - sakė A.Laurinavičius.
Viena didžiausių kliūčių įsidarbinti Norvegijoje - kalba, ją moka retas mūsų tautietis.
